- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-82-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02247-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-82-538/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu uždarame aukcione įgijo nuosavybės teisę į tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 71 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1992-11-26 Klaipėdos rajono valdybos sprendimu buvo nutraukta G. Ž. ūkio įmonės veikla, likviduojant įmonę visas turtas buvo privatizuojamas, pasirašant pajus ar išparduodant turtą vietiniams gyventojams natūra uždarame aukcione. Paaiškino, kad 1992-06-01 uždarame aukcione nusipirko iš G. Ž. ūkio įmonės aukščiau minėtą tvartą už 1452 rublius, buvo pasirašytas šio turto priėmimo-perdavimo aktas, jį pasirašė pareiškėjas, įmonės vadovė R. D. ir buhalterė J. G.. Pažymėjo, kad uždarojo aukciono duomenys archyve nėra išsaugoti. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu dėl daiktinių teisių įregistravimo, tačiau tai padaryti jam buvo atsisakyta. Nurodė, kad faktą, jog pareiškėjas uždarame aukcione įsigijo tvartą, patvirtina buvusios įmonės vadovės pavaduotojas M. V. ir buhalterė J. G.. Mano, kad yra įgijęs nuosavybės teisę į jam parduotą minėtą tvartą, tačiau neišliko nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-09-15 sprendimu pareiškėjo V. L. pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog tvartą iš žemės ūkio bendrovės būtų įgijęs uždaro aukciono būdu arba įskaitant pajus vertine išraiška. Konstatavo, kad turto įgijimo fakto nepatvirtina ir byloje pateiktas 1992-06-01 perdavimo-priėmimo aktas, jame nėra nurodytas turto įsigijimo pagrindas, turtą įgyjančio asmens vardas ir įgyjamojo turto adresas, nėra turtą identifikuojančių duomenų. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti liudytojai jo pareiškime nurodytas aplinkybes apie turto įgijimo būdą, paneigė. Nustatė, kad byloje nepateikta iš archyvo jokių duomenų apie galbūt išlikusius dokumentus apie pareiškėjui perduotą turtą. Konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų, būtinų juridiniam faktui dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad minėtas teismo 2014-09-15 sprendimas yra neteisėtas dėl esminių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pateiktos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad byloje esantis 1992-06-01 turto priėmimo-perdavimo aktas patvirtina aplinkybę, kad apeliantas 1992-06-01 nusipirko iš G. Ž. ūkio įmonės tvartą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 1452 rublius. Pažymi, kad liudytojai savo paaiškinimais patvirtino minėto turto perdavimo apeliantui faktą. Nurodo, kad teismui pateikė visus įmanomus įrodymus pareiškime išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti. Pažymi, kad minėtą tvartą valdė daugiau nei 20 metų, todėl gijo teisę į minėto turto atitinkamų daiktinių teisių įregistravimą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 1949-04-01 įsikūrė (duomenys neskelbtini) kolūkis (b.l. 9-10). (duomenys neskelbtini) kolūkio 1992-12-22 pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kolūkis nuo 1992-06-01 likviduotas, pažymoje nurodyta, jog bylos perduotos saugojimui Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybai, bylos perduotos Klaipėdos apygardos archyvui (b.l. 5-6). Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992-06-01 perdavimo-priėmimo akto, pasirašyto V. L., pavaduotojo M. V. ir buhalterės J. G., matyti, kad šiuo aktu (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė perdavė, o V. L. priėmė tvartą, kurio kaina 1452 rubliai (b.l. 9-10). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla patvirtina, kad pagalbiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Iš VĮ Registrų centras 2013-11-05 sprendimo matyti, kad VĮ registrų centras netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nes pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas turto įsigijimo pagrindas, įgyjančio asmens vardas ir įgyjamo nuosavybės turto adresas, nėra turtą identifikuojančių duomenų (b.l. 14).
CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 str. 4 d., 135 str. 2 d., 226 str.). Šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje, kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotą asmenį į bylą įtraukus teismo iniciatyva ar kitų asmenų prašymu, tokiam asmeniui teismas išsiunčia pareiškimo nuorašą, praneša apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Dėl to šios kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Suinteresuoti asmenys bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – dėl pastato, žemės, miško ar vandens telkinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo – traukiama atitinkama savivaldybė ir (ar) valstybės institucija, kiti suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, Nr. 56).
Konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant nuosavybės teisės įgijimą pripažinti įstatymo nustatyta tvarka, suinteresuotu asmeniu į bylą turėtų būti įtraukta Klaipėdos rajono savivaldybė, kaip įgaliota institucija, turinti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šios bylos išsprendimas turi įtakos minėtos institucijos teisių į minėtą daiktą (turtą) įgyvendinimui.
Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.). Nors pirmosios instancijos teismo sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, tačiau skundžiamas teismo sprendimas nenustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, turi įtakos Klaipėdos rajono savivaldybės teisių į pareiškime nurodytą daiktą (turtą) įgyvendinimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens Klaipėdos rajono savivaldybės teisių ir pareigų. Toks procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl Klaipėdos rajono savivaldybės įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 443 str. 3 d.).
Tuo tarpu byloje suinteresuotu asmeniu įtrauktam VĮ Registrų centras, bylos išsprendimas, jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, įtakos neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog suinteresuotais asmenimis paprastai neturi būti įtraukiami tokie asmenys, kurie dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neturi teisinio intereso, t. y. kurie teismo sprendimo pagrindu įregistruoja nustatytus juridinius faktus (vieši registrai), atlieka notarinius veiksmus (notarai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo) ir t.t. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl VĮ Registrų centras pašalinimo iš suinteresuotų asmenų sąrašo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo pareiškime išdėstytas reikalavimas nėra visiškai tikslus, todėl apeliantas turėtų savo reikalavimą tikslinti, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas (CPK 444 str. 1 d. 5 p.).
Apeliantui V. L. grąžintinas 145 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti V. L. 145 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2014-10-13 pavedimu UAB „Medicinos bankas“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.