Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1066-275/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2A-1066-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
I., I. M.
Atsakovas
V. M., O. M.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1066-275/2010

Teisėjas Gintaras Seikalis Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.4.2.;

44.5.2.16.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 7 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant J.Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovei I. M., atsakovui V. M., jo atstovei adv. Z.Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams V. M. ir O. M. dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą, institucija teikianti byloje išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų V. M. ir O. M. lygiomis dalimis M. M. naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 89,65 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-07 apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie namo įrengtoje žaidimų aikštelėje nepilnametis E. M. sumušė ieškovės dukrą - nepilnametę M. M. Dėl nepilnamečio E. M. neteisėtų veiksmų ieškovės dukrai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. E. M. neteisėtais veiksmais ieškovės dukrai buvo padaryta neturtinė žala. Dėl jo veiksmais padaryto kūno sužalojimo ieškovės duktė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą (buvo sumušta prie namų), pažeminimą, kuris pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais - baime (bijo išeiti žaisti į kiemą, lankytis žaidimų aikštelėje), skriauda, liūdesiu. Dėl traumos mergaitė bendraudama su psichologu atrodo įsitempusi, prislėgta, apatiška, mažai domisi aplinka, nerimastinga. Piešiniuose (psichologinio tyrimo metodas) kartojasi patirtos traumos detalės, pasakojimai siejami su traumuojančia patirtimi. Traumos pasekmės ateityje gali būti dar sudėtingesnės, nes nukentėjusioji yra mažametė, nesusiformavusia psichika, jautriau reaguojanti į aplinką, be to E. M. ieškovės dukrą spardė į galvą - gyvybiškai svarbią sritį. Minėtos neigiamos pasekmės ieškovės dukrai atsirado būtent dėl atsakovų sūnaus veiksmų - jo veiksmais sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl E. M. neteisėtų veiksmų ieškovė (nes mažametė duktė pajamų neturi) patyrė turtinę žalą. VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje buvo suteikta mokama paslauga - daryta galvos nuotrauka (paslaugos kaina - 7,50 Lt). 2008-09-08 bei 2008-09-23 Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriuje buvo apžiūrėta ieškovės duktė, surašyta specialisto išvada, o už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 52 Lt. Taip pat ieškovės dukrai perkami nekompensuojami vaistai: 2008-09-09 už 8,16 Lt; 2008-09-10 už 13,20 Lt; 2008-09-10 už 7,83 Lt bei 2008-09-26 už 0,96 Lt. Iš viso ieškovė dėl atsakovų sūnaus veiksmų jos dukters atžvilgiu patyrė 89,65 Lt turtinės žalos. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl E. M. veiksmų, jos dukra patyrė 7 000 Lt neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuojama.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-01-28 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų V. M. ir O. M. lygiomis dalimis ieškovės I. M. naudai 89,65 Lt turtinės žalos bei 300 Lt atstovavimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 89,65 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė nukentėjusios M. M. naudai lygiomis dalimis 1 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš ieškovės I. M. atsakovų V. M. ir O. M. naudai priteisė 425 Lt atstovavimų išlaidų.

Teismas konstatavo, kad 2008-09-07 apie 18 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vaikų žaidimų aikštelėje, kilo konfliktas, kurio metu nukentėjo nepilnametė ieškovės dukra M. M. Tai patvirtina 2008-09-08 ir 2008-09-23 specialisto išvados. Išvadose nurodoma, kad M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors atsakovai teigė, kad jų nepilnametis sūnus E. M. su nukentėjusiąją nekonfliktavo, jos nemušė, tačiau teismas sistemiškai įvertinęs bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu gautus liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad būtent nepilnametis atsakovų sūnus pavartojo smurtą ieškovės dukters atžvilgiu ir dėl šio smurto M. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokią išvadą be kitų įrodymų pagrindė ir nepilnamečių liudytojų - D. N., A. S. bei M. M. - parodymai, nes visi jie parodė, kad matė, kaip E. M. spyrė M. M. į galvą.

