Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, studijuojantis Lietuvos sporto universitete Sporto biomedicinos fakultete treniravimo sistemas, 6 kurse, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2009-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 286 str., 290 str., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 65 str., 66 str., paskirtas bausmes subendrinus, 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda, 2009-11-30 bauda sumokėta;

- 2013-12-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinus bei, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtas bausmes sumažinus vienu trečdaliu, galutine 8 mėn. laisvės apribojimo ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, 2013-12-19 bauda sumokėta, 2014-09-08 atlikęs laisvės apribojimo bausmę, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2016-04-11, apie 22.15 val., viešoje vietoje – Kaune, Rotušės aikštėje, elgdamasis itin įžūliai, tyčia, be jokios priežasties, stovėdamas važiuojamojoje gatvės dalyje, praeivių akivaizdoje užstojo kelią trims pravažiuojantiems automobiliams, kuriuos spardė bei daužė rankomis, iš automobilių bandė ištraukti automobilius vairuojančius asmenis bei, tęsdamas savo itin chuliganiškus veiksmus, tyčia, be jokios priežasties vieną kartą kumščiu smogė pro šalį ėjusiam nukentėjusiajam C. S. G. P. į galvos sritį, padarydamas C. S. G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugais buvo Kaune, Rotušės a. kavinėje, gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo to laiko, kai atvyko į kavinę, iki kitos dienos ryto daugiau nieko neatsimena, nežino, kaip atsidūrė namuose. Ryte paskambinusi jo draugė pasakė paskaityti spaudą. Sužinojęs, kad įvyko šis įvykis ir policija jo ieško, pats prisistatė policijai. Patvirtino, kad galėjo elgtis taip, kaip nurodyta kaltinime, nes, būdamas neblaivus, kartais elgiasi neadekvačiai, mano, kad galėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius, galėjo juos daužyti rankomis ir kojomis, galėjo iš automobilių traukti juos vairuojančius asmenis, galėjo suduoti kokiam nors asmeniui ir sutrikdyti jo sveikatą, nes yra ne vieną kartą teistas dėl panašių nusikaltimų, kuriuos visus padarė būdamas neblaivus. Sužinojęs iš spaudos, kad jis yra paieškomas, iš karto suprato, kad padarė nusikaltimą, pats nuvyko į policiją. Būdamas blaivus tikrai niekada taip nesielgia. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo C. S. G. P. parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis C. S. G. P. parodė, kad 2016-04-11 apie 23.00 val. su drauge D. S. einant per pėsčiųjų perėją, pamatęs iš kairės pusės ateinantį kaltinamąjį, suvokė jį kaip grėsmę, nes šis, matėsi, buvo išgėręs, nestabilus, todėl atsistojo tarp jo ir savo draugės. Tada prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, pamatė, kad yra toje pačioje vietoje, bet ant žemės, kad sužeista jo galva – pamatė kraują bei draugę, kuri laikė jo galvą, stengėsi, kad jis vėl neprarastų sąmonės. Ligoninėje draugė Daiva papasakojo, kas nutiko – kad jį užpuolė, jam sudavė. Reiškia 2 500 Eur civilinį ieškinį, sutinka, kad žala būtų atlyginta per jo su kaltinamuoju sutartą laiką. Dėl patirto sužalojimo skaudėjo ir vis dar skauda galvą, patyrė stresą, šoką, negali miegoti, skauda kaklą, kai judina galvą, grįžęs į savo šalį turės kreiptis į medikus, nes artimiausiu metu dar negalės dirbti. Kaltinamojo atsiprašymu neturi priežasties abejoti, tačiau jam neatleidžia, mano, kad kaltinamasis turėtų būti čempionas, bet jis toks nėra.

2016-04-12 specialisto išvadoje Nr. G953/2016 (02) konstatuota, kad C. S. G. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, muštinė žaizda pakaušyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 14).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad C. S. G. P. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris jį sužalojo (b. l. 19-21, 22, 23).

Iš liudytojos D. S. apklausos protokolo matyti, kad 2016-04-11 su savo draugu C. S. G. P. apie 22.00 val. einant per pėsčiųjų perėją iš Vilniaus gatvės į Rotušės aikštę, ji pastebėjo, kad link jų nuo Muitinės gatvės pusės, kelio važiuojamąja dalimi ateina du jai nepažįstami vyriškiai. Pastebėjo, kad pirmasis vyriškis eidamas svirduliavo, mano, kad jis buvo neblaivus. Pirmajam vyriškiui tik prasilenkus su Campbell, pastarasis staiga krito atbulas ant grindinio ir galva atsitrenkė į grindinį. Po šio kritimo Campbell keletą sekundžių buvo be sąmonės. Priėjusi prie jo, pamatė, kad jam iš galvos bėgo kraujas, todėl su striuke užspaudė jo galvą ir ją laikė pakėlusi, kol atvyko medikai. Kažkas priėjęs iš praeivių kalbino Campbell, sakė, kad šis laikytų su juo akių kontaktą (b. l. 25-26).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. S. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris sužalojo jos draugą C. (b. l. 27-29, 30-31).

