Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020-10-29 apie 16.30 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo P. G. ir nukentėjusiosios V. G. teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent: V. G. ir mažametei S. G. girdint, reikalavo perduoti P. G., kad šis grąžintų 400 eurų skolą už padirbtus darbus, priešingu atveju, grasino sugadinti P. G. automobilius, bei išsitraukęs iš rankinės kirvį, jį parodė V. G. ir S. G., taip sukeldamas joms didelį išgąstį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020-10-29 apie 17.00 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , namo sugrįžus nukentėjusiajam P. G., reikalaudamas grąžinti 400 eurų skolą, grasino kirviu sudaužyti jo automobilius ar kitaip su juo susidoroti, pasitelkdamas kitus asmenis, bei išsitraukęs iš rankinės kirvį, matant P. G. ir V. G., trenkė juo į kieme stovėjusį P. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, įlenkdamas kėbulą galinėje kairėje pusėje, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. G. 553,60 eurų turtinę žalą, bei tyčia purškė ašarinėmis dujomis du kartus P. G. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir didelį išgąstį.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino: nuvažiavo su autobusu pas P., jo nebuvo, atidarė duris mama. Turėjo su savimi kirvuką, pasakė, kad jis neatiduoda 400 eurų. Tada pasakė, jeigu jis neatiduos, tai jam sudaužys mašiną. Nuėjo atgal į autobusą, paskambino P.. Pasakė, kad jeigu neatiduos skolos, sudaužys mašiną, pasakė: daužyk, pamatysi, kas tau bus. Grįžo ir sugadino jam mašiną. Blogai vertina savo veiksmus, buvo blaivus. Suvokia, kad neteisėtais veiksmais sugadino turtą. Negrasino, pasakė ir padarė. Sumokės žalą per metus. Neatsiprašys, nes taikytis nenori, jis skolingas. Kaltę pripažįstu pilnai. Nesitaikys, nes yra vyras. Laiduotojo neturi, nenori. Žalos šiandien negali atlyginti. Sutinka, kad būtų skirta bausmė. Jeigu padarė nusikaltimą, tai teismas tegul ir skiria bausmę. Pripažįsta viską, kas parašyta kaltinamajame akte.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

P. G. pareiškimu, kuriame užfiksuota, jog P. G. parodė, kad 2020 spalio 29 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , iš matymo pažįstamas R. B. grasino, kad būtų grąžinta 400 eurų skola už prieš du metus padirbtus darbus, o priešingu atveju, grasino sugadinti P. G. automobilius, bei išsitraukęs iš rankinės kirvį, jį parodė V. G. ir S. G., bei trenkė juo į kieme stovėjusį P. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, įlenkdamas kėbulą galinėje kairėje pusėje, bei tyčia purškė ašarinėmis dujomis du kartus P. G. į veidą (b.l. 10-13, 22-25).

Rezoliucijos lapu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. (b.l. 14).

Rezoliucijos lapu tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 str. 2 d. (b.l. 16).

Fotolentele, kurioje užfiksuotas automobilio sugadinimas (b.l. 17-21).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b.l. 28-31).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų apžiūra (b.l. 34-36).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kirvio apžiūra (b.l. 38-39).

Įtariamuoju apklausto R. B. parodymais, kuris paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta, kuo yra įtariamas ir kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. 2020-10-29 apie 16:30 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., P. mamai G. pasakė, kad ji perduotų P. G., kad šis grąžintų 400 eurų skolą už padirbtus darbus, kitaip grasino sugadinti P. G. automobilius, bei išsitraukęs iš rankinės kirvį, jį parodė G., tačiau vaiko nematė, jis kambaryje buvo. Po to, tą pačią dieną, 2020-10-29, apie 17.00 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., reikalavo P. G. grąžinti 400 eurų skolą, grasino kirviu sudaužyti jo automobilius ar kitaip su juo susidoroti, pasitelkdamas kitus asmenis, bei išsitraukęs iš rankinės kirvį, matant P. G. (ar dar kas matė, nežino), trenkė juo į kieme stovėjusį P. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą, ir jį apgadino, įlenkdamas kėbulą galinėje kairėje pusėje, bei įvykio metu purškė P. G. dujomis du kartus į veidą, nes bijojo, kad P. G. jo nesumuštų. Kaltu prisipažįsta visiškai. Gailisi padaręs nusikaltimą, gailisi, kad pats savavališkai ėjo reikalauti jam grąžinti skolą vietoje to, kad galėjo kreiptis į kokias teisėsaugas institucijas. Sumokės P. G. už padarytus nuostolius, tiesiog dabar neturi pinigų (b.l. 100-101, 109-110, 118).

