- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-162-186/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01045-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo teisių ir pareigų perėmėja).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. U. prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės (toliau ir – Ligoninė) 2 625,26 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. vasario 16 d. mirė jo motina O. U., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Pacientė), kuri Ligoninės stacionare buvo gydoma nuo 2016 m. sausio 26 d. dėl kairio klubo srityje atsiradusios pragulos. Ieškovo prašymu atlikus pomirtinį tyrimą kitoje įstaigoje, nustatyta Pacientės mirties priežastis – prasidėjęs plaučių uždegimas, kuris išsekino gyvybines funkcijas. Kadangi ši liga, pasireiškus jai būdingiems požymiams, Pacientei nebuvo diagnozuota dėl Ligoninės personalo (gydytojų ir slaugytojų) neprofesionalumo ir aplaidumo, ieškovas dėl savo motinos staigios mirties gydant ją Ligoninės stacionare patyrė tiek neturtinę žalą, t. y. didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nusivylimą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos medicinos personalo (gydytojų, Ligoninės vadovo) darbu, tiek ir turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovo motina O. U. šeimos gydytojos A. B. siuntimu buvo nukreipta į Ligoninę dėl kairio klubo srities nekrotizuojančių pragulų opų gydymo. Ligos istorijoje 2016 m. sausio 18 d. gydytoja įrašė, kad kurį laiką ligonė nesikelia, guli, kad jai atsivėrė dvokiančios pragulos opos kryžkaulio ir klubakaulių srityje. Gydytoja diagnozavo nekrotizuojančias pragulų opas, rekomendavo ligonę atvežti chirurgo konsultacijai dėl pragulų gydymo bei bendriems tyrimams atlikti. 2016 m. sausio 25 d. gydytoja A. B. įrašė, kad pragulų opos dvokia, pūliuoja, ligonės temperatūra 37,5°C. Pacientė Ligoninėje buvo gydoma nuo 2016 m. sausio 26 d., kur 2016 m vasario 16 d. mirė.
5. Ieškovas kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), prašydamas įvertinti 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. vasario 16 d. Ligoninėje jo motinai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2017 m. vasario 9 d. kontrolės Nr. T3-435/2016 ataskaitoje Nr. D17-42-(1.27.) (toliau – Ataskaita) nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 16 d. Pacientei Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. T4-46 (1.34) Ligoninė įspėta dėl įsakymo 1.1–1.7 papunkčiuose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.
6. Teismas nurodė pagal ieškovo pareiškimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 6 d. sprendime, kuriuo atmestas pareiškėjo A. U. reikalavimas atlyginti žalą, nustatytas aplinkybes apie Pacientės gydymo eigą Ligoninėje minėtu laikotarpiu; Ligoninės gydytojų paaiškinimus; Komisijos padarytas išvadas, kad Akreditavimo tarnybos nustatyti teisės aktų pažeidimai neturėjo įtakos Pacientės sveikatos būklei, ir kad neteisėta veika, kuri galėjo turėti neigiamų pasekmių Pacientės sveikatos būklei, Ligoninėje nebuvo padaryta. Teismas taip pat nurodė, kad Ligoninės vyr. gydytojo įsakymu sudaryta komisija, ištyrusi ieškovo skundą, padarė išvadas, kad gydant Pacientę Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo atlikti visi būtini tyrimai būklės pablogėjimams išaiškinti, skirtas adekvatus medikamentinis gydymas. Ieškovo pareiškimu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo paskirta deontologinė ekspertizė. Teismo ekspertai nustatė, kad Pacientei Ligoninėje buvo laiku paskirti visi reikiami tyrimai; tarp Pacientės mirties ir medicinos darbuotojų veiksmų priežastinio ryšio nėra. Ligoninės komisija, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, šiai komisijai konsultacijas pateikę gydytojai ir teismo ekspertai padarė iš esmės vienodas išvadas, kad gydant Pacientę Ligoninėje buvo atlikti visi būtini tyrimai būklės pablogėjimams išaiškinti, skirtas adekvatus medikamentinis gydymas, plataus spektro antibiotikai, vaistai nuo širdies nepakankamumo, atliekamas pragulų gydymas. Todėl teismas konstatavo, kad neteisėta veika, kuri galėjo turėti neigiamų pasekmių Pacientės sveikatos būklei, Ligoninėje nebuvo padaryta.
