Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo tėvų J. B. ir B. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir santuokos metu jie buvo įgiję statinius – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šie statiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgyti 1972-11-15 (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau VĮ Registrų centre buvo įregistruoti J. B. vardu. Šiame gyvenamajame name pareiškėjo tėvai kartu gyveno iki B. B. mirties. Po sutuoktinės B. B. mirties, pareiškėjo tėvas J. B. toliau liko gyventi tame pačiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais. Tačiau dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės B. B. mirties pareiškėjo tėvas J. B. pas notarą nesikreipė.

Kadangi iškart po savo sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas J. B. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jo sutuoktinei kartu su juo priklausiusiu turtu – gyveno tame pačiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis bei kitais daiktais, tai rodo, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo tėvas J. B. po savo sutuoktinės B. B. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina B. B., gimusi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. pareiškimas dėl palikimo priėmimo patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jo tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini). Šiuo pareiškimu patvirtinama ir pareiškėjo giminystė su tėvu J. B.. Santuokos sudarymo akto įrašu patvirtinama, kad pareiškėjo tėvai J. B. ir B. D. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro 2021-01-13 išraše nurodyta, kad po B. B. mirties nėra registruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų bei palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Gyventojų registro išrašais patvirtinama, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). J. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat buvo (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtinama, kad turtas: žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo registruotas J. B. vardu. Turtas buvo įregistruotas 1972-11-15 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad J. B. buvo įregistruotas turto: žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Šis įrašas buvo padarytas 1972-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šioje sodyboje visą laiką iki pat mirties ir gyveno pareiškėjo R. B. tėvai. Šis turtas buvo įgytas J. B. ir B. B. jau gyvenant santuokoje. Santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio santuokos sudarymo metu) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nurodoma, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šio kodekso 21 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tad darytina išvada, kad nors turtas ir buvo registruotas J. B. vardu, tačiau ½ dalis jo priklausė ir B. B..

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjo tėvas J. B. po savo sutuoktinės B. B. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjo tėvas J. B. yra mirusios jo sutuoktinės B. B. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Palikėjos sūnus, pareiškėjas R. B. dėl turto paveldėjimo po motinos B. B. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. J. B. kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, priėmė palikimą ir pradėjo B. B. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos B. B. mirties, pareiškėjo tėvas J. B. ėmė naudotis visais ir jo sutuoktinei priklausiusiais statiniais, jis iki sutuoktinės mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, visu kitu likusiu turtu.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo tėvas J. B. priėmė palikimą po jo sutuoktinės B. B. mirties faktiškai pradėjo turtą valdyti - jis iki sutuoktinės mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, t. y. jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po B. B. mirties likusį palikimą priėmė jos sutuoktinis J. B.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi jis yra pateikęs pareiškimą notarui, jog priėmė palikimą po savo tėvo J. B. mirties. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.