CK 6.263 str. 1 d. numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 2.5 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų. 6.275 str. 1 d. numato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Konflikto, kurio metu E. M. spyrė nukentėjusiajai į galvą ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. sveikatą, metu E. M. nebuvo sulaukęs keturiolikos metų, todėl už žalą, atsiradusią dėl jo kaltų veiksmų, atsako jo tėvai. Bylos medžiaga rodo, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo M. M. motina, ieškovė, patyrė turtinės žalos. Mergaitei buvo perkami vaistai, mokama už medicinines paslaugas bei už teismo medicinos specialisto išvadas. Dėl minėtų priežasčių ieškovė patyrė 89,65 Lt turtinės žalos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 89,65 Lt turtinės žalos iš atsakovų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.263 str. 1 d. taip pat numato, kad asmeniui turi būti atlyginama ir patirta neturtinė žala. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas konstatavo, kad dėl E. M. veiksmų nepilnametė ieškovės dukra M. M. patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, įvairius neigiamus išgyvenimus. Tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Motyvavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ateityje jos dukrai dėl E. M. veiksmų galėtų likti kokie nors liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys jos normaliam psichologiniam, socialiniam ar emociniam vystimuisi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 7 000 Lt neturtinės žalos tenkintinas tik iš dalies ir, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, į tai, kad fizinių pasekmių nepilnametei neliko bei, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6. 250 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovai V. M. ir O. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-28 sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovavosi prieštaringais nepilnamečių liudytojų parodymais, kurie negalėjo būti laikomi sistemingais, nuosekliais, ypač, kai teismo posėdžio metu apklausti suaugę liudytojai, kaip V., kuris tuo metu, t.y. 2008-09-23, buvo kieme, tvarkėsi prie savo automobilio, negirdėjo jokio vaikų konflikto. Atvykęs pagal iškvietimą policijos pareigūnas R. teismui paaiškino, kad jokios kalbos, nusiskundimų dėl ieškovės I. M. nepilnametės dukters M. sumušimo nebuvo, buvo aiškinamasi tik dėl automobilio. Liudytoja R. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini), esanti E. krikšto mama, nuolat prižiūrinti E., 2008-09-23 jokio konflikto tarp vaikų nematė ir negirdėjo. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės iškviesta liudytoja A. M., ji patvirtino, kad konfliktas tą dieną buvo dėl automobilio, tik iš dukters girdėjo, kad sumušė mergaitę, tačiau negalėjo paaiškinti, kas taip padarė. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien nepilnamečių parodymais, kurie davė gana prieštaringus parodymus, negalėjo paaiškinti, į kokias gi kūno vietas atsakovų sūnus E. sudavė mažametei M. M., kokios buvo to priežastys, ar buvo konfliktas su šia mažamete mergaite, kuriai yra 5 metai, o apeliantų sūnui 10 metų. Be to E. su šia mergaite niekada nedraugavo, nežaisdavo kartu. Nepilnametis D. N., kurio parodymais rėmėsi teismas, parodė, kad muštynės nekilo, buvo mėtomi akmenys, spirta į galvą, mergaitės brolis neužstojo. Ar galėjo teismas vadovautis tokiais parodymais dėl sužalojimo, nes pagal liudytojo paaiškinimą, esant 14 metų amžiaus broliui ir atsakovų sūnui vykdant tokius neteisėtus veiksmus, mušant jo sesutę, E. būtų buvęs sumuštas, tačiau to nebuvo, nes E. nemušė mergaitės, tą paaiškino teismui. Nepilnametė A. S., 12 metų amžiaus, parodė, kad E. mušė M. per pilvą 2-3 kartus, tuo tarpu teismas liudytojos A. S. parodymus vertino visiškai kitaip, neva ši mergaitė parodė, kaip E. spyrė M. M. į galvą, kai tokių parodymų liudytoja nedavė. Nukentėjusios brolio liudytojo M. M. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis yra suinteresuotas kaltę versti atsakovų sūnui, jo parodymais mergaitei į galvą buvo trenkta net tris kartus, spirta su koja, tačiau nepaaiškinta, koks gi buvo priežastinis ryšys, kai jokio konflikto su mergaite nebuvo, tą pripažino ir liudytojas, kad priežasties nebuvo. Nepilnametis D. N. paaiškino, kad jam irgi buvo spirta prie kaklo, neva už tai, kad jis paklausęs, už ką buvo spirta mergaitei. Pagal šio liudytojo parodymus buvo spirta mergaitei vieną kartą. Visi liudytojai parodė, kad buvo mėtytasi akmenimis, taigi M. M. galėjo būti pataikyta akmeniu, tačiau jei sutinkant, kad buvo tiek kartų spirta mergaitei į galvą, kodėl tuomet atvykus policijai ieškovė neparodė sumuštos dukters, uždavus klausimą, policijos pareigūnas R. patvirtino, kad apie vaiko sumušimą nebuvo jokios kalbos. Teismas, nustatydamas tiesą, ar iš tikrųjų atsakovų sūnus galėjo sumušti mergaitę M. M., turėjo vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, loginiu mąstymu, ar greta esant ieškovės sūnui ir jo draugams, daug vyresnio amžiaus negu E., jie būtų leidę mušti nepilnametę 5 metų mergaitę. Visi nepilnamečiai davė prieštaringus parodymus, nes iš tikro E. nemušė mergaitės, jis su šiais vaikais nedraugavo, tačiau vaikai už savo parodymus neatsako, todėl buvo priprašyti ieškovės, kuri bandė įteigti, kad atsakovų sūnus mušė M., todėl vaikai maišėsi dėl smūgių sudavimo vietos, į kurią kūno dalį buvo mušama, tačiau visi patvirtino, kad priežasties nebuvo, neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi, nuspręsdamas, kad buvo konfliktas, pagrindas atsakovų sūnui pykti ir spardyti mažametę. Byloje nebuvo surinkta įrodymų dėl atsakovų sūnaus E. M. neteisėtų veiksmų, mergaitės M. M. sumušimo, nes nebuvo priežastinio ryšio atsirasti tarp jų konfliktui, tarp vaikų yra amžiaus skirtumas, jie nebendravo, o tai, kad M. M. buvo sutrikdyta sveikata, buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, nesusijusioms su 2008-09-23 įvykiu, nes policijos pareigūnams, kurių buvo ne tik vienas R., ieškovė neaiškino apie dukters sumušimą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovų sūnus netinkamais veiksmais padarė žalą, sužalojo jos dukrą, nebuvo pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.263 str.), ieškinys turėjo būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovų sūnus E. M. sužalojo ieškovės dukrą M., padarė remdamasis liudytojų D. N., A. S. ir M. M. parodymais. Visi šie liudytojai aprodė, kad E. M. spyrė M. M. į galvą.