Nukentėjusiojo P. G. parodymais, kuris paaiškino, kad R. B. jis pažįsta tik tiek, kad jo namuose, (duomenys neskelbtini)., atliko statybos darbus. Po darbo atsiskaitė, tai galėjo būti maždaug (duomenys neskelbtini) metai, ir liko skoloje jam 200 eurų. (duomenys neskelbtini) m. vasarą, tikslaus laiko nežino, R. B. jam skambino dėl skolos, ir jis jam pasakė atvykti į namus, pasakė, kad skolą atiduos. R. B. atvyko į namus, padavė jam 200 eurų, paspaudė vienas kitam rankas ir atsisveikino. 2020 m. spalio 29 d. jis buvo išvykęs iš namų savo reikalais. Namuose (duomenys neskelbtini)., buvo jo mama V. G. su dukryte S. G.. Apie 16.40 val. mama V. G. paskambino jam į jo mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad atėjo pažįstamas R. B.. Ji pasakė, kad R. B. rodo kirvį ir jai grasina kirviu. Kai mama jam paskambino, jis staigiai grįžo namo (duomenys neskelbtini) Dukrytė S. buvo išsigandusi, rėkė ne savo balsu, nežino ko, turbūt išsigandusi buvo, kai R. B. grasino. R. B. jau buvo išėjęs, tai jis jam paskambino į jo mobilaus ryšio telefoną, pasakė, kad ateitų į kiemą. Už kelių minučių R. B. grįžo atgal į jo kiemą (duomenys neskelbtini). Jie abu kieme pradėjo kalbėtis. Jis pasakė, kad jis jam skolingas 400 eurų už prieš du metus atliktus statybos darbus jo namuose. Kadangi už darbą sumokėjęs, apie tai jam pasakė. Tada R. B. pasakė, kad sudaužys mašinas, nes žino, kad turi tris mašinas. Pasakė, kad daužyk, ir tada R. B. iš savo ant peties esančios ,,tašės“ išsitraukė kirvį ir juo jo visos šeimos akivaizdoje kirviu trenkė į jo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinę automobilio dalį vieną kartą, ir taip apgadino jam priklausantį automobilį, dėl ko jam padaryta turtinė žala ir jis reikš civilinį ieškinį. Apgadinęs jo automobilį, R. B. kirvį įsikišo atgal į ,,tašę“ ir pats bėgo iš jo kiemo. Jis pradėjo R. B. vytis. Pradėjo eiti link R. B., o šis tada purškė jam dujomis į akis. Jam pataikė dujomis į veidą, kliuvo į burną. Tada R. B. žodžiais pradėjo jam grasinti, kad užmuš, ,,chebrą“ pasamdys, kad jam ,,nebegyvenimas“ ir balionėlį rankoje turėjo. Kirvis buvo ,,tašėje“. R. B. žodžius suprato kaip realų grasinimą, nes jis jam kirviu sudaužė automobilį. Tada jis grįžo į kiemą, įsėdo į kitą savo automobilį (duomenys neskelbtini) ir juo vijosi R. B.. Sūnus L. ėjo paskui R. G.. Tuo metu jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad pažįstamas, vardu R., grasino kirviu bei apgadino automobilį. Iškvietęs pagalbą, jis važiavo paskui R. B., kuris ėjo link sustojimo. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, vairavo automobilį, privažiavo prie jo ir pasakė: R., sustok, tačiau tada R. B. vėl purškė jam ašarinėmis dujomis per langą į veidą. Kliuvo dujomis į veidą, uždarė langą. Toliau važiavo paskui R. B.. Pasakė jam, kad iškvietė policijos pareigūnus ir laukė iki atvyko policijos pareigūnai. Po įvykio medikų pagalbos jam nereikėjo, nuo dujų ar kitaip nebuvo sužalotas, nebuvo sužaloti ir jo šeimos nariai. Dėl automobilio jam padaryta žala 553,60 eurų. Dar už automobilio žalos sąmatos sudarymą sumokėjo 50 eurų. Viso padaryta turtinė žala 603,60 eurų ir šiai sumai reiškia civilinį ieškinį. Pateikia padarytos žalos dokumentų kopijas. Kai atvyko policijos pareigūnai, R. B. įsisodino į savo automobilį, o jis savo automobiliu grįžo atgal į namus adresu (duomenys neskelbtini). Kieme R. B. nuvedė policijos pareigūnus prie pastatytų kolonų prie namo ir paaiškino, kad jis jam už jas nesumokėjo. Jis matė, kad policijos pareigūnai iš R. B. ,,tašės“| paėmė kirvį, kuriuo R. B. sugadino jo automobilį (b.l. 40-41).

