Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6-492-953/2014

2014 m. sausio 27 d.

išnagrinėjęs R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., 2014 m. sausio 8 d. 16.50 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. 6 pastatu, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. sausio 8 d. 16.50 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. 6 pastatu, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

R. P. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarymu, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad tą dieną atvežė tėvą pas gydytojus ir pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu lijo. Grįžę iš gydytojų, ir vairuodamas atbuline eiga apsisukinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Manevruodamas nepajuto kaip kliudė kitą automobilį. Kitą dieną policijos pareigūnai ant jo automobilio apgadinimų nerado. Apsisukinėdamas galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau to nepajuto. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi jo tėvų sunki sveikatos būklė, reikalinga priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. P. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, be paties R. P. paaiškinų, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-3), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), nukentėjusiosios I. M. paaiškinu (b.l. 6), policijos pareigūnų R. R., S. Č., V. Mazuro tarnybiniais pranešimais (b.l. 8-10), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b.l. 11-12), fotonuotraukomis (b.l. 13) pažyma apie asmens baustumą (b.l. 19). Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. P. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (t.y. kad R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą, įpareigojantį vairuotoją prieš pradėdant, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) lėmė I. M. automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad R. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, R. P. kaltinamas tuo, kad 2014 m. sausio 8 d. 16.50 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. 6 pastatu, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. P. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. R. P. aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, nes nepajuto, kad atsitrenkė iki kitą automobilį. Be to, iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad R. P. automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra apgadintas (b.l. 12), kas patvirtina R. P. parodymus, kad jis nejuto kliudęs kitą automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P., sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas R. P. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

R. P. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo, numatytro LR ATPK 127 str. 2 d., prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus nebaustas, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.