- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- 1-103-1060/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66581-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Kategorijos
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB "Vilvytis", vairuotoju, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalies padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. J. tiesiogiai davė kyšį policijos pareigūnui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. jis 2017 m. gruodžio 22 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius -Prienai- Marijampolė 92 kilometre, siekdamas paperkamojo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, valstybės tarnautojui - Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties tarnybos vyresniajam specialistui A. R. tiesiogiai davė kyšį - 250 Eur, padėdamas penkias 50 Eur kupiūras į policijos tarnybinio automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esantį atvirą alkotesterio dėklą, siekdamas pareigūno neteisėto neveikimo, t.y. kad įstatymų nustatyta tvarka jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje,
Motyvuojamoji dalis
Tokie K. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalies požymius.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., ryte namuose išgėrė apie tris butelius alaus. Apie 10 val. 40 min. sėdo į V. U. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas automobiliu važiavo iš Prienų į Birštoną. Važiuojant magistraliniame kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, Birštono sav., Škėvonių k., važiavo viršydamas leistiną greitį, todėl jo automobilį sustabdė policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Kartu su policijos pareigūnu priėjo prie tarnybinio automobilio galo, pareigūnas atidarė automobilio bagažinę. Supratęs, kad policijos pareigūnas tikrins jo blaivumą, policijos pareigūno paprašė, kad neįformintų jo padaryto pažeidimo, ir siūlė susitarti. Policijos pareigūnas alkotesteriu patikrino jo blaivumą, buvo nustatytas 1,25 promilės girtumas. Pareigūnas paaiškino, kad už padarytus administracinius nusižengimus, t.y. už viršytą leistiną važiavimo greitį ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nenorėdamas, kad policijos pareigūnas surašytų administracinio nusižengimo protokolą, pareigūno paprašė, kad neįformintų minėto pažeidimo ir siūlė pareigūnui tartis. Policijos pareigūnas įspėjo, kad susitarti nepavyks, kad tokie jo veiksmai yra vertinami kaip bandymas papirkti policijos pareigūną ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nenorėdamas prarasti savo vairuotojo pažymėjimo ir nenorėdamas, kad jam būtų surašytas nusižengimo protokolas, stovėdamas prie tarnybinio automobilio bagažinės į alkotesterio dėklą iš savo piniginės išsiėmęs pinigus įdėjo 5 kupiūras po 50 Eur, t.y. į alkotesterio dėklą įdėjo viso 250 Eur. Jam padėjus pinigus policijos pareigūnas jį dar kartą įspėjo, kad susitarti nepavyks. Šiuos pinigus padėjo į alkotesterio dėklą policijos pareigūnams kaip kyšį, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Padėjus pinigus, policijos pareigūnai jam liepė sėstis į tarnybinį automobilį. Buvo iškviestas pareigūnas, kuris įformino jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl policijos pareigūnų papirkimo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi (b.l.51-52,53).
Be kaltinamojo K. J. prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:
apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. jis kartu su vyriausiuoju patruliu M. M., tarnybiniu automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo magistraliniame kelyje Vilnius- Prienai-Marijampolė. Apie 10 val. 55 min. Birštono sav., Škėvonių k., buvo matuojamas nuo Prienų pusės važiuojančio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis, kuris viršijo leistiną greitį, todėl automobilį sustabdė. Jam priėjus prie sustabdyto automobilio, vairuotojui prisistatė, taip pat pasakė automobilio sustabdymą priežastį. Pas automobilio vairuotoją paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Patikrinus vairuotojo ir automobilio dokumentus paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo K. J., gim. 1974 m. Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus, vyriausiasis patrulis M. M. vairuotoją K. J. pasikvietė prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumui. Vairuotojas K. J. pripažino, kad jis ryte namuose gėrė alaus, ir prašė gražiuoju tartis, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jo tokie veiksmai yra vertinami kaip bandymas papirkti policijos pareigūną ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas K. J. priėjo prie tarnybinio automobilio galo patikrinti blaivumo, apie 11.10 min. alkotesteriu „Alcotest 6810 ARYK-0095“, patikros sertifikato Nr. 0635364 vairuotojui K. J. buvo nustatytas 1,25 promilės, t. y. lengvas girtumo laipsnis. K. J. dar kartą prašė neįforminti minėto pažeidimo ir siūlė tartis, jam buvo dar kartą paaiškinta, kad tokie jo veiksmai vertinami kaip bandymas papirkti policijos pareigūną ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas aiškino, kad jis tai supranta, tačiau stovėdamas prie tarnybinio automobilio bagažinės, ir nereaguodamas į jo perspėjimus, iš savo piniginės išsiėmė pinigų ir į tarnybinio automobilio bagažinėje esantį atvirą alkotesterio dėklą padėjo penkias po 50 Eur kupiūras, t.y. viso 250 Eur. Vairuotojas K. J. tarnybinio automobilio bagažinėje esančiame atvirame alkotesterio dėkle 250 Eur padėjo norėdamas papirkti policijos pareigūną, tam kad nebūtų įformintas vairuotojo padarytas pažeidimas, t. y. kad vairuotojas vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį ir kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Apie policijos pareigūno bandymą papirkti buvo pranešta Alytaus apskrities VPK budėtojui (b.l. 25-26, 27);
2017 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio A16 Vilnius - Prienai - Marijampolė, 92 kilometras (b.l.6-7, 8-10);
2017 m. gruodžio 23 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta penkios 50 Eur kupiūros: (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15, 16-18, 19, 20, 21, 22).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos, kasacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, t.y. siūlė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y., kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą jo atžvilgiu nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad K. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimis ir jų dydžiu, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis (b.l. 63).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčiniai apysunkis nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. J. – kaltinamasis neteistas (b.l. 38), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 39-42), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 37), dirba (b.l. 45. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 120 MGL piniginę baudą .
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam K. J. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti K. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 22 d. 11.00 val. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 9.50 val., (b.l. 54-55, 56), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL.
Kaltinamajam K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 57-58) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos penkios 50 Eur kupiūros konfiskuojamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. J. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.
Į paskiros bausmės laiką įskaityti K. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Įpareigoti K. J. 78 MGL (2937,48 Eur) dydžio baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 6801.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje saugomas 5 vienetus 50 Eur kupiūras, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui konfiskuoti.
K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam K. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam K. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.