7. Ieškovo pateikė medicinos specialistų A. A. Garmaus, B. Terbetienės ir R. Šumausko 2018 m. sausio 4 d. konsultacinę išvadą (toliau – Konsultacinė išvada), kurioje nurodyta, kad yra nemaža tikimybė, jog turint reikiamus, laiku atliktų klinikinių tyrimų duomenis, laiku chirurgiškai sutvarkius pragulas ir pašalinus pūlinius bei skiriant adekvatų gydymą intensyvios slaugos-reanimacijos skyriuje, Pacientės mirties buvo galima išvengti. Teismo vertinimu, ši išvada akivaizdžiai tendencinga, paremta prielaidomis, prieštarauja aplinkybėms, aprašytoms tiriamojoje dalyje. Teismas Konsultacinę išvadą vertino kaip privatų rašytinį įrodymą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 str. 1 d.). Specialistai, pateikę minėtą išvadą, nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, nėra prisaikdinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 215 str. 2 d.). Minėtoje išvadoje pareikšta specialistų asmeninė nuomonė, už kurią jie neatsako ir atspindi prašymą pareiškusio asmens, t. y. ieškovo, lūkesčius ir tikslą apkaltinti gydymo įstaigą.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės personalo (gydytojų ir slaugytojų) neteisėtų veiksmų, kuriuos priežastiniu ryšiu galima būtų susieti su Pacientės sveikatos būkle ir mirtimi. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškinį kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismas neįvertino Ataskaitos išvadų 1 punkte nurodytos aplinkybės, kad 2016 m. sausio 26 d. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja vidaus ligų gydytoja M. G. Pacientės neapžiūrėjo ir tuo pažeidė šioje išvadoje išvardintus teisės aktus. Akivaizdu, kad neapžiūrėjusi Pacientės, gydytoja negalėjo paskirti tinkamo gydymo. Ataskaitos išvadų 2 ir 3 punktuose nurodyti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių, ar gydytojas chirurgas R. R. apskritai konsultavo Pacientę, kam ši konsultacija buvo teikiama ir kokia po jos buvo padaryta korekcija Pacientės gydyme. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dirbusios bendrosios praktikos slaugytojos Pacientei nevykdė pragulų profilaktikos. Dėl šios priežasties blogėjo Pacientės sveikatos būklė.
9.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Ekspertizės akto Nr. EDM 35/2017 (01) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadų 6 punkte, kaip ir Konsultacinėje išvadoje, nurodyta, kad 2016 m. vasario 10 d. Pacientei sukarščiavus iki 38°C bei esant uždegiminiams rodikliams (CRB-98) buvo tikslinga perkelti Pacientę į Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių. Be to, Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad nepaisant karščiavimo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 12 d. ir kitų priežasčių, Pacientei nebuvo skiriami antibiotikai, o 2016 m. vasario 12 d., įtariant sepsį ir plaučių uždegimą, paskirtas Cefuroximpo antibiotikas, neatlikus tyrimų ir nenustačius, ar infekcija jautri šiam antibiotikui.
9.3. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojo prof. habil. dr. Albino Naudžiūno atsakymai į Komisijos klausimus be jokių motyvų, todėl neturi įrodomosios galios. Be to, jie iš esmės prieštarauja Ataskaitai, Ekspertizės akte nurodytiems pažeidimams, kurie padaryti gydant Pacientę Ligoninės stacionare, ir Konsultacinėje išvadoje pateiktiems atsakymams apie Pacientei netinkamai teiktas medicinines paslaugas Ligoninėje. Teismas prof. habil. dr. A. Naudžiūno į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo išvada yra teisinga ir pagrįsta.
9.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ekspertizės akto išvados yra prieštaringos. Nurodyta, kad Pacientę buvo tikslinga perkelti į Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių, kad neatlikus papildomos krūtinės ląstos rentgenogramos jai nebuvo nustatyta diagnozė – abipusis pūlingas plaučių uždegimas, tačiau į apibendrinantį klausimą atsakoma, kad buvo paskirti visi reikiami tyrimai ir paskirtas adekvatus jos būklei gydymas. Dėl to būtina atnaujinti bylos įrodymų tyrimą ir apklausti teismo medicinos ekspertą J. Rybalko, parengusį šį aktą, bei Konsultacinę išvadą parengusius ekspertus.
