Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų V. M. ir O. M. lygiomis dalimis M. M. naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 89,65 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-07 apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie namo įrengtoje žaidimų aikštelėje nepilnametis E. M. sumušė ieškovės dukrą - nepilnametę M. M. Dėl nepilnamečio E. M. neteisėtų veiksmų ieškovės dukrai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. E. M. neteisėtais veiksmais ieškovės dukrai buvo padaryta neturtinė žala. Dėl jo veiksmais padaryto kūno sužalojimo ieškovės duktė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą (buvo sumušta prie namų), pažeminimą, kuris pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais - baime (bijo išeiti žaisti į kiemą, lankytis žaidimų aikštelėje), skriauda, liūdesiu. Dėl traumos mergaitė bendraudama su psichologu atrodo įsitempusi, prislėgta, apatiška, mažai domisi aplinka, nerimastinga. Piešiniuose (psichologinio tyrimo metodas) kartojasi patirtos traumos detalės, pasakojimai siejami su traumuojančia patirtimi. Traumos pasekmės ateityje gali būti dar sudėtingesnės, nes nukentėjusioji yra mažametė, nesusiformavusia psichika, jautriau reaguojanti į aplinką, be to E. M. ieškovės dukrą spardė į galvą - gyvybiškai svarbią sritį. Minėtos neigiamos pasekmės ieškovės dukrai atsirado būtent dėl atsakovų sūnaus veiksmų - jo veiksmais sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl E. M. neteisėtų veiksmų ieškovė (nes mažametė duktė pajamų neturi) patyrė turtinę žalą. VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje buvo suteikta mokama paslauga - daryta galvos nuotrauka (paslaugos kaina - 7,50 Lt). 2008-09-08 bei 2008-09-23 Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriuje buvo apžiūrėta ieškovės duktė, surašyta specialisto išvada, o už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 52 Lt. Taip pat ieškovės dukrai perkami nekompensuojami vaistai: 2008-09-09 už 8,16 Lt; 2008-09-10 už 13,20 Lt; 2008-09-10 už 7,83 Lt bei 2008-09-26 už 0,96 Lt. Iš viso ieškovė dėl atsakovų sūnaus veiksmų jos dukters atžvilgiu patyrė 89,65 Lt turtinės žalos. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl E. M. veiksmų, jos dukra patyrė 7 000 Lt neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuojama.

Atsakovai V. M. ir O. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-28 sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovavosi prieštaringais nepilnamečių liudytojų parodymais, kurie negalėjo būti laikomi sistemingais, nuosekliais, ypač, kai teismo posėdžio metu apklausti suaugę liudytojai, kaip V., kuris tuo metu, t.y. 2008-09-23, buvo kieme, tvarkėsi prie savo automobilio, negirdėjo jokio vaikų konflikto. Atvykęs pagal iškvietimą policijos pareigūnas R. teismui paaiškino, kad jokios kalbos, nusiskundimų dėl ieškovės I. M. nepilnametės dukters M. sumušimo nebuvo, buvo aiškinamasi tik dėl automobilio. Liudytoja R. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini), esanti E. krikšto mama, nuolat prižiūrinti E., 2008-09-23 jokio konflikto tarp vaikų nematė ir negirdėjo. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės iškviesta liudytoja A. M., ji patvirtino, kad konfliktas tą dieną buvo dėl automobilio, tik iš dukters girdėjo, kad sumušė mergaitę, tačiau negalėjo paaiškinti, kas taip padarė. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien nepilnamečių parodymais, kurie davė gana prieštaringus parodymus, negalėjo paaiškinti, į kokias gi kūno vietas atsakovų sūnus E. sudavė mažametei M. M., kokios buvo to priežastys, ar buvo konfliktas su šia mažamete mergaite, kuriai yra 5 metai, o apeliantų sūnui 10 metų. Be to E. su šia mergaite niekada nedraugavo, nežaisdavo kartu. Nepilnametis D. N., kurio parodymais rėmėsi teismas, parodė, kad muštynės nekilo, buvo mėtomi akmenys, spirta į galvą, mergaitės brolis neužstojo. Ar galėjo teismas vadovautis tokiais parodymais dėl sužalojimo, nes pagal liudytojo paaiškinimą, esant 14 metų amžiaus broliui ir atsakovų sūnui vykdant tokius neteisėtus veiksmus, mušant jo sesutę, E. būtų buvęs sumuštas, tačiau to nebuvo, nes E. nemušė mergaitės, tą paaiškino teismui. Nepilnametė A. S., 12 metų amžiaus, parodė, kad E. mušė M. per pilvą 2-3 kartus, tuo tarpu teismas liudytojos A. S. parodymus vertino visiškai kitaip, neva ši mergaitė parodė, kaip E. spyrė M. M. į galvą, kai tokių parodymų liudytoja nedavė. Nukentėjusios brolio liudytojo M. M. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis yra suinteresuotas kaltę versti atsakovų sūnui, jo parodymais mergaitei į galvą buvo trenkta net tris kartus, spirta su koja, tačiau nepaaiškinta, koks gi buvo priežastinis ryšys, kai jokio konflikto su mergaite nebuvo, tą pripažino ir liudytojas, kad priežasties nebuvo. Nepilnametis D. N. paaiškino, kad jam irgi buvo spirta prie kaklo, neva už tai, kad jis paklausęs, už ką buvo spirta mergaitei. Pagal šio liudytojo parodymus buvo spirta mergaitei vieną kartą. Visi liudytojai parodė, kad buvo mėtytasi akmenimis, taigi M. M. galėjo būti pataikyta akmeniu, tačiau jei sutinkant, kad buvo tiek kartų spirta mergaitei į galvą, kodėl tuomet atvykus policijai ieškovė neparodė sumuštos dukters, uždavus klausimą, policijos pareigūnas R. patvirtino, kad apie vaiko sumušimą nebuvo jokios kalbos. Teismas, nustatydamas tiesą, ar iš tikrųjų atsakovų sūnus galėjo sumušti mergaitę M. M., turėjo vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, loginiu mąstymu, ar greta esant ieškovės sūnui ir jo draugams, daug vyresnio amžiaus negu E., jie būtų leidę mušti nepilnametę 5 metų mergaitę. Visi nepilnamečiai davė prieštaringus parodymus, nes iš tikro E. nemušė mergaitės, jis su šiais vaikais nedraugavo, tačiau vaikai už savo parodymus neatsako, todėl buvo priprašyti ieškovės, kuri bandė įteigti, kad atsakovų sūnus mušė M., todėl vaikai maišėsi dėl smūgių sudavimo vietos, į kurią kūno dalį buvo mušama, tačiau visi patvirtino, kad priežasties nebuvo, neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi, nuspręsdamas, kad buvo konfliktas, pagrindas atsakovų sūnui pykti ir spardyti mažametę. Byloje nebuvo surinkta įrodymų dėl atsakovų sūnaus E. M. neteisėtų veiksmų, mergaitės M. M. sumušimo, nes nebuvo priežastinio ryšio atsirasti tarp jų konfliktui, tarp vaikų yra amžiaus skirtumas, jie nebendravo, o tai, kad M. M. buvo sutrikdyta sveikata, buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, nesusijusioms su 2008-09-23 įvykiu, nes policijos pareigūnams, kurių buvo ne tik vienas R., ieškovė neaiškino apie dukters sumušimą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovų sūnus netinkamais veiksmais padarė žalą, sužalojo jos dukrą, nebuvo pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.263 str.), ieškinys turėjo būti atmestas.