Papildomai P. G. paaiškino, kad R. B., purkšdamas abu kartus jam į veidą dujų, kaip jau ir sakė, jam pripurškė dujų į akis, burną, ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau medikų pagalbos jam nereikėjo ir jis niekur dėl to nesigydė. Be to, R. grasino jam sugadinti jo turtą ir jį sugadino, kirviu trenkdamas į jo automobilio (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kairės pusės galinę automobilio dalį vieną kartą, bei žodžiais jam grasino, kad užmuš, ,,chebrą“ pasamdys, kad jam nebegyvenimas, tokiais savo veiksmais darė jam fizinę ir psichinę prievartą. Jis psichinę prievartą panaudojo ir prieš jo šeimos narius – mamą, dukrą. Po įvykio medikų pagalbos, psichologų pagalbos nereikėjo nei jam, nei jo šeimos nariams. Jo dukrai S. ir sūnui L. viskas gerai, jokių gydytojų, psichologų pagalbos nereikia, niekur nesigydė (b.l. 44-45).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis P. G. pateikė 4 lapus dėl civilinio ieškinio (b.l. 54).

Remonto sąmata (b.l. 56-58).

PVM sąskaita faktūra (b.l. 59).

Nukentėjusiosios V. G. parodymais, kuri paaiškino, kad R. B. ji pažįsta tik tiek, kad šis prieš pora metų pas jos sūnų namuose, (duomenys neskelbtini)., statė prie namo kolonas. Matydavo, kad dirba, ir tiek, su juo jokių reikalų neturėjo. Apie tai, kiek kainavo kolonų statymas, kiek už darbą mokėjo jos sūnus P. G. darbininkui R. B., ji nežino, jai tokie dalykai nerūpėjo, kiek kainavo. Tačiau, kad jos sūnus P. G. atsiskaitė už darbą R. B., matė, nes tada kavą gėrė kieme pavėsinėje. Pamena tada abu dar apie įrankius kalbėjosi, nes sūnus kažkokius įrankius davė jam naudotis. Ji to tiksliai nežino, tačiau P. G. ir R. po darbų išsiskyrė tikrai gražiai. Po to, R. B. apie porą metų ji nebematė. 2020 m. spalio 29 d. ji buvo namuose. Apie 16.30 val., tikslaus laiko neprisimena, į duris pabeldė. Ji nuėjo atidaryti durų, kartu ir anūkėle S. 9 metų. Dar anūkas L. buvo namuose, tačiau jis buvo savo kambaryje. Kai atidarė duris, su R. B. pasisveikino. R. B. paklausė, kur jos sūnus P., ji pasakė jam, kad sūnus su reikalais išvažiavęs. B. paklausė, kur P. išvažiavęs, ir jam pasakė, kad sūnus jai to nepranešinėja. Tada R. B. jai, girdint anūkėlei S., sako: „tu geranoriškai pranešk P., kad jeigu sūnus P. G. nesumokės jam, R. B., 400 eurų, tai sudaužys P. visas mašinas, daugiau sako nebelauks, o tu geranoriškai pranešk“. Tada R. B. iš ,,tašės“, esančios ant jo peties, išsiėmė kirvį be koto. Tas kirvis buvo plastmasiniame maišelyje. Ištraukęs kirvį, R. B. jai pasakė, kad va, specialiai atsinešė kirvį parodyti, kad juo sudaužys mašinas. Ji pasakė R. B., kad P. praneš. Anūkė S. pradėjo verkti ir drebėti, ji pati taip pat labai išsigando. R. B. išėjo, o L. atėjo iš savo kambario paklausti, kas atsitiko, ir ji jam papasakojo. Tada L. paskambino į telefoną tėčiui ir paprašė grįžti. Kai grįžo P. G., jam ji papasakojo, kad buvo atėjęs R. B., grasino, rodė kirvį, kad jį turi ,,tašėje“, sakė, kad sudaužys mašinas už 400 eurų skolą. Anūkė S. verkė ir prašė tėčio sumokėti R. B., nesvarbu tėtis skolingas, ar ne. Mergaitė labai išsigando kirvio ir grasinimų. Jos sūnus paskambino R. B., paprašė jo sugrįžti į kiemą. R. B. atėjo į kiemą, greitai, po kelių minučių. Ji visą laiką su anūke buvo kambaryje, kas vyko per pokalbis kieme, negirdėjo. Matė, kad kelias minutes jos sūnus P. G. kalbėjosi kieme su R. B.. R. B. kažką mosavo rankomis, nežino, koks ten pokalbis vyko. Ji bijojo, kad kas neįvyktų, ir pati išėjo į kiemą. Tuo metu jai jau išeinant į kiemą, R. B. tyčia kirviu be koto trenkė į automobilio kairę pusę, labiau prie galo, nežino, kokia ten detalė. Sūnus P. G. ėjo link B. ir matė, kad R. B. purškė dujomis sūnui P. G. į veidą. Tada R. B. pabėgo iš kiemo, o jos anūkas L. ėjo jam iš paskos, kad jis nepabėgtų, o sūnus P. G. važiavo automobiliu. Kažkas apie įvykį pranešė policijai, kas, nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai, tačiau ji nesiklausė, kas ten vyksta, buvo kambaryje (b.l. 65-66).