9.5. Prof. habil. dr. A. A. Garmaus, turinčio teismo medicinos eksperto 51 metų darbo stažą, Konsultacinę išvadą teismas įvertino paviršutiniškai, tendencingai ir su išankstine nuostata, kad ją pateikę specialistai oficialiai nėra teismo ekspertai ir surašė ne remdamiesi jiems pateikta medžiaga, o prielaidomis. Konsultacinėje išvadoje pateikti argumentuoti atsakymai, kurių teismas negali ignoruoti.
9.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti deontologinę ekspertizę. Ieškovas prašė užduoti tuos pačius klausimus, kaip ir pateiktoje Konsultacinėje išvadoje, kuria teismas nesivadovavo. Ieškovui pateikus Konsultacinę išvadą nutrauktoje ikiteisminio tyrimo byloje, tyrimas buvo atnaujintas ir šiuo metu skirta papildoma deontologinė ekspertizė.
Atsiliepimas
10. Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Akreditavimo tarnybos rasti trūkumai yra susiję su netinkamu medicininių dokumentų pildymu, kurie neturėjo įtakos Pacientės sveikatos būklei. Atsakovės darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas. Ligoninėje Pacientei gydymo metu atlikti visi būtini tyrimai ir skirtas adekvatus gydymas.
10.2. 2016 m. vasario 15 d. pablogėjus Pacientės būklei, buvo pakviesta gydytoja anesteziologė reanimatologė, kuri, apžiūrėjusi Pacientę, paskyrė kartotinius kraujo tyrimus, EKG, pH; įvertinusi tyrimų rezultatus, konstatavo, kad būklė sunki, bet stabili; Pacientei paskyrė deguonies terapiją, infuzoterapiją, koregavo vaistus. Tuo metu Pacientės gyvybinės funkcijos buvo stabilios, todėl tęstas gydymas slaugos skyriuje.
10.3. Prof. habil. dr. A. Naudžiūnas, įvertinęs Komisijos pateiktą medicininę dokumentaciją, nurodė, kad Pacientei stacionarizavimo Ligoninėje metu atlikti visi būtini tyrimai ir skirtas adekvatus gydymas, diagnostikos ir gydymo klaidų nepadaryta. Pacientės perkėlimas į Reanimacijos skyrių nebūtų nulėmęs tolimesnės ligos eigos. Šias išvadas patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai.
10.4. Ekspertizės akte išsamiai išnagrinėtas Pacientei taikytas gydymas, konstatuota, kad jai buvo nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas adekvatus jos būklei gydymas, laiku paskirti visi reikiami tyrimai. Pacientės mirties ir medicinos darbuotojų veiksmų priežastinio ryšio nėra. Jos mirtį lėmė priverstinis gulimas režimas, sąlygotas abipusės koksartrozės. Esant silpnam Pacientės imunitetui, išsivystė stazinis širdies nepakankamumas, plaučių edema, atsirado giliųjų minkštųjų audinių nekrozės sukeltos pragulos, plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas ir įvyko mirtis.
10.5. Konsultacinę išvadą pasirašę asmenys nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, jų išvada nėra privaloma teismui. Pateikta išvada nėra konkreti, faktinės aplinkybės nurodytos klaidingai, nepaneigia Ekspertizės akto, yra akivaizdžiai tendencinga, paremta prielaidomis, prieštarauja aplinkybėms, aprašytoms tiriamojoje dalyje.
10.6. Akreditavimo tarnybos Ataskaita negali būti vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas, nes joje pateikta tik valstybės tarnautojų, neturinčių specialių medicininių žinių reikalaujančios kompetencijos, nuomonė.
11. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
11.1. Ieškovas iš esmės remiasi Konsultacine išvada, kuri prieštarauja visoms kitoms specialistų išvadoms, esančioms byloje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad privačiai užsakytų medicininių konsultacijų išvados neturėtų konkuruoti su teismo ekspertų išvadomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę skyrė ne Konsultacinei išvadai, o kitoms specialistų išvadoms.
Šalies argumentai
11.2. Apelianto teiginius, kad Pacientei buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, paneigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės vidaus ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas, kuris nurodė, kad diagnostikos ir gydymo klaidų nebuvo padaryta, taip pat Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas chirurgas Kazimieras Barkauskas, kuris nurodė, kad gydymas buvo pakankamas.
