Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

P. M. (P. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyevnamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, anksčiau teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Be kaltinamojo P. M. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad duomenų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, neužfiksuota (el. b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. M. 2024 m. balandžio 15 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,40 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį bei artimąjį giminaitį – motiną G. M., o būtent jis dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veido dešinės pusės sritį. Tokiais savo veiksmais P. M. sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios G. M. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, asmens apžiūros protokolai, liudytojos B. L. parodymai, protokolas – pareiškimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad P. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji G. M. yra kaltinamojo motina, tad pagrįstai nukentėjusioji G. M. laikoma kaltinamojo šeimos nare.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami P. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam P. M. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant pareigojant per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC (Bendrojo pagalbos centro) garso bei pareigūnų kūno kameros garso bei vaizdo įrašus palikti saugoti IBP sistemoje.

Kaltinamasis P. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 el. b. t., el. b. l. 16–18).

P. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. M. Lietuvos Respublikoje teistas (1 el. b. t., el. b. l. 107–111), administracine tvarka nebaustas (2 el. b. t., el. b. l. 28–33), nedirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje intensyvios priežiūros skyrimas būtų neprotinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. M. pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis P. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 15 d. 23 val. 20 min. iki 2024 m. balandžio 16 d. 15 val. 30 min. (1 diena). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į P. M. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis P. M. smurtavo prieš savo motiną, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Todėl kaltinamajam P. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeniniai dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso bei Body kameros garso bei vaizdo įrašai – paliktini saugoti IBP sistemoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

P. M. (P. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu P. M. (P. M.) įpareigoti: 1) pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždrausti per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu P. M. (P. M.) įpareigoti: 1) pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždrausti per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti P. M. (P. M.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 15 d. 23 val. 20 min. iki 2024 m. balandžio 16 d. 15 val. 30 min. (1 diena), kai šis laikas prilyginamas dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu P. M. (P. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę –dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso bei Body kameros garso bei vaizdo įrašus – palikti saugoti IBP sistemoje.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.