Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-03 · Administracinė byla Nr. I-1153-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
I-1153-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02057-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1153-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02057-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Ligoninėje buvo maitinamas netinkamai, kadangi jam nebuvo duodamas dietinis maistas, kurį dėl ligos jam buvo skyręs Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Ligoninės būrio auklėtoją žodžiu informavo apie jam priklausantį dietinį maitinimą, tačiau jam buvo atsakyta, jog dietinis maitinimas Ligoninėje neteikiamas. Dėl netinkamo maitinimo patyrė pažeminimą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 17-23) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30. Tvirtino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Ligoninė yra sudariusi Maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią nuteistiesiems yra teikiamos maitinimo paslaugos. Nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Ligoninėje nenustatyta, jog pareiškėjui pagal gydytojo indikacijas būtų skirta dieta, todėl jam atvykus į Ligoninę, buvo organizuojamas ir skiriamas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Pareiškėjas dėl jam neskirto dietinio maitinimo į įstaigos administraciją nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 neužtikrinant jam priklausančio dėl ligos paskirto dietinio maitinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog Ligoninėje jam nebuvo tiekiamas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas pagal diagnozuotą ligą.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš esmės analogiška nuostata dėl ligonių maitinimo organizavimo yra įtvirtinta ir Taisyklių 65 punkte. Iš šių nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas K. M. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30, kur jam buvo skiriamas ne dietinis maitinimas.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad K. M. ginčo laikotarpiu buvo skiriamas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, kadangi Ligoninėje nenustatyta, jog pareiškėjui pagal gydytojo indikacijas būtų skirta dieta.

Taigi, nagrinėjamu atveju byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjui ginčo laikotarpiu pagal gydytojo išvadą buvo skirtas dietinis maitinimas ir, jeigu taip, ar apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą atsakovo atstovas žinojo ar/ir turėjo žinoti.

Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2017-06-05 dėl ligos K. M. skyrė dietinį maitinimą (RB dieta) trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 207-09-06. Minėtais duomenimis nustatyta, kad nuo 2017-09-14 RB dieta pareiškėjui buvo pratęsta dar 4 mėnesių laikotarpiui. Daroma išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 Ligoninėje buvo maitinamas ne pagal gydytojo rekomendacijas, t. y. vietoje gydytojo paskirtos RB dietos jam buvo skiriamas maitinimas dirbantiems vyrams.

Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 55 punktą, nuteistieji į Laisvės atėmimo vietų ligoninę priimami pateikus nuteistojo asmens bylą, medicininį siuntimą, Asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, individualų socialinės reabilitacijos planą, Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelę, Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymėjo kad duomenys apie nuteistojo sveikatą fiksuojami medicininėje dokumentacijoje, siunčiamoje į Ligoninę kartu su pacientu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad atsakovo atstovas (pareigūnai), būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę turėjo galimybę iškart susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, kuri, kaip minėta, keliauja kartu su nuteistuoju, ir iš šios dokumentacijos sužinoti apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą (RB dieta). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo atstovui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, tokių aplinkybių atsiliepime nenurodė ir atsakovo atstovas, todėl teismas sprendžia, kad Ligoninės pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dieta).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimo organizavimą analizę, teismas daro išvadą, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 (7 paras), neužtikrino pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dietos), todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, turėjo vartoti vaistus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjui Ligoninėje skirto maitinimo (ne dietinio maitinimo) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Jokių duomenų, apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl netinkamo maitinimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovo elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas ar žeminimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pažeidimo mastą bei trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, ar, kad dėl to būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis