- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 1-131-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27603-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- R. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27603-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1981 m. lapkričio 1 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dairana“ pagalbiniu darbininku, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. U. 2015 m. gegužės 15 d., apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į kairės pusės galvos sritį savo sugyventinei J. S., tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. U., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (35 b. l.), kad 2015 m. gegužės 15 d. apie 17 val. neblaivus kartu su draugais grįžo į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draugai pirmi nuėjo į jo nuomojamą butą. Netukus grįžo ir pasakė, kad Janina nori su juo pasikalbėti. Kai jis nuėjo į butą, Janina pasakė, kad susidėtų savo daiktus ir išeitų iš buto. Tarp jo ir sugyventinės J. S. kilo žodinis konfliktas. Sugyventinės pasakyti žodžiai labai įskaudino, jis supyko, Janinai nuo veido nuėmė akinius ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvos kairę pusę. Akinius numetė į virtuvę, tačiau akinių tikrai nesudaužė. Po to jis išėjo iš namų. Kada J. S. pranešė policija, nežino. Dar tą pačią dieną bandė susitaikyti, tačiau Janina nekalbėjo. Savaitgalį Janina paprašė prie namų nupjauti žolę, tada su sugyventine ir susitaikė. Visiškai prisipažįsta, kad sugyventinei J. S. sudavė vieną kartą kumščiu į kairę galvos pusę, tačiau nelabai pamena, kur tiksliai sudavė, nes buvo neblaivus. Dėl to, kad sudavė, labai gailisi. Šiuo metu Janina jam pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. U. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji kartu su R. U. gyvena ketverius metus. 2015 m. gegužės 15 d. apie 17 val. R. U. grįžo į namus ir pradėjo priekaištauti dėl kitų vyrų. Būnant koridoriuje, Robertas staiga kumščiu trenkė jai į galvą vieną kartą, t. y. į galvos kairės pusės smilkinio dalį. Juto fizinį skausmą galvoje. Dar griebė už akinių ir juos nuėmęs numetė ant grindų. Po to iš namų R. U. pasišalino. Sugyventinis ją mušė tyčia. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu R. U. gyvena nuomojame bute. 2015 m. gegužės 15 d. ji buvo namuose. Apie 17 val. į butą atėjo sugyventinio draugai, kurie pradėjo jai priekaištauti dėl kitų vyrų. Ji pasakė, kad šie nesikištų į jų gyvenimą. Sugyventinio draugai išėjo, į namus grįžo neblaivus Robertas. Tarp jos ir Roberto kilo žodinis konfliktas, kurio metu, jai būnant namo koridoriuje, sugyventinis griebė už akinių ir akinius nuėmęs numetė į virtuvę ant grindų. Tada Robertas vieną kartą kumščiu jai trenkė į galvos kairės pusės smilkinio dalį. U. iš namų išėjo. Kai sugyventinis išėjo, ji paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė ir pas medicinos ekspertus nevyks, nes jai jokių sumušimo žymių neliko, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Paaiškino, kad griebdamas akinius Robertas jos nesužalojo, taip pat numesdamas akinius ant žemės, akinių nesudaužė. Dėl to, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, ji sugyventiniui R. U. pretenzijų neturi, civilio ieškinio nereikš. Robertas atsiprašė, ji sugyventiniui atleido, su U. susitaikė (6, 22 b. l.).
Nukentėjusioji J. S. 2015 m. gegužės 15 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti sugyventinį R. U., kuris 2015 m. gegužės 15 d., apie 17 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia trenkė kumščiu į galvą (kairį smilkinį), taip sukėlė fizinį skausmą.
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo A. B. 2015 m. gegužės 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (5-10 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio buto koridorius, kuriame buvo smurtaujama. Apžiūrimoje vietoje – koridoriuje, jokių reikšmingų įvykio pėdsakų nesimato.
2015 m. gegužės 21 d. kompaktinio disko su garso įrašu apžiūros protokole (18-19 b. l.) užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateikto telefoninio pokalbio, kai 2015 m. gegužės 15 d. 17 val. 22 min. į BPC skambino J. S. ir pranešė apie smurtą, apžiūra.
Asmens blaivumo testas (26 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai J. S. 2015 m. gegužės 15 d. 20 val. 09 min. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. U. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į kairės pusės galvos sritį sugyventinei J. S., t. y. šeimos nariui, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. U. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis R. U. savo kaltę pripažino visiškai (35 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (51 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad R. U. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei nebuvimą atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad jis dirba, neteistas (39-40 b. l.), kartą baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs (43 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau R. U. skirtina prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Kadangi R. U. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi R. U. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka R. U. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu (36-37 b. l.), kaltinamajam R. U. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti R. U. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę R. U. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. U., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.