- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2-2328/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00422-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tavida“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versola“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Milesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Piliuona“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versola“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tavida“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-4507-275/2011), tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Milesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Piliuona“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui sudaro 18 098,03 Lt. Tretieji asmenys UAB „Milesta“ ir UAB „Piliuona“ taip pat prašė iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo skola UAB „Milesta“ yra 3 162,10 Lt, o UAB „Piliuona“ – 19 165,01 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendė atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Atsakovas šių duomenų teismui nepateikė nepaisant to, kad teismas ne kartą tenkino jo prašymus pratęsti terminą minėtiems dokumentams pateikti ir buvo skyręs atsakovo vadovui R. T. baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jam nebuvo įteiktas ieškovo pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Išraše iš Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „Tavida“ direktoriumi nuo 1995 m. kovo 28 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. buvo E. U.. Prieš ieškovui 2011 m. vasario 10 d. kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Tavida“ direktoriui E. U. 2010 m. gruodžio 30 d. buvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, UAB „Tavida“ direktoriui E. U. pasirašytinai 2011 m. vasario 4 d. įteiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laikė kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimai įvykdyti tinkamai. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2003 m. Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atkaitomybės dokumentų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovas nuo 2005 m. sausio 11 d. yra išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, nerengia ir atsakingoms institucijoms neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui susidarė nuo 2008 m. liepos mėn., trečiajam asmeniui UAB „Milesta“ – nuo 2006 m., todėl padarė išvadą, kad atsakovo įsiskolinimai tęsiasi ilgą laiką ir įsiskolinimų suma tik auga. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo turtas yra areštuotas, todėl jo vertė gali būti nepakankama visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų. Teismo išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė minėtus reikalavimus yra nepagrįsta. Iš Juridinių asmenų registro išrašo, kuris atspausdintas 2011 m. liepos 18 d., matyti, kad E. U., kuriam ieškovas įteikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Tavida“ iškėlimo ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Tavida“ direktoriumi buvo tik nuo 1995 m. kovo 28 d. iki 1996 m. birželio 20 d., o nuo 1996 m. birželio 20 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. UAB „Tavida“ direktoriumi buvo V. A.. Nuo 2011 m. gegužės 17 d. šias pareigas eina R. T.. Pažymėtina, kad E. U. priėmė ieškovo siųstus ir UAB „Tavida“ adresuotus dokumentus ir pasirašė juos nurodydamas esąs UAB „Tavida“ direktorius, tačiau įmonės antspaudo neuždėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi jau sprendė ieškovo ieškinio atsakovui dėl bankroto bylos priėmimo klausimą ir padarė išvadą, jog ieškovas tinkamai nesilaikė ikiteisminės tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „Tavida“ vadovas nuo 1993 m. gruodžio 17 d. yra V. A.. Apelianto teigimu, ieškovas pranešimą turėjo siųsti V. A..
2. Juridinių asmenų registre nurodyti neteisingi UAB „Tavida“ duomenys. Atsakovas kreipėsi Į VSDFV Vilniaus skyrių ir Vilniaus apskrities VMI su prašymais nurodyti, koks UAB „Tavida“ vadovas nurodytas Apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registre bei Mokesčių mokėtojų registre. Atsakovas gavo atsakymus, kad UAB „Tavida“ vadovu nuo 1997 m. vasario 15 d. registruotas R. T.. Dabartinis UAB „Tavida“ direktorius R. T. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu patikslinti UAB „Tavida“ vadovų istorinius duomenis Juridinių asmenų registrų centre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. liepos 18 d. pranešimu informavo, kad UAB „Tavida“ vadovų istoriniai duomenys yra patikslinti ir pridėjo Juridinių asmenų registro 2011 m. liepos 18 d. išplėstinį išrašą su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „Tavida“ vadovu nuo 1994 m. lapkričio 1 d. iki 1995 m. kovo 28 d., taip pat nuo 1996 m. birželio 20 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. buvo V. A., nuo 1995 m. kovo 28 d. iki 1996 m. birželio 20 d. – E. U., o nuo 2011 m. gegužės 17 d. – R. T.. Darytina išvada, kad iki 2011 m. liepos 18 d. Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys apie UAB „Tavida“ buvo neteisingi.
3. Ieškovas į teismą kreipėsi kaip atsakovo kreditorius, tačiau neįrodė, kad yra atsakovo kreditorius. Atsakovas nepripažįsta skolos ieškovui. Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros 18 098,03 Lt sumai nėra pasirašytos atsakovo. Be to, ieškovo reikalaujama suma nėra teismo priteista. Minėtas Juridinių asmenų registro 2011 m. liepos 18 d. išrašas patvirtina, kad UAB „Tavida“ yra moki įmonė, nes jos įstatinis kapitalas yra 622 400 Lt. Įmonės turtą, įrašytą į balansą, daugiausia sudaro ilgalaikis turtas, t. y. patalpos Vilniuje, Kauno g. 3A, kurių vertė pagal Nekilnojamojo turto registro 2011 m. balandžio 15 d. duomenis sudaro 559 000 Lt. Sudėjus visas atsakovo skolas, įskaitant ir tariamą ieškovo skolą, bendra jų suma sudaro tik 40 333,04 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. R. T. UAB „Tavida“ direktoriaus pareigas praktiškai eina nuo 1996 m. Ieškovui bandant atsakovui iškelti bankroto bylą, paaiškėjo, kad šis asmuo piktybiškai niekada nebuvo įregistravęs savęs kaip UAB „Tavida“ direktoriaus. Ieškovas dar 2010 m. kovo 8 d. kreipėsi tiesiogiai į R. T. su pretenzija padengti įsiskolinimą ir įspėjimu apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą. Taigi apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą buvo žinoma jau nuo 2010 m. kovo 12 d., kai R. T. buvo įteikta ieškovo pretenzija. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, konstatuodamas, kad pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą buvo įteiktas neįgaliotam asmeniui R. T.. Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovo direktoriaus pareigas eina V. A.. Dėl šios priežasties ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, 2010 m. spalio 26 d. dar kartą kreipėsi su pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pranešimą išsiuntė tiek tiesiogiai UAB „Tavida“ registruotos buveinės adresu, tiek V. A., tiek R. T.. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovas su tokiu pranešimu turėjo kreiptis į V. A. yra nepagrįsti, nes ieškovas yra kreipęsis ir į šį asmenį. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pranešimas Juridinių asmenų registre nurodytu skolininko buveinės adresu yra tinkamas pranešimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-148/2006).