11.3. Apelianto teiginius taip pat paneigia Ekspertizės akto išvados, kuriose sakoma, kad ta aplinkybė, jog nuo 2016 m. vasario 15 d. 16.30 val. iki 2016 m. vasario 16 d. 8.00 val. nebuvo vykdoma pragulų profilaktika, neturėjo įtakos jos gydymo eigai (5 punktas), Pacientei buvo nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas adekvatus jos būklei gydymas (9 punktas), Pacientei buvo laiku paskirti visi reikiami tyrimai (10 punktas), tarp jos mirties ir medicinos darbuotojų veiksmų priežastinio ryšio nėra (12 punktas).
11.4. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, nepateikė konkretaus prašymo dėl deontologinės ekspertizės skyrimo, nesuformulavo klausimų ekspertui ir nesumokėjo reikiamo dydžio užstato ekspertizei atlikti, todėl teismas pagrįstai jos nepaskyrė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl to, kad, jo manymu, byloje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti teismo medicinos ekspertą J. Rybalko dėl jo pateiktų prieštaringų išvadų Ekspertizės akte, taip pat apklausti prof. habil. dr. A. A. Garmų, gydytoją B. Terbetienę, dr. R. Šumauską dėl pateiktų atsakymų Konsultacinėje išvadoje bei išspręsti klausimą dėl deontologinės ekspertizės atlikimo šioje byloje. Atsakovė ieškovo apeliacinį skundą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes, jos manymu, prašomi apklausti liudytojai naujų aplinkybių byloje negalės pateikti. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime šiuo procesiniu klausimu savo nuomonės nepareiškė.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių nuomones, sprendžia, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes tiek apelianto nurodytas teismo ekspertas, tiek kiti specialistai savo išvadas ginčui aktualiais klausimais pakankamai aiškiai išdėstė raštu, todėl papildoma jų apklausa teisme, taip pat ir papildoma deontologinė ekspertizė, nėra reikalinga, o byloje pateiktų rašytinių įrodymų pakanka teisingam procesiniam sprendimui priimti.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo
15. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė , kuri taikoma tuo atveju, jeigu nustatomos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.250 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad gydytojo veiksmai turi būti vertinami objektyviai pagal sąžiningo gydytojo, kuris turi reikiamas medicinos srities ir specialybės žinias, įgūdžius bei sugebėjimą priimti tinkamus sprendimus, veiksmų standartą, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis veikė, todėl gydytojas atsako už nerūpestingumą, kai jis neišvengia žalos, kurios, veikdamas tinkamai, būtų išvengęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje yra gydytojų specialistų raštu pateikti atsakymai į Komisijos klausimus, kurie jiems buvo pateikti nagrinėjant šalių ginčą privaloma ikiteismine tvarka, kaip reikalaujama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojas prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas, įvertinęs Pacientės medicininę dokumentaciją bei Ligoninėje ją gydžiusių gydytojų paaiškinimus, patvirtino, kad diagnostikos ir gydymo klaidų nepadaryta; 2016 m. vasario 10 d. Pacientei sukarščiavus iki 38°C, atlikti reikalingi diagnostiniai tyrimai (nustatytas CRB 98 mg/l, atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, tačiau infiltracinių pakitimų nestebėta) ir skirtas adekvatus gydymas antibiotikais; Pacientės būklės pablogėjimą sąlygojo prisidėjęs bronchitas ir pneumonija, jos perkėlimas į Reanimacijos skyrių nebūtų nulėmęs tolesnės ligos eigos (1 t., b. l. 46). VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas chirurgas Kazimieras Barkauskas, įvertinęs įrašus Pacientės ligos istorijoje, patvirtino, kad pragulų gydymas buvo pakankamas; taip pat nurodė, kad pasėlis ir bakteriologinis tyrimas iš pragulų būtų tikslingas, tačiau esminės reikšmės pragulų gydymui neturėjo, nes buvo skiriamas plataus veikimo spektro antibiotikas – cefuroksimas (1 t., b. l. 44).
18. Pažymėtina, kad minėti gydytojai, kaip atitinkamų medicinos sričių specialistai įvertinę jiems pateiktus duomenis, pateikė savo nuomonę dėl Pacientei taikyto gydymo tinkamumo. Vien tai, kad apeliantas mano, jog prof. habil. dr. A. Naudžiūno atsakymai nėra pakankamai išsamūs, nereiškia, kad teismas juos turi atmesti kaip neturinčius jokios įrodomosios galios (CPK 177 str. 1, 2 d.). Dėl apelianto argumento, kad prof. habil. dr. A. Naudžiūno išvados iš esmės prieštarauja Ataskaitai, Ekspertizės aktui ir Konsultacinei išvadai, pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas būtent Komisijos užklaustų gydytojų specialistų pateiktais rašytiniais atsakymais bei Ekspertizės aktu, o kitais įrodymais, t. y. Ataskaita ir Konsultacine išvada teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nesivadovavo (CPK 185 str.).
