- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-116-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Valstybinis mokslo ir studijų fondas
- Pareiškėjas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. – Kehila apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovo V. B. ieškinys atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, tretysis asmuo Lietuvos Valstybinis mokslo ir studijų fondas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. B. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005, kurioje buvo priimtas 2005 m. kovo 29 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp V. B. ir J. K. (buvusi Buivydienė) bendru sutikimu.
Nurodė, kad atsakovė J. K. 2005 m. rugpjūčio 12 d. pagimdė dukrą G. B., kurios tėvu pagal įstatymą įrašytas ieškovas. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas V. B. nėra G. B. tėvas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs, o paaiškėjusi aplinkybė dėl sutuoktinės neištikimybės buvo ne tik nauja, bet ir esminė, kuri nebuvo žinoma nutraukiant santuoką, todėl prašė teismo atnaujinti procesą, nes pareiškėjas santuokos nutraukimo metu žinodamas, kad J. K. nėsčia nuo kito vyro nebūtų sutikęs santuokos nutraukti abipusiu sutarimu.
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartimi procesas atnaujintas, bylą nagrinėta ieškinio teisenos tvarka, nes pareiškėjas (ieškovas) pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės J. K. kaltės, santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus padalyti tokiu būdu kaip nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, papildomai J. K. priteisti UAB „Amber travel service“ akcijas, V. B. iš J. K. priteisti 9542,41 Lt piniginę kompensaciją, kurią sudarė pusės akcijų vertė (5000 Lt) ir pusė įnašų už lizingu įsigytą automobilį (4542,41 Lt); nustatyti, kad V. B. ir J. B. įpareigojami Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui pagal paskolos sutartį ir paskolos sutarties 2002 m. birželio 4 d. pakeitimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir už jų nevykdymą atsako solidariai, priteisti V. B. iš J. K. 8000 Lt neturtinės žalos.
Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio neištikimybė yra pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovė buvo neištikima, sulaužė bažnytinę priesaiką duotą sutuoktiniui, negerbė kito sutuoktinio. Ieškovas būdamas uoliu kataliku, dėl žmonos neištikimybės patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo vyriškas orumas todėl prašė iš atsakovės priteisti 8000 Lt neturtinės žalos. Nutraukus santuoką 2005 m. kovo 29 d. teismo sprendimu bendru sutarimu beveik visas santuokoje įgytas turtas atiteko buvusiai sutuoktinei J. K., tačiau atsakovei išvykus uždarbiauti į užsienį ir nesirūpinant šeima, ieškovas rūpinosi šeimos turtu, sumokėjo 9084,43 Lt įmokų už lizingo būdu įsigytą automobilį, kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei. Atsakovė buvo nesąžininga, nes slėpė nuo ieškovo neištikimybės faktą, įtikinėjo, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, todėl ieškovas, kaip vyras sutiko prisiimti didesnius turtinius įsipareigojimus. Be to po santuokos nutraukimo paaiškėjo, kad atsakovė iki santuokos nutraukimo įsteigė UAB „Amber travel sevice“ ir apmokėjo jos akcijas pinigais (10000 Lt), kurie pripažintini šeimos turtu.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas atsiliepime prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Nurodė, kad skolos pripažinimas solidariu įsipareigojimu apsunkintų skolos išieškojimą, todėl iš atsakovės priteistina paskolos dalis.
