- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 1Sk-454
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Arvydas Stankus, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- T. V.
- Advokatai
- Kostas Žilinskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Arvydo Stankaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Kostui Žilinskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Vilkaviškio raj. apylinkės teismo 2008-11-28 nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 249 str. 1 d., 25 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. (16 nusikaltimų epizodų), 25 str. 4 d. ir 302 str. 1 d. (6 nusikaltimų epizodai), 25 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 25 str. 4 d. ir 187 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 6 d., galutinė subendrinta bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžio dalis, kuria T. V. pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 1 d., panaikinta ir jis dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje išteisinti nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. LR BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d. (6 epizodai), 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d., subendrinti su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal LR BK 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 3 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nuteistasis pataisos namuose yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirtas į lengvąją grupę. Bausmės pradžia 2004-03-10, bausmės pabaiga 2010-03-10.
Šalies argumentai
Kybartų pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Vilkaviškio raj. apylinkės teismą dėl nuteistojo T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Vilkaviškio raj. apylinkės teismas 2008-11-28 nutartimi teikimą atmetė.
Nuteistasis T. V. skundu prašo panaikinti 2008-11-28 nutartį ir patenkinti teikimą. Nurodo, kad nutartis neobjektyvi ir neteisinga. Neobjektyvus teismo nutarties motyvas dėl likusios neatliktos bausmės, kadangi įstatymas reglamentuoja, kad teikimas teismui pateikiamas, kai yra formalus pagrindas – atlikta tam tikra bausmės dalis. Apie likusią bausmės dalį įstatyme nieko nesakoma. Jo atlikta bausmės dalis atitinka formalų įstatymo reikalavimą ir yra aiškiai didesnė už likusią bausmės dalį. Materialų lygtinio paleidimo pagrindą sudaro teismui pateikta teigiama charakteristika bei psichiatrinės tarnybos teigiama išvada. Jis raštiškai įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos vykdomose programose, įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė suvirintojo kursus ir įgijo specialybę. Neturi galiojančių nuobaudų, penki paskatinimai, yra paskirtas į lengvąją grupę. Pataisos namuose dėl darbo trūkumo neįdarbintas, todėl neturi galimybės atlyginti nusikaltimu padarytos žalos. Apylinkės teismui pateikė pažymą apie įdarbinimą laisvėje pagal specialybę. Dirbdamas galės atlyginti žalą priteistą nuosprendžiu. Teismo išvada, kad jis asmenybė nedaranti išvadų ir nelinkusi taisytis yra prieštaringa pataisos namų administracijos išvadai, kur charakterizuojamas teigiamai. Aiškina, kad baudžiamosios atsakomybės bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str. gali būti pasiekti ir be laisvės atėmimo asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės ir paskyrus jam įstatyme numatytas baudžiamojo ar auklėjamojo priemones. Būdamas neizoliuotas nuo visuomenės jis galėtų įrodyti, kad pasitaisė. Jis nėra asocialus ir rimtai žiūri į gyvenimą, vedęs, turi šeimą ir gyvenamąją vietą.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Prokuroras prašė skundą atmesti.
Kolegijos nuomone, nuteistojo skundas atmestinas.
Nuteistasis T. V. bausmę atlieka už eilę tyčinį nusikaltimų tarp kurių daugumoje sunkūs. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už pataisos namų režimo taisyklių pažeidimą, nuobaudos nebegaliojančios, 5 kartus skatintas, priteisto 1325 Lt civilinio ieškinio atlyginti nepradėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be kitų, apylinkės teismo teisingai nurodytų motyvų, yra svarbi ta aplinkybė, kad daugumoje nuteistojo padaryti nusikaltimai sunkūs, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamą veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Atmestinas pareiškėjo skundo teiginys, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir kitomis LR BK numatytomis priemonėmis. Įstatymų leidėjas nusikaltimų nustatytų LR Baudžiamajame kodekse sunkumą įvertina sankcijoje numatydamas bausmės rūšis ir jos dydžius. Teismas skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir skiria tokią bausmę, kuri nustatyta straipsnio sankcijoje. Tik nustačius išskirtines aplinkybes, nurodytas LR BK bendrojoje dalyje, kurios mažina arba visiškai panaikina nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas, skirdamas bausmes asmeniui pripažintam kaltu, gali skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė arba visiškai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. T. V. bausmės už nusikaltimus buvo paskirtos atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir teismas pagrįstai nusprendė, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.
Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus, t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį, asmenybę, bet ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį. Be to, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistojo neatliktosios bausmės dalis yra beveik pusantrų metai – bausmės pabaiga 2010-03-10 ir tai nėra adekvatu vertinant padarytų nusikalstamų veikų kiekio bei sunkumo atžvilgiu, kad būtų pagrindas manyti, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu dar neįsiteisėjo 2008-09-29 nuosprendis dėl analogiškų nusikaltimų, kuris apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Atmestinas apeliacinio skundo motyvas dėl likusios bausmės dalies. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi atsižvelgi į neatliktos bausmės dalį, nes įstatyme nurodytas tik formalūs reikalavimai teikimui dėl lygtinio paleidimo.
Nepagrįstai skunde teigiama, kad materialus pagrindas yra asmens charakteristika, psichologo išvada. Tai asmenį charakterizuojančios aplinkybės ir teismui pateikiama informaciją į kurią jis atsižvelgia svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą. teismas vertina ne tik asmens elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nusikaltimų sunkumą ir kitas aplinkybes.
Teismas nenorą taisyti vertino atsižvelgęs ne vien į pataisos namų charakteristiką, tačiau ir į nusikaltimų ir teistumų skaičių. Todėl šis skundo teiginys yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo vadovautis skunde nurodytais argumentais, kad jis vedęs, turi šeimą ir gyvenamąją vietą, įgijo išsilavinimą bei specialybę ir jo skundą patenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pagrįstai teikimą atmetė.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, lygtinai paleidus nuteistąjį T. V. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas ir individualizuotos bausmės paskirtis.
Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo T. V. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.