Atsakovai V. M. ir O. M., teigdami, kad teismas rėmėsi prieštaringais nepilnamečių liudytojų parodymais, turėjo nurodyti, kurie parodymai prieštarauja vienai kitiems.

Nepilnametis D. N. buvo apklausiamas liudytoju 2009-04-27 teismo posėdyje (b.l. 83), dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai S. S., ir paaiškino, kad pažįsta M. ir E., su jais nebendrauja. Parodė, kad berniukas pradėjo mėtytis akmenimis, po to jis užpyko, atsisėdo ant čiuožyklos ir spyrė mergaitei iš kojos į galvą. Kai liudytojas pasakė, kam jis skriaudžiąs mažesnius, tuomet jis spyrė liudytojui, prie kaklo. Nurodė, kad mergaitės brolis neužstojo sesers, nes jis buvo prie sūpynių. Nurodė, kad spyrė be jokios priežasties.

Liudytoju apklausta nepilnametė A. S. paaiškino, kad matė konfliktą, tuo metu ji sėdėjo ant stalo prie sūpynių. Išgirdo, kaip šaukė E., kad liautųsi. Atsisukusi ji pamatė, kaip E. muša koja M. per pilvą. Mušė 2-6 kartus. Nurodė, kad E. yra kažkoks nenormalus. Paaiškino, kad jai einant su A., tai buvo anksčiau, jis paėmė stiklą ir norėjo durti A. į kaklą.

Liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad su mergaite (M.) nedraugauja, nes yra susipykęs. Parodė, kad jos nemušė, mergaitės brolis parašė žinutę, kad jis išeitų į kiemą. Parodė, kad mergaitės brolis jį visuomet skundžia ir kaltina (b.l. 84).