19. Akreditavimo tarnyba nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu. Šios tarnybos Ataskaitos išvadose nurodyta, kad 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. vasario 16 d. Pacientei Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitos išvadų 1 punkte nurodyta, kad 2016 m. sausio 26 d. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja vidaus ligų gydytoja M. G. Pacientės, hospitalizuotos šiame skyriuje, neapžiūrėjo. Apeliantas teigia, kad neapžiūrėjusi Pacientės, gydytoja negalėjo paskirti tinkamo gydymo. Šis argumentas atmestinas, nes Ataskaitoje nurodyta, kad gydytoja M. G. Pacientę apžiūrėjo 2016 m. sausio 29 d., vasario 1 ir 4 d. Kadangi byloje nėra duomenų apie Pacientės sveikatos būklės pablogėjimą nuo jos hospitalizavimo Ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje iki to momento, kai ją apžiūrėjo šio skyriaus gydytoja, nėra pagrindo teigti, kad tuo metu Pacientei nebuvo paskirtas tinkamas gydymas. Apeliantas, remdamasis Ataskaitos išvadų 2 ir 3 punktais, abejoja, ar gydytojas chirurgas R. R. apskritai konsultavo Pacientę ir kokią įtaką tai turėjo jos gydymui. Šis argumentas taip pat nepagrįstas, nes Ataskaitoje nurodyta, kad gydytojas chirurgas R. R. 2016 m. vasario 4 d. konsultavo Pacientę dėl pragulų gydymo. Kaip minėta, kitas gydytojas chirurgas K. Barkauskas, įvertinęs gydytojo R. R. įrašus Pacientės ligos istorijoje, patvirtino, kad pragulų gydymas buvo pakankamas. Apeliantas taip pat teigia, kad Pacientės sveikatos būklė blogėjo dėl to, kad slaugytojos nevykdė pragulų profilaktikos. Ataskaitos išvadų 4 punkte nurodyta, kad 2016 m. vasario 15 d. 16.30 val. – 2016 m. vasario 16 d. 8 val. slaugytojos Pacientei nevykdė pragulų profilaktikos, t. y. nevartė Pacientės kas 2 val. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu deontologinę teismo medicinos ekspertizę atlikusių teismo ekspertų parengto Ekspertizės akto (1 t., b. l. 118–127) išvadų 5 punkte nurodyta, kad minėtoji aplinkybė neturėjo įtakos Pacientės gydymo eigai. Komisijos pasitelkti gydytojai specialistai pragulų profilaktikos nevykdymo nurodytu laikotarpiu taip pat nesusiejo priežastiniu ryšiu su Pacientės mirtimi.
20. Ataskaitos išvadų 5 punkte nurodyta, kad 2016 m. vasario 15 d. Pacientė pagal įvertintą sveikatos būklę ir atliktus tyrimų rezultatus, buvus indikacijoms, neperkelta į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių. Apeliantas akcentuoja, kad ir Ekspertizės akto išvadų 6 punkte nurodyta, jog 2016 m. vasario 10 d. Pacientei sukarščiavus iki 38°C bei esant uždegiminiams rodikliams (CRB-98) buvo tikslinga perkelti Pacientę į Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių. Tačiau tame pačiame punkte teismo ekspertai taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į sunkią Pacientės būklę ir silpną imunitetą, net ir tęsiant jos gydymą nuo 2016 m. vasario 10 d. Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje, ligos išeitis galėjo būti tokia pati. Kaip minėta, gydytojas specialistas prof. habil. dr. A. Naudžiūnas taip pat patvirtino, kad Pacientės perkėlimas į Reanimacijos skyrių nebūtų nulėmęs tolesnės ligos eigos. Šios išvados, priešingai nei teigia apeliantas, iš esmės neprieštarauja kitai Ekspertizės akto išvadai, kad Pacientei buvo nustatyta teisinga diagnozė („Kairio klubo srities nekrotizuojanti, infekuota pragula (III stadija), sepsis įtariamas, pielonefritas su ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumu, obstrukcinis bronchitas, koronarinė širdies liga, prieširdžiu virpėjimas, kardialinė astma, širdies nepakankamumas, lėtinė išeminė smegenų liga, smegenų atrofija, kraujagyslinė encefalopatija, dubens organų funkcijos sutrikimas, deformuojanti abipusė koksartrozė III stadija, funkcinis nepakankamumas III0“) ir paskirtas adekvatus jos būklei gydymas. Teismo ekspertai taip pat nurodė, kad priežastinio ryšio tarp Pacientės mirties ir medicinos darbuotojų veiksmų nėra, o jos mirtį lėmė priverstinis gulimas režimas, sąlygotas abipusės koksartrozės. Dėl šios priežasties, esant silpnam Pacientės imunitetui, išsivystė stazinis širdies nepakankamumas, plaučių edema, atsirado giliųjų minkštųjų audinių nekrozės sukeltos pragulos, plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas ir įvyko mirtis.