Liudytojo L. G. parodymais, kuris paaiškino, kad 2020-10-29 jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Buvo savo kambaryje, girdėjo, kad kažkas atėjo į namus. Iš karto neėjo, liko savo kambaryje. Prie durų priėjo jo močiutė V. G., ir prie jos nubėgo jo sesė S. devynių metų. Būdamas savo kambaryje jis gerai girdėjo, kaip tas vyras pasakė jo močiutei, kad jo tėtis jam skolingas pinigų ir kad atsinešė kirvį, mašinas sukapos, nelauks, nesitampys, nevažinės, praeis pro mašinas, ir dar blogiau bus. Kažkaip, taip pasakė ir išėjo. Tada jis priėjo prie lango, tačiau tas vyras jau buvo išėjęs, o močiutė jam pasakė, kad buvo vyras pravarde „akmenukas“, kaip dabar žino jau, tai R. B.. Jis jį pažįsta tik tiek, kad pas tėtį kolonas statė, daugiau apie jokias skolas nieko nežino. Tada iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino savo tėčiui P. G., jam pasakė, kad atėjo „akmenukas“ ir grasina kirviu, sesuo su močiute išsigandusios. Tėtis pasakė, kad tuoj grįš. Kol jis grįžo, jie nematė, kur R. B. nuėjo. Tėtis jam bandė prisiskambinti į jo telefoną, tačiau telefonu priskambinti nepavyko, nes tėčio numerį R. B. užblokavo. Tada R. B. paskambino jo tėtis iš jo mobilaus ryšio telefono. Negirdėjo, ką kalbėjo, tėtis liepė jam eiti į namo vidų. Jis nuėjo, tačiau situaciją stebėjo per langą, matė gerai. Po kelių minučių R. B. grįžo į kiemą, jie su tėčiu kelias minutes kažką kalbėjosi. Ką kalbėjo, jis būdamas kambaryje, negirdėjo. Matė, kad R. B. mosavo rankomis ir matė, kad R. B. pasiėmė iš ,,tašės“, kuri kabėjo jam ant peties, kirvį ir juo trenkė vieną kartą į kieme stovėjusio tėčio automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį kėbulą. Tada tėtis ėjo link R. B. ir šis purškė tėčiui dujų balionėliu į veidą. Matė, kad tėtis atsitraukė. Tada R. B. įsidėjo kirvį į savo ,,tašę“ atgal ir nubėgo ristele iš kiemo. Jis išbėgo į kiemą, tėtis padavė jam jo telefoną, jis surinko numerį 112, tačiau kalbėjosi ir pagalbą kvietė tėtis. Jis nuėjo paskui R. B. saugoti, kad šis nepabėgtų. Ėjo apie 30 metrų nuo jo atstumu, bijojo jo, nežinojo, kaip šis gali pasielgti. R. B. pasakė jam pasitraukti, rėkė: snargliau, ne tavo reikalas. Tada pasakė jam, kad neleidžia jam pabėgti iš įvykio vietos ir jo negąsdina. R. B. pasakė, kad dabar jiems dar blogiau bus, kas blogiau, nesakė. Privažiavo jo tėtis. Taip sekė R. B., jis pėstute, tėtis automobiliu, ir taip iki parduotuvės kiemo, kur atvykę policijos pareigūnai R. B. sulaikė. Jį savo automobiliu policijos pareigūnai atsivežė iki jų namų, jis grįžo su tėčiu savo automobiliu. Kieme R. B. dar aiškino policijos pareigūnams, kad tėtis jam skolingas, rodė pastatytas kolonas. Policijos pareigūnas paaiškino R. B., kad jis negali niokoti kitų asmenų turto ir klausė, kur kirvis. Tada R. B. padavė policijos pareigūnams iš savo tašės kirvį, tiksliau, kirvio metalinę dalį be koto, ir prisipažino policijos pareigūnams, kad sudaužė kirviu automobilį. Viso įvykio metu labai išsigando jo sesuo S. devynių metų, labai verkė, drebėjo, ilgai ją ramino (b.l. 81-82).