Iš liudytojų parodymų matyti, kad tik vienas atsakovų sūnus neigia, jog jis spyrė mergaitei, o kiti du liudytojai D. N. ir A. S., vienodai pasakoja įvykio aplinkybes ir nurodo faktą, kad M. spyrė kelis kartus koja E. M. Tai, kad vienas iš liudytojų pasakoja, jog E. spyrė mergaitei į galvą, o kitas nurodo, jog spyrė į pilvą, nėra prieštaringais liudytojų parodymais. Tokio amžiaus vaikams (vienam iš jų parodymų davimo metu buvo 8 metai, kitam - 12 metų) tikslus įvykio aplinkybių nupasakojimas gali būti nebūdingas, be to, smurto veiksmai buvo atliekami trumpą laiko tarpą, todėl ne visus juos vienodai galėjo matyti kiekvienas iš parodymus davusių vaikų. Tikėtina, kad duodantys parodymus ir suaugę liudytojai nevienodai nupasakotų aplinkybę, į kurią kūną vietą buvo spardoma. Taigi, pripažinimas liudytojų D. N. ir A. S. parodymų analogiškais, yra pagrįstas, atitinka teismo posėdžio protokole užrašytiems jų parodymams.

Atsakovų argumentas, kad liudytoju apklaustas suaugęs asmuo V., buvęs kieme ir tvarkęsis prie savo automobilio, paaiškino, jog negirdėjo jokio vaikų konflikto, nėra pagrindu atmesti liudytojų - nepilnamečių parodymų byloje, nes tai, kad asmuo buvo susikaupęs ties atliekamu darbu - automobilio remontu, tai, kad konfliktas buvo trumpalaikis ir nebuvo jokio triukšmo, į kurį galėjo sureaguoti kieme buvęs suaugęs žmogus, leidžia daryti išvadą, kad jis galėjo nematyti, kaip E. spyrė mergaitei. Tai, kad kiti suaugusieji, apklausti liudytojais – R. R., A. M., teigė, jog nematė jokio konflikto tarp vaikų, neleidžia daryti išvados, kad atsakovų sūnus nespardė mergaitės. Konfliktas, į kurį galėjo atkreipti dėmesį jame nedalyvavę asmenys, turėjo garsu ar panašiai atkreipti jų dėmesį, tačiau nei vienam iš liudytojų nenurodžius, jog E. smurtavimas prieš M. buvo lydimas triukšmo, tikėtina, kad suaugę asmenys, tuo metu buvę kieme, galėjo nepastebėti smurtavusio vaiko veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodyta, kad visi nepilnamečiai liudytojai parodė, jog E. spyrė M. į galvą. Tai yra netikslus liudytojų parodymų nurašymas, nes liudytoja A. S. parodė, kad E. spyrė M. į pilvą. Patikslinus teismo sprendime perrašytus liudytojos parodymus, išvada dėl to, ar E. vartojo smurtą prieš M., lieka tokia pati, nes, kaip nurodyta aukščiau, ši aplinkybė nėra lemianti, vertinant, ar byloje įrodytas atsakovų sūnaus vykdytas smurtas prieš ieškovės dukrą.

Tai, kad nebuvo priežasties, dėl kurios atsakovė sūnus galėjo spirti ieškovės dukrai, nereiškia, kad E. negalėjo spirti mergaitei. Iš liudytojo D. N. parodymų matyti, kad E. supyko, tik nenurodo liudytojas dėl ko, ir tuomet spyrė mergaitei. Smurtavimas be priežasties tikėtina, galėjo būti, nes liudytoja A. S. paaiškino, kad E. elgesys yra keistas, paaiškino, kad anksčiau buvo atvejis, kai E. ketino pavartoti smurtą jos draugės atžvilgiu, iš aplinkybių aiškinimo matyti, kad nesant tam priežasties.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovai turi atlyginti valstybei pašto išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teismo, procesinių dokumentų išsiuntimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. M. ir O. M. po 5,55 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant atsakovus sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėMarijonas Greičius