Atsakovė J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atnaujintą bylos nagrinėjimą bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimas pakeistas iš dalies. Ieškovo V. B. ir J. K. 2000 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka nutraukta dėl J. K. kaltės; Ieškovo V. B. naudai iš atsakovės J. K. priteista 4000 Lt neturtinės žalos ir 652,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimas paliktas nepakeistu.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės neištikimybės vertinant santuokos nutraukimo priežastis yra reikšminga, todėl konstatavo, jog ieškovui pakako tik įrodyti atsakovės neištikimybės faktą, o jos kaltė tokiu atveju yra preziumuojama. Teismas nustatęs, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas V. B. nėra G. B. tėvas padarė išvadą, jog atsakovei santuokos metu turint lytinių santykių su kitais vyrais, atsakovė sulaužė bažnytinę santuoką registruotą Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, bei priesaiką duotą sutuoktiniui, negerbė savo sutuoktinio, ko pasekoje ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir vyriškos savigarbos pažeminimą, todėl teismas ieškovui priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatęs, kad UAB „Amber travel service“ įsteigta 2005 m. vasario 4 d., ginčo šalims nuo 2004 metų kovo mėnesio gyvenant skyrium, konstatavo, kad ieškovui neįrodžius, jog įmonės akcinis kapitalas apmokėtas ieškovo asmeniniais pinigais, reikalavimas padalinti akcijas bei priteisti kompensaciją už jas negalėjo būti tenkinamas. Teismas įvertinęs ieškovo pasirašytos kredito sutarties su Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondu bei atsakovės įsipareigojimus, susijusius su automobilio “Hundai Atos” lizingu, konstatavo, kad ieškovas pirmojo bylos nagrinėjimo metu žinojo apie savo įsipareigojimus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui bei atsakovės įsipareigojimus susijusius su automobilio “Hundai Atos” lizingu, jis pats mokėjo dalį įnašų už automobilį, todėl teismas įvertinęs aplinkybę, kad ginčo šalys 2004 m. gruodžio 4 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytų klausimų nenurodė, jų nesprendė, padarė išvadą, jog sutuoktiniams santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodžius apie turimus kreditorius ir teismui tokią sutartį patvirtinus, vėliau klausimai dėl turto padalinimo negalėjo būti sprendžiami. Teismas, tuo pačiu pagrindu atmetė ieškovo reikalavimą pakeisti teismo sprendimą papildomai pripažįstant, kad už įsipareigojimus pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui pagal paskolos sutartį ir paskolos sutarties 2002 m. birželio 4 d. pakeitimą šalys atsako solidariai ir priteisti ieškovui kompensaciją už jo sumokėtas lizingo įmokas. Teismas patenkinęs reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir priteisti 4000 Lt neturtinės žalos, atsakovui iš ieškovės priteisė 220 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei visas skelbimų padavimo išlaidas (3.60 str. 3 d., 3.86 str. 1 d., CPK 93 str. 2 d., 182 str. 2 d., 366 str. 1 d. 2 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
J. K. – K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje pripažinta, kad santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės ir ieškovo naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės neištikimybę ir nėštumą santuokos nutraukimo metu, o įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-5452-541/2006 ir tėvystės nuginčijimas neįrodo, kad atsakovė nuslėpė šiuos faktus ir nurodyti faktai ieškovui žinomi nebuvo, todėl teismo procesas buvo atnaujintas nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad santuokos nutraukimo metu, 2005 metų vasario mėnesį atsakovė apie savo nėštumą buvo pranešusi ieškovui, tačiau jis jokių priekaištų dėl to nereiškė ir siekė nutraukti santuoką. Vėliau paaiškėjo, kad tikroji skyrybų priežastis šilti ieškovo jausmai grupės draugei D. R.. Atsakovė rado ieškovo rašytus laiškus, eilėraščius bei pokalbius su draugais kompiuteryje, todėl atsakovės nėštumas ieškovui negalėjo sukelti jokių neigiamų emocijų, depresijos ar vyriškos savigarbos pažeminimo. Be to ginčo šalys nuo 2004 metų vasario kartu negyveno, o atsakovė išvyko į Tunisą, todėl jos nėštumas nereiškė neištikimybės ir santuoka nepagrįstai buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, tuo pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ieškovas apie atsakovės nėštumą sužinojo 2005 metų vasario mėnesį, o prašymą pateikė tik 2007 m. vasario 20 d., todėl pagrindo atnaujinti procesą nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė apie bylos nagrinėjimą nežinojo, nes nuo 2004 metų vasario mėnesio gyvena Tunise ir tik vasaros metu trumpam atvyksta į Lietuvą, todėl ieškovui žinant atsakovės elektroninį paštą, jos telefono numerį bei buvimo vietą ir neįvykdžius teismo įpareigojimo apie pradėtą procesą informuoti atsakovę ir sąmoningai tai slepiant, byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant ir tuo apribojant atsakovės teisę į gynybą bei pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis be kitų proceso šalies teisių nustato šalies teisę dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą ir pačiai ar per įgaliotą atstovą įgyvendinti savo procesines teises.
Byloje yra 2007 m. birželio 4 d. pažyma (b.l. 118, T2) įrodanti (CPK 177 str.), kad atsakovė 2007 m. vasario 8 d. išvyko į Didžiają Britaniją.
Civilinio proceso kodekso 117 straipsnis nustato procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarką ir įteikimo būdus. Ieškovas byloje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta jam nežinoma (b.l. 144, T1).
Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo rašytinius įrodymus (CPK 177 str., 197 str. 1 d.) patvirtinančius, jog ieškovui buvo žinomas atsakovės adresas, ieškovas apie atsakovės gyvenamąją vietą neinformavo teismo, neinformavo ir atsakovės apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme.
Esant nurodytoms aplinkybėms Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikimas negali būti pagrindu netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, kadangi akivaizdu, jog atsakovė, esant nustatytoms aplinkybėms negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių (CPK 42 str.), o pirmos instancijos teismo išnagrinėjo bylą, apie tai tinkamai nepranešęs atsakovei.
Esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
n utarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.