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nėra sąlygų bankroto bylai iškelti. Tai, kad atsakovas jau ilgą laiką negali atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais, patvirtina, jog jis neturi jokių pajamų, t. y. yra nemokus. Atsakovo turtas yra areštuotas kitų kreditorių, o jo vertė gali būti nepakankama visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Juridinių asmenų registre atsakovas žymimas kaip finansinės atskaitomybės dokumentų neteikiantis subjektas, nuo 2005 m. sausio 11 d. yra išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. Vienintelė galimybė kreditoriams atgauti savo skolas yra bankroto bylos atsakovui iškėlimas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nėra kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas jau ne kartą kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš atsakovo ir ieškovo reikalavimai buvo patenkinti. Teismo sprendimus už atsakovą įvykdydavo pats R. T., kuris nurodo, kad atsakovo direktoriaus pareigas neva eina tik nuo 2011 m. gegužės 17 d. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorius, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo savo reikalavimų pagrįsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Piliuona“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Pranešime turi būti nurodyti neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų laikotarpį. Įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kuri nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos. ĮBĮ nenustatyta, kaip konkrečiai toks raštiškas pranešimas turi būti įteikiamas įmonei (skolininkei). Iš ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalies spręstina, kad kreditoriaus pranešimas įmonei (skolininkei) turi būti įteiktas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 117 straipsnio procesiniai dokumentai gali būti įteikiami registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nustatytais būdais, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio ginčo atveju pranešimas buvo įteikiamas registruotu paštu skolininkui – juridiniam asmeniui. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Ieškovas pirmosios instancijos teismui su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Tavida“ bankroto bylos iškėlimo kopiją (t. 1, b. l. 177). Iš AB Lietuvos pašto atspausdinto kvito ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad šis pranešimas registruotu paštu buvo išsiųstas UAB „Tavida“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (t. 1, b. l. 179). Be to, esant neaiškumams dėl UAB „Tavida“ vadovo, ieškovas minėtą pranešimą registruotu paštu išsiuntė R. T. ir V. A. (t. 1, b. l. 180, 181). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas tinkamai laikėsi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.
Dėl sąlygų bankroto bylai iškelti
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Nagrinėjamu atveju tiksliai nustatyti atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir į atsakovo balansą įrašyto turto vertę nėra galimybės, kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą tenkino atsakovo prašymus pratęsti terminą minėtiems dokumentams pateikti ir buvo skyręs atsakovo vadovui baudą už teismo įpareigojimo pateikti minėtus dokumentus neįvykdymą. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų, nevykdo jokios veiklos. Šioje byloje savo reikalavimus yra pareiškę trys kreditoriai. Atsakovas nepripažįsta tik vieno kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo, tačiau neatsiskaito su visais šios bylos nagrinėjimo stadijoje žinomais kreditoriais. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš teisinių santykių, ieškovui administruojant pastatą, kurio bendrasavininku yra atsakovas. Apelianto teigimu, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, be to, ieškovo reikalaujama skola nėra teismo priteista. Pažymėtina, kad atsakovas 2006 m. pradžioje apmokėdavo ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas administravimo paslaugas, tiksliau jas apmokėdavo R. T., mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka UAB „Tavida“ (t. 1, b. l. 56-57). Atsakovui vengiant apmokėti pateikiamas sąskaitas už vėlesnius laikotarpius, ieškovas kreipėsi į teismą. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. ir 2008 m. kovo 26 d. sprendimų už akių matyti, kad ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl skolos už suteiktas administravimo paslaugas už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. birželio mėn. iš atsakovo priteisimo ir teismas skolą priteisė (t. 1, b. l. 52-55). Ieškovo teigimu, nuo 2008 m. liepos 31 d. atsakovas jam pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų nebeapmoka. Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad ieškovo nurodomas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus viešajam registrui pateikė už 2003 m. (t. 2, b. l. 7-9). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (www.vmi.lt), atsakovas nuo 2005 m. sausio 11 d. yra išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Atsakovas jau ilgą laiką neatsiskaitinėja ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas neturi pajamų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl jo vertė gali būti nepakankama visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo finansinę padėtį, patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga. Pažymėtina, kad šių duomenų atsakovas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą.
Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įmonė realiai vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.