21. Apeliantas byloje yra pateikęs specialistų prof. habil. dr. Antano Algirdo Garmaus, vidaus ligų gydytojos bei kardiologės Birutės Terbetienės ir neurochirurgo dr. Romualdo Šumausko bendrai parengtą Konsultacinę išvadą dėl Pacientės sveikatos būklės ir mirties priežasties (1 t., b. l. 194). Šių specialistų pateiktos išvados byloje aktualiais ginčo klausimais iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. tiek Ekspertizės išvadoms, tiek prof. habil. dr. A. Naudžiūno ir gydytojo chirurgo K. Barkausko raštu pateiktiems atsakymams į Komisijos klausimus. Apeliantas akcentuoja, kad Konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog nepaisant karščiavimo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 12 d. ir kitų priežasčių, Pacientei nebuvo skiriami antibiotikai. Tačiau iš bylos medžiagoje nurodytų Pacientės ligos istorijos duomenų matyti, kad Pacientė karščiuoti pradėjo tik 2016 m. vasario 10 d. vakare, po to buvo atliekami tyrimai ir nuo 2016 m. vasario 12 d. jai paskirti plataus spektro antibiotikai. Dėl kokių kitų priežasčių Pacientei turėjo būti skirti antibiotikai minėtu laikotarpiu, Konsultacinėje išvadoje nenurodyta. Apelianto teigimu, Konsultacinėje išvadoje pateikti argumentuoti atsakymai, kurių teismas negali ignoruoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konsultacinėje išvadoje yra suformuluoti ją parengusių specialistų atsakymai į jiems užduotus klausimus, pagrįsti Pacientės ligos istorijos ir kitų byloje esančių duomenų įvertinimu pagal jų kompetenciją. Kaip minėta, kiti gydytojai specialistai ir teismo ekspertai, įvertinę tuos pačius duomenis, padarė priešingas išvadas. Tokiu atveju teismas privalo pašalinti šiuos prieštaravimus, t. y. nustatyti, kuriais įrodymais vadovautis, o kuriuos atmesti, įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju dauguma įrodymų, t. y. tiek Komisijos apklausti gydytojai specialistai, tiek ikiteisminio tyrimo metu deontologinę ekspertizę atlikę teismo ekspertai vieningai paneigė Konsultacinę išvadą. Kadangi visiems specialistams ir teismo ekspertams buvo pateikti iš esmės tie patys arba labai panašūs klausimai, teismas pagrįstai neskyrė papildomos ekspertizės. Juolab kad apeliantas tokio prašymo pirmosios instancijos teisme tinkamai ir nesuformulavo. Pažymėtina ir tai, kad Konsultacinė išvada buvo parengta paties apelianto užsakymu, be to, ją parengę asmenys nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir šiuo atveju jiems netaikoma atsakomybė, numatyta Teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnyje. Todėl teismas pagrįstai atmetė šį rašytinį įrodymą kaip nepatikimą, o vadovavosi kitais minėtais rašytiniais įrodymais, kurių turinys objektyvumo prasme kelia mažiau abejonių.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė atsakovės, t. y. Ligoninės darbuotojų (gydytojų ir slaugytojų) neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su Pacientės sveikatos būklės pablogėjimu, kai ji buvo gydoma Ligoninės stacionare nuo 2016 m. sausio 26 d., ir jos mirtimi (CPK 185 str.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).
24. Atsakovė atsiliepime prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikė tik advokato išrašytą sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios suma 300 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, kad ši sąskaita yra apmokėta. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.