2016-04-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „2016-04-1122-10-00-20.Kamera20“ Rotušės aikštėje, darytas tamsiu paros metu, esant gatvės apšvietimui, iš kurio matyti, kad po dešinė puse yra pastatai, greta jų stoviniuojantys žmonės. Greta važiuojamoji kelio dalis. Vaizdo įrašo 13 sekundę matosi, kad tamsiai vilkintis vaikinas (galimai R. M.) išbėga į kelio važiuojamąją dalį. Jį už rankos bando sulaikyti mergina. Jie stovi vidury gatvės važiuojamosios dalies. Galimai R. M. svyruoja į šalis. Matosi link jų atvažiuojantis automobilis. Automobiliui lėtai pravažiuojant pro šalį, galimai R. M. ranka atsiremia į automobilio vairuotojo pusės durelių rėmą, tačiau automobiliui nesustojus ir važiuojant, jis bando spirti į automobilio galinę dalį, tačiau nespėja ir automobilis nuvažiuoja. Galimai R. M. ir mergina toliau stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Mergina stengiasi vaikiną laikyti, tačiau jis nustumia jos rankas. Matosi atvažiuojantis link jų dar vienas automobilis. Galimai R. M. važiuojamąja dalimi eina pirmyn link artėjančio automobilio ir atsistoja tiesiai prieš automobilį. Automobiliui sustojus, galimai R. M. prieina ir ranka smogia į automobilio priekinę dalį, prieina prie vairuotojo pusės durelių ir jas atidaro. Automobilis pradeda važiuoti ir nuvažiuoja. . Galimai R. M. toliau lieka stovėti važiuojamojoje dalyje. Prie jo prieina ta pati mergina, iš gestų galima manyti, kad stengiasi jį nuraminti. Prie jų prieina dar vienas tamsiai vilkintis vaikinas, paima galimai R. M. už rankos, tačiau ją paleidžia. Mergina nueina prie pastatų, o galimai R. M. toliau vaikšto po gatvės važiuojamąją dalį. Matosi atvažiuojantis dar vienas automobilis, prieš kurį galimai R. M. stovėdamas pakelia koją ir automobilis sustoja. Galimai R. M. rankomis atsiremia į priekinį automobilio dangtį, eina link priekinių vairuotojo pusės durelių. Iš automobilio išlipa vaikinas, kuris pripuola prie galimai R. M. ir šiam smogia į veido sritį, po ko jie susistumdo ir trumpam dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. Prie jų pribėga dar keli vaikinai, kurie stengiasi juos išskirti. Iš automobilio išlipęs vaikinas nueina atgal į automobilį ir išvažiuoja. Matoma, kad galimai R. M. ir dar vienas vaikinas ant žemės grumiasi. Po to abu atsistoja nuo grindinio ir kitas vaikinas laiko galimai R. M. iš nugaros pusės apglėbęs per sprandą. Prie jų prieina ta pati mergina. Galimai R. M. bando išsilaisvinti iš jį laikančio vaikino glėbio. Jie eina pirmyn. Galimai R. M. sukinėjasi į šonus mosikuodamas rankomis ir jį laikęs vaikinas jį paleidžia. Galimai R. M. besimosikuodamas rankos mostu pastumia greta stovėjusią merginą, kuri parkrenta ant grindinio. Prieš tai jį laikęs vaikinas vėl bando jį sulaikyti, tačiau galimai R. M. muistosi, sukinėjasi į šalis, jie abu parkrenta ant grindinio, kur grumiasi. Po grumtynių abiem atsistojus, galimai R. M. nueina į priekį vėlgi važiuojamąja dalimi. Matosi atvažiuojantis dar vienas automobilis. Galimai R. M. atsistoja į kovinę padėtį priešais atvažiuojantį automobilį. Prie jo prieina tamsiai vilkintis vaikinas ir galimai R. M. pasitraukia į šoną. Privažiavęs automobilis stabteli. Po to pasuka labiau į dešinę ir apvažiuoja galimai R. M.. Nuo Vilniaus gatvės pusės matosi ateinantys du asmenys ir einantys per pėsčiųjų perėją. Tuo metu galimai R. M. eina link jų. Priėjęs prie šių asmenų, jis vieną kartą ranka, smogia vyriškiui į galvos sritį. Šis po smūgio aukštielninkas krenta žemyn ant grindinio. Po smūgio galimai R. M. su dar vienu vaikinu nueina M. Valančiaus gatve. Matosi atvykstantis saugos tarnybos automobilis. Po smūgio nukritęs vyriškis vis dar guli ant grindinio, prie jo prieina žmonės. Matosi atvykstantis policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, o vėliau – greitosios medicinos pagalbos automobilis, į kurį įeina vyriškis su moterimi ir po kurio laiko šis automobilis išvyksta.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą „2016-04-11_22-10-00-18.Kamera18“, darytą lauke, nuo Vilniaus gatvės pradžioje esančio pastato link Rotušės aikštės, tamsiu paros metu, esant gatvės apšvietimui, matyti tas pats vaizdas, koks yra aprašytas apžiūrint ankstesnį vaizdo įrašą su užrašu „2016-04-1122-10-00-20.Kamera20“, tačiau ši kamera filmuoja vaizdą arčiau pėsčiųjų perėjos tarp Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės. Įrašo 3.40 minutę matoma, kad prie dviejų per perėję einančių asmenų – vyriškio ir moters prieina vienas vyriškis, galimai R. M., paskui kurį eina dar vienas asmuo, dėvintis gobtuvą. Galimai R. M. staiga prieina prie vyriškio ir jam staigiu judesiu vieną kartą smūgiuoja ranka ar kumščiu į galvos sritį. Po šio smūgio vyriškis nukrenta aukštielninkas ant grindimo, prie jo suklumpa kartu buvusi moteris. Galimai R. M. tolyn nusiveda minėtas vyriškis link Vilniaus gatvės.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą su užrašu „2016-04-1122-10-00-17.Kamera17“, darytą lauke, Vilniaus gatvės pradžioje, netoli Rotušės aikštės, tamsiu paros metu, esant gatvės apšvietimui, kamera nukreipta tolyn nuo Rotušės aikštės, iš kurio matyti, kad link Rotušės aikštės pusės eina galima nukentėjęs vyriškis ir su juo buvusi moteris, jie eina susikibę rankomis. Įrašo 5.27 minutę, kamera pradedama sukinėti, ją atkreipus į Rotušės aikštės pusę, matoma, kad ant pėsčiųjų perėjos jau guli vyriškis, kurį laiko moteris.