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kvalifikuojant veiką kaip savavaldžiavimą, būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (tariamos teisės įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-53/2014, 2K-114/2014). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje sudėties struktūrą, didele žala laikoma ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet ir tai, kad jis praranda saugumo jausmą – kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis R. B. pripažino savo kaltę, neginčija faktinių bylos aplinkybių, jo duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamojo R. B. padarytoje veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. R. B. suvokė, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams, veikė tiesiogine tyčia.

BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą teisę, numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad dėl to bus padaryta didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams ir siekė šių padarinių. Nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kaltininko veiksmais nukentėjusiems buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija, todėl jų patirta žala yra didelė.

Kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą, bet išsakė, kad nuoširdžiai nesigaili. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą.

Padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas. R. B. neteistas (b. l. 126), penkerių metų bėgyje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 127-128), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinęs aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, teismas sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam R. B. parinktina sankcijoje numatyta arešto bausmės rūšis, mažesnė nei sankcijos mediana. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Kaltinamasis yra neteistas, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, pripažino kaltę, savo poelgį vertina blogai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo poelgį ir šis nusikaltimas didžiąja dalimi buvo nulemtas kaltinamojo impulsyvumo bei nėra jo ankstesnio neteisėto elgesio tendencinga pasekmė. Todėl, įvertinus ir tai, jog viena iš svarbiausių valstybės prievartos priemonių taikymo paskirčių yra ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir jį auklėti, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo, t. y. atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 6-8 punktuose. Kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti siunčiamas atlikti visą jam skirtą arešto bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-10-29 17.50 val. iki 2020-10-30 14.10 val. (1 para) (b. l. 92, 94).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. B. priteisti 603,60 Eur žalą (b. l. 56-61). Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, yra pagrįsta, nukentėjusysis neprieštaravo, kad žalą atlygintu per metus laiko, todėl teismas šį susitarimą tvirtina. Nustatyti, kad kaltinamasis R. B. per 12 (dvylika) mėnesių privalo atlyginti nukentėjusiajam P. G. padarytą turtinę žalą 603,60 Eur. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, tuo užtikrinant efektyvų žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai: R. B. pateiktas kirvis, saugomas Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos įrankis; DVD diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą galutinę bausmę 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6-8 punktais, 6, 7 dalimis, atidėti R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą: buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos, išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę: iki 2022-05-25 atlyginti nukentėjusiajam P. G. padarytą turtinę žalą 603,60 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-10-29 17.50 val. iki 2020-10-30 14.10 val. (1 parą).

Patvirtinti nukentėjusiojo P. G. ir nuteistojo R. B. susitarimą dėl 603,60 Eur (šešių šimtų trijų eurų 60 euro centų) turtinės žalos atlyginimo iki 2022-05-25.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: kirvį saugomą Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; DVD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.