- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1393-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39501-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. B., t. y. ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus V. B. į veidą, pataikydamas į lūpas, sugriebė ranka nukentėjusiajai už dešinės rankos ir ją pasuko, šiais savo veiksmais padarė V. B. poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių patinimą dešinio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės V. B. – sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine V. B. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (antrajame namo aukšte). 2019 m. rugsėjo 13 d. 15 val. pabaigęs darbus vyko į namus. Pakeliui, Vaivadų kaime, užsuko į alaus barą, kur vartojo alkoholio. Išėjęs iš baro parduotuvėje nupirko savo sugyventinei V. gėlių (po kelių dienų buvo jos gimtadienis, nutarė pasveikinti) ir grįžo į namus. Namuose V. dar nebuvo, ji grįžo vėliau. Pastebėjo, kad ji grįžo neblaivi, tačiau nežino, kur ir su kuo gėrė, ji nesakė. Jis pasveikino V., tačiau ji jam ėmė priekaištauti dėl nesamų santykių su jos vyro drauge A.. Tarp jų kilo konfliktas, jie ginčijosi ir pykosi. Šio konflikto metu jis sudaužė V. duotą savo mobiliojo ryšio telefoną Nokia, jai priekaištavo dėl nuolatinių pokalbių telefonu. Pamena, kad apie 21 val. ranka sudavė V. B. į veidą. Kiek kartų sudavė sugyventinei, neskaičiavo, gali būti, kad ne mažiau kaip du kartus. Tiksliai neatsimena, tačiau gali būti, kad V. B. suėmė ranka už dešinės rankos ir ją pasuko. Jis po įvykio jokių smurto žymių nepastebėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po paleidimo iš areštinės su V. B. matėsi vieną kartą, maždaug po dviejų savaičių laiko, kai jai atnešė mobiliojo ryšio telefoną. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b. l. 60–63, 68–70).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kartu su sugyventiniu J. Ž. gyvena nuo 2019 m. sausio vidurio. Po įvykio laikinai su J. Ž. kartu negyvena. Iki įvykio vedė bendrą ūkį, t. y. bendrai rūpinosi išlaidomis, namų buitimi ir panašiai. Su J. Ž. sutarė gerai, pykdavosi retai, tik kai J. Ž. būdavo neblaivus, nes ji jam dėl alkoholio vartojimo papriekaištaudavo ir jie susipykdavo. Be to, paskutiniu metu ji įtaria, kad J. Ž. susirašinėja su kita moterimi, dėl to ji jam taip pat papriekaištaudavo, todėl taip pat pykdavosi. 2019 m. rugsėjo 13 d. abu buvo neblaivūs. Apie 21.00 val. tarp jos ir J. Ž. įvyko konfliktas. Dėl ko susipyko, nepamena dėl girtumo. Pamena, kad ji atsikėlė į tualetą ir jai būnant virtuvėje J. Ž. pradėjo prieš ją smurtauti. J. Ž. jai ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į veidą, pataikydamas į lūpas. Ji apatinę lūpą buvo pati užsigavusi prieš įvykį, o po J. Ž. suduotų smūgių iš tos užgautos lūpos vietos vėl pradėjo bėgti kraujas. Be to, J. Ž. jai sugriebė ranka už dešinės rankos ir ją pasuko. Ji pirmosios apklausos metu apie ranką pamiršo pasakyti, nes iš pradžių jos beveik neskaudėjo, tačiau vėliau pradėjo stipriai skaudėti ranką ir ji sutino. J. Ž. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Be to, J. Ž. sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, tačiau dėl to jam jokių pretenzijų nebeturi, nes jis jai nupirko kitą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Ji nepageidauja, kad kartu su bausme J. Ž. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja (b. l. 21–27).
2019 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2 aukšte. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos nieko nepaimta (b. l. 7–12).
2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 21.30 val. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą su akivaizdžiomis fizinio smurto žymėmis ant veido kreipėsi V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuri pranešė, kad ją sumušė sugyventinis J. Ž.. Smurtą patyrusi V. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė rankos kumščiu sudavus ne mažiau dviejų smūgių į veidą. Pristatant į policijos įstaigą J. Ž. elgėsi ramiai (b. l. 13–15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. 1051/2019(05) matyti, kad V. B. nustatyta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas dešinio dilbio srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, į tokį paviršių atsitrenkiant ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Mažai tikėtina, kad V. B. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų V. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 39).
2019 m. rugsėjo 13 d. 21.48 val. J. Ž. nustatytas 2,35 prom. girtumas (b. l. 17), o 2019 m. rugsėjo 13 d. 21.36 val. V. B. – 1,97 prom. girtumas (b. l. 16).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo J. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis J. Ž. smurtavo prieš sugyventinę V. B. (ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus V. B. į veidą, pataikydamas į lūpas, sugriebė ranka nukentėjusiajai už dešinės rankos ir ją pasuko), t. y. šeimos narį (BK 248 straipsnio 2 dalis), ir tokiais savo veiksmais padarė V. B. poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių patinimą dešinio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 95–97). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę J. Ž., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas, ne kartą administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas J. Ž. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. 15.00 val. (2 paros) (b. l. 46–50).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 71–73).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti J. Ž. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad J. Ž. yra atlikęs 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
J. Ž. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad J. Ž., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.