2016-04-18 rašte nurodyta, kad kaltinamasis R. M. tuoj pat po teismo atlygino nukentėjusiajam C. S. G. P. 2500 Eur žalą.

Taigi, teismas laiko, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. M. tyčia, nesant jokios pateisinamos svarbios objektyvios priežasties, stovėdamas Rotušės aikštės važiuojamojoje gatvės dalyje, taigi viešoje vietoje, kur net ir vėlyvu paros laiku vaikšto daug žmonių, praeivių akivaizdoje užstojo kelią trim pravažiuojantiems automobiliams, kuriuos daužė rankomis ir spardė, bandydamas iš šių automobilių ištraukti vairuojančius asmenis, bei tyčia, be jokios priežasties, kumščiu smogė pro šalį ėjusiam C. S. G. P. į galvos sritį, dėl ko pastarajam nukritus ant grindinio ir susižalojus galvą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis tyčia, sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, nesant tam jokio reikalo, akivaizdžiai neturėdamas jokios konkrečios dingsties, tuo metu įvykio vietoje buvusios nukentėjusiojo draugės, kitų Rotušės aikštėje buvusių asmenų akivaizdoje, pastaruosius išgąsdindamas ir šokiruodamas bei išreikšdamas nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Šie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla), vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo R. M. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamasis R. M. neneigia prieš įvykį ir įvykio vakarą vartojęs alkoholį, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, buvo stipriai apgirtęs, būdamas blaivus tikrai niekada taip nesielgia. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis ir jo draugė liudytoja D. S., vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kad vyriškis ėjo svirduliuodamas. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu R. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. M. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru pilnai atlygino padarytą žalą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas, bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už girto pasirodymą viešoje vietoje bei viešosios tvarkos trikdymą (b. l. 57-69, 73-75, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, atlygino padarytą žalą, tačiau jau yra teistas už analogiškas veikas, šią veiką padarė teistumui neišnykus (todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.)), teisiamas jau trečią kartą, du kartus buvo baustas bauda ir laisvės apribojimo bausme, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė, vėl nusikalto, todėl, teismo vertinimu, švelnesnių bausmės rūšių skyrimas nepasiektų bausmės tikslų, ir kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė – areštas (BK 49 str. 3 d., 61 str. 2 d.), kurios trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Kadangi kaltinamasis yra studentas, yra BK 49 str. 5 d. numatyta sąlyga, arešto bausmė nustatytina atlikti poilsio dienomis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, ir sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-12 12.45 val. iki 2016-04-13 09.03 val. (viena para) (b. l. 42, 47).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis C. S. G. P. byloje buvo pareiškęs 2500 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 16), tačiau iš gauto nukentėjusiojo rašto matyti, kad kaltinamasis savanoriškai iš karto po 2016-04-13 teisiamojo posėdžio jam visiškai atlygino žalą, jis pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl civilinio ieškinio teisena nutrauktina (BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su vaizdo įrašais (b. l. 35), paliktinas byloje saugojimui (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-04-13 pažymą Nr. NTP-7-4109 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą R. M. šioje byloje, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2016-04-12 12.45 val. iki 2016-04-13 09.03 val. (vieną parą).

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti R. M., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Civilinio ieškinio teiseną nutraukti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. M. nepriteisti.

Daiktinį įrodymą – CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.