Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-08 · Civilinė byla Nr. e2S-493-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
e2S-493-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23756-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
G. K.
Civilinė byla Nr. e2S-493-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23756-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29890-285/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui G. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytus 187,58 Eur.

Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 187,58 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. R., kuriai ieškovas į nurodytą sąskaitą mokėjo valstybinę socialinio draudimo invalidumo/ netekto darbingumo pensiją. Dėl pavėluotai gautų duomenų apie palikėjos mirtį toje sąskaitoje nepagrįstai susidarė 187,58 Eur pensijos permoka. G. R. palikimo priėmėjas – G. K.. Gyventojų registro duomenimis, jis gyvena Didžiojoje Britanijoje. Atsakovui paėmus pinigines lėšas iš palikėjos banko sąskaitos, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovas nenurodė faktų, kurie leistų 187,58 Eur reikalavimo sumą atsakovui laikyti didele, savaime padidinančia teismo sprendimo įvykdymo riziką. Sprendė, kad reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Ieškovas nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Vien aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, nepatvirtina, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovas teigia su nutartimi nesutinkantis.

CPK nedetalizuoja, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai turi būti minimalūs, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, taikant laikinąsias apsaugos priemones, laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, atsakovui paėmus pinigines lėšas iš G. R. sąskaitos, teismo sprendimas gali pasunkėti, nes jų sąskaitoje gali nebelikti, o skolininko suradimas būtų problemiškas dėl jo neaiškios gyvenamosios vietos. Testamentų registro duomenimis, atsakovas, kreipdamasis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, gyvenamąją vietą nurodė Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta – Didžioji Britanija, adresas nenurodytas. Nors reikalavimas nėra didelis, tačiau, nepritaikius priverstinių priemonių, ieškinio sumos išieškojimo našta ieškovui pasunkėtų, o išlaidos vykdymo procesui būtų neproporcingos. Nepritaikius laikinos apsaugos, reikalaujamos sumos išreikalavimo galimybė abejotina. Teismas neteisingai vertino laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą. Reikalavimo užtikrinimas nesukels atsakovui nuostolių. Teismas formaliai nurodė atsisakymo pagrindus, kurie šioje byloje nėra aktualūs.

Nesuprantamas teismo reikalavimas pateikti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Ieškovas tokių duomenų neturi. Byloje aktuali ne atsakovo turtinė padėtis, o ieškovo reikalavimo teisė atsakovui dėl be pagrindo įgyto turto. Laikinosios apsaugos priemonės apsaugo ne tik ieškovo, bet ir atsakovo interesus, kad jis nepaveldėtų to, kas jam nepriklauso. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas pinigine prievole ir kad atsakovas nevykdo prievolės. Prievolės nevykdymas didina sprendimo įvykdymo riziką.

Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas patenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ieškinio dalyku esančių piniginių lėšų arešto), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Šveicarijos įmonė „Apatit Fertlizers S.A.“ v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. UAB „MC Wealth Management“, bylos Nr. 2-1319-330/2015). Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės motyvuojamas nedidele ieškinio suma ir nebuvimu įrodymų, kad ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, nes ieškinio reikalavimo dydis nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama dėl laikinosios apsaugos reikalingumo.

Ginčo dalykas yra perteklinė, per klaidą asmeniui (palikėjai G. R.) sumokėta pensijos dalis, kurią atsakovas galėjo neteisėtai paveldėti po palikėjos mirties. Testamentų registro duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra paskutinė ieškovui žinoma atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje. Apeliantas teisingai nurodo, kad, jei būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas, atsakovui iš banko sąskaitos pasiėmus pinigines lėšas, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovas 2010 m. birželio 4 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Tuo atveju, jei pinigų ieškinyje nurodytoje sąskaitoje neliktų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, priteistos sumos išieškojimo išlaidos būtų neproporcingai didelės lyginant su pačia reikalavimo suma, o tai pažeistų civilinio proceso ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų atsakovui nepavyko įteikti, jie įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2016 m. vasario 15 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo Lietuvoje nėra, jis nesidomi pradėtu teisminiu procesu, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nepritaikius laikinosios apsaugos, ginčo sumos išreikalavimo galimybė abejotina. Be to, nors priteista suma nedidelė, jos neareštavus išieškojimo našta ieškovui bei išlaidos vykdymo procesui būtų neproporcingos išieškomai sumai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie neįrodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Ji panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant ieškovo prašymą areštuoti 187,58 Eur, esančius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Areštuoti 187,58 (šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 58 ct) Eur dydžio piniginių lėšų sumą, esančią sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti akcinei bendrovei „Swedbank“, Turto arešto aktų registrui, apie nutarties priėmimą pranešti šalims, atsakovui – viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovas atsako nuo nutarties areštuoti pinigines lėšas paskelbimo jam momento.

Teisėja Virginija Gudynienė