Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiajai K. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.S, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Neveronių sen., Kauno r., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. gegužės 27 d. apie 12.00 val., namuose, adresu Kauno r., Neveronių sen., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su žmona K. S. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinės pusės žandikaulį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žande, tuo sukeldamas savo šeimos narei nukentėjusiajai K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

A. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad gegužės 27 d., buvo trečiadienis, 9 val. išėjo į barą, paėmė alaus, paskui atėjo draugas, su juo išgėrė. Vėliau grįžo namo, labai girtas. Grįžęs susipyko su žmona dėl buitinių priežasčių, ne dėl to, kad skolino pinigų dukrai. Trenkė sutuoktinei į veidą, į kurią veido sritį, nežino, gal į dešinę. Kuria ranka, negali pasakyti. Pripažįsta tą faktą, kad trenkė. Šita veika atsitiko dėl alkoholio. Po įvykio su žmona kalbėjo, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl alkoholizmo sutinka gydytis ir dirbti viešuosius darbus.

Kaltinamajam A. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, A. S. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities VPK KTV NVRS tyrėjo E. Ž. 2015-05-27 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2015-05-27 apie 12.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini) , Neveronių k., A. S. trenkė K. S. kumščiu su dešine ranka į veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Taip pat nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., Kauno r.( b.l.3-4); Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio J. J. 2015-05-27 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo nustatyta, kad atvykus smurtą patyrusi K. S. pareiškė, kad trenkiant jai į veidą buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas dešinėje veido pusėje (b.l.5-9); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-05-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žande. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vieno trauminio poveikio pasėkoje, kuris galėjo būti padarytas 2015-05-27. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek spiriant koja. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l.14);nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-27 apie 12.00 val. namuose gamino valgyti. Jos vyras Antanas neblaivus grįžo namo iš baro, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Tik įėjęs į namus pradėjo priekaištauti dėl to, kad dukra iš jo pasiskolino pinigus. Ji jam pasakė, kad eitų pas dukrą ir šnekėtų, nes ne ji iš jo skolinosi pinigus. Konflikto metu abu sėdėjo kambaryje prie stalo. Tuomet jis ją pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais ,,pyderastka, gaidžiu, kurva“ ir pan. Ji jam į tokius žodžius nieko nesakė, kadangi žinojo, kad jei kažką pasakys, bus dar blogiau ir konfliktas nesibaigs. Tuomet jis nieko nesakęs kumščiu trenkė jai į dešinės pusės žandikaulį. Tada ji paskambino į policiją, o A. S. tuo metu ją vadino ir toliau visokiais necenzūriniais žodžiais. Su vyru A. S., kai jis būna blaivus, sutaria gerai, bet kai būna išgėręs konfliktuoja, nes jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus (b.l.16,17); pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 6777 nustatyta, kad 2015-05-27 12.50 val. A. S. buvo nustatytas 2,33 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b.1.42);A. S. BPK 140 str. tvarka 2015-05-27 12.23 val. buvo laikinai sulaikytas ir 2015-05-29 11.10 val. iš sulaikymo paleistas (b.1.29,31);K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti Kauno r., Neveronys, (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. G. (b.l.27,28).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. S. 2015-05-27 apie 12.00 val. namuose, esančiuose Kauno r., Neveronių sen., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – žmoną, jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysioji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), neteistas (b.l.49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l.34), Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnija dėl A. S. elgesio ir gyvenimo būdo raštiškų nusiskundimų nėra gavusi (b.l.36), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.39), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l.41). A. S. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja K. S., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, nukentėjusioji nurodė, kad smurtauja ne pirmą kartą, be to jis sutiko atlikti nemokamus darbus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir neatlygintinai išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72² str.).

Kauno apylinkės teisme 2015-06-03 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2326, kurioje nurodyta, kad Ingrida Maldeikienė teikia antrinę pagalbą A. S. baudžiamojoje byloje Nr.01-1-25810-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. birželio 3 d. sudaro 23,16 Eur (b.l.53). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. S., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja K. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. S. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72² str. pagrindu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.