Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-06 · Administracinė byla Nr. eI-420-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
eI-420-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01858-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
  • 7.6.2Motinystės (tėvystės) pašalpa
Administracinė byla Nr. eI-0420-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-01858-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 7.6.2., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2016-04-04 sprendimą Nr. (11.1E-)I-2667 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015-10-23 sprendimu Nr. 6-24-17230 pareiškėjai paskyrė maksimalią motinystės pašalpą už 126 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, taikant pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumą apskaičiuotą maksimalų vienos dienos kompensuojamojo uždarbio dydį (66,13 Eur), o ne faktinį vienos dienos kompensuojamojo uždarbio dydį (103,16 Eur), pagal kurį pareiškėjai būtų buvusi paskirta didesnė motinystės pašalpa. Šiuo sprendimu pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa kompensavo tik 64,10 proc. prarasto darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2016-03-15 nutarimą pareiškėja kreipėsi su skundu į Valdybą, prašydama panaikinti skyriaus sprendimą. Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes praleistas terminas skundui paduoti, o pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys (tik po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo pareiškėja supratusi apie savo pažeistas teises) pripažintos kaip nesudarančios pagrindo terminui atnaujinti.

Nesutikdama su priimtu Sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 str. 1 dalį ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklės), 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų nagrinėjami, jei jie paduoti per 20 dienų nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Pareiškėjos skundas Fondo valdybai dėl skyriaus 2015-10-23 sprendimo Nr. 6-24-17230 buvo pateiktas 2016-03-30, t. y. praleidus 20 darbo dienų skundo padavimo terminą. Paaiškindama praleisto termino priežastis pareiškėja nurodė, kad skyriaus sprendimo apskundimui įtakos turėjo 2016-03-15 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT8-N5/2016. Pareiškėjos nurodyta priežastis buvo įvertinta kaip priklausanti nuo pareiškėjos valios ir VSDFV, remiantis Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-10-16 iki 2016-02-18, įstatymu nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir buvo visiškai įvykdytas.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-05-04 sprendimo Nr. (11.1E-)I-2667 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2015-10-20 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-17230 buvo paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-10-16 iki 2016-02-18.

Pareiškėja su 2016-03-30 skundu kreipėsi į VSDFV prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-10-20 sprendimą Nr. 6-24-17230 bei priimti naują sprendimą, kuriame motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką būtų apskaičiuota pagal per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų pareiškėjos gauto atlyginimo vidurkį, netaikant pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumą, apskaičiuotą maksimalų vienos dienos kompensuojamojo uždarbio. Pareiškėja taip pat prašė išmokėti dėl neteisingo apskaičiavimo neišmokėtą motinystės pašalpą. VSDFV 2016-04-22 raštu Nr. (11.1E)I-2423, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, prašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių skundo padavimo VSDFV terminas buvo praleistas.

Pareiškėja 2016-04-22 skunde nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad VSDFV skyriaus sprendimo apskundimui svarbios aplinkybės atsirado tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2016-03-15 nutarimą Nr. KT8-N5/2016.

VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjos 2016-04-22 skundą skundžiamu sprendimu nurodė, kad pareiškėjos pateiktos priežastys nėra objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios. Tuo pagrindu, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, neatnaujinus termino skundui paduoti, paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtu. Pareiškėja nesutikdama su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, 2015-12-08 redakcija) 37 str. 2 dalį, terminas paduoti skundą VSDFV, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, sietinas inter alia su diena, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą). Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (2013-01-17 redakcija), 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pagal Taisyklių 20 punktą, tuo atveju, jeigu yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Pagal Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, VSDFV nustačiusi, kad pareiškėja kreipėsi praleidusi terminą skundui paduoti, 2016-04-22 raštu paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus dėl termino praleidimo. VSDFV įvykdė Taisyklių 20 punkte nustatytus įpareigojimus (paaiškėjus, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuoti pareiškėją, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjančiam valstybės tarnautojui informuoti apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą), taigi pareiškėjos teisė ginti savo galimai pažeistas teises pateikiant paaiškinimus ir įrodymus patvirtinančias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl sumažintos motinystės pašalpos paduoti, nebuvo apribota. Pareiškėja 2016-04-22 skunde rėmėsi Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu, nurodydama, kad tik nuo šio nutarimo priėmimo dienos sužinojo, jog motinystės išmokos jai buvo apskaičiuotos remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis ir pagrindais, dėl ko jai nebuvo išmokėta priklausanti motinystės pašalpa. Kitų priežasčių pareiškėja nenurodė. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra suteikta VSDFV direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Ginčo faktines aplinkybes vertinant aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamu sprendimu pritaikiusi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą, pagrįstai pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių individualių, nuo pareiškėjos valios nepriklaususių aplinkybių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą ir kuriomis remianti būtų pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo 2015-03-15 nutarimo priėmimo, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Taigi buvo nustatyta, kad pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, taip pat nenurodė ir individualaus pobūdžio priežasčių dėl kurių praleido terminą skundui dėl skyriaus sprendimo paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjos delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundą nepaisant skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų, todėl atsakovė skundžiamu sprendimu, įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-05-04 sprendimą Nr. (11.1E)I-2667. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl įpareigojimo nagrinėti pareiškėjos skundą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VSDFV 2016-05-04 sprendimą Nr. (11.1E)I-2667. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo, reikalavimas dėl įpareigojimo nagrinėti skundą negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius