- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-9755-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01163-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- G. S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.6.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinio fakto nustatyto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. S. G. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,0579 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. G.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1359-07/2001, pareiškėjos ir A. G. santuoka buvo nutraukta. Sprendime dėl santuokos nutraukimo konstatuota, kad sutuoktiniai kartu negyvena 27 metai. Sutuoktiniai neturėjo bendrų vaikų, neturėjo jokio bendro turto, todėl nutraukiant santuoką jokių kitų spręstinų klausimų, jokių ginčų ar pretenzijų vienas kitam, nebuvo. Pareiškėja 1993 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0579 ha žemės sklypą (sodą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip pareiškėjos nuosavybė. Tada, kai pareiškėja įsigijo šį žemės sklypą, ji jau apie 20 metų negyveno kartu su A. G., nevedė bendro ūkio, taigi už žemės sklypą mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Pareiškėja nori parduoti žemės sklypą, tačiau nuvykus į notarų biurą sužinojo, kad jis vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1993 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pareiškėjai esant santuokoje su A. G.. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registras pateikė informaciją, kad po A. G. mirties palikimas priimtas (duomenys neskelbtini), pateikiant pareiškimą Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R.. (duomenys neskelbtini)išduotame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime (patikėjas – A. G., miręs (duomenys neskelbtini)), yra nurodyta turto įpėdinė G. M.. Paveldimą turtą sudaro (duomenys neskelbtini)), plano pažymėtame indeksu lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), turintis (48,92) kv. m. bendrojo ploto ir (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu 211 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – sandėlis (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu a-1 (1/2 dalis patalpos, turinčios viso 5,33 kv. m. bendro ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis viso (9,6600) kv. m., užstatyto ploto.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra duomenų apie G. M. turto paveldėtojus. Atsižvelgiant į tai, G. M., mirusi (duomenys neskelbtini), šalintina iš byloje suinteresuotų asmenų sąrašo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė, bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,0579 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1993 lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, yra jos asmeninė nuosavybė. Pareiškėja to prašo, nes formaliai laikoma, jog turtas įgytas santuokos su A. G. metu, todėl reikalingas sutuoktinio sutikimas perleidžiant nuosavybę kitam asmeniui. Buvusio sutuoktinio sutikimo gauti neturi galimybės, nes jis miręs.
Pareiškėja teismui nurodė ir pateikė įrodymus, jog minėtą žemės sklypą ji įsigijo būdama santuokoje su A. G., tačiau sklypą pirko sau, sklypas buvo registruotas jos vardu, nes tuo metu su sutuoktiniu jau negyveno, nevedė bendro ūkio ir pan. A. G. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš prie pareiškimo pridėtos 1993 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria įgytas 0,0579 ha žemės sklypas (sodas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad šią sutartį pasirašė tik pareiškėja.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2001 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 2-1359-07/2021, nutraukdamas pareiškėjos ir A. G. santuoką, pažymėjo, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena 27 metus.
Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad pareiškėja pateikė duomenis dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų – jos buvęs sutuoktinis mirė ir negali patvirtinti aplinkybės, jog turtą pareiškėja įgijo savo vardu ir po santuokos nutraukimo jis liko pareiškėjai, o ne bendras. Nors byloje yra pateikta Nekilnojamojo turto pažyma, patvirtinanti, jog šis turtas priklauso tik pareiškėjai, tačiau Nekilnojamojo turto pažyma atlieka tik išviešinimo funkciją, o suinteresuotiems asmenims gali kilti pagrįstų abejonių dėl tokio turto priklausymo tik pareiškėjai, nes jis buvo įgytas santuokos metu, tačiau nutraukiant santuoką aptartas (padalintas) nebuvo.
Kad pareiškėja ir A. G. gyvendami santuokoje įgijo jiems asmeninės, o ne bendrosios jungtinės santuokinės, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą liudija ir ta aplinkybė, jog A. G. įgijo butą, į kurį po jo mirties pareiškėja jokių pretenzijų nereiškė, nes šis butas, nepaisant to, jog įgytas santuokoje, buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, asmeninėmis A. G. lėšomis.
Pažymėtina, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl asmeninės nuosavybės teisės, į jai paklausantį turtą, pripažinimo. Joniškio rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. S2-717-309/2007 pripažino kitą nekilnojamo turto objektą pareiškėjos asmenine nuosavybe, remdamasis Šilutės rajono apylinkės teismas 2001 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 2-1359-07/2021 nustatytomis aplinkybėmis.
Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo negauta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir pripažintina, kad 0,0579 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. S. G.nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos G. S. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad 0,0579 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra G. S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.