- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-719-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13314-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- A. Č., V. P.
- Atsakovas
- D. Č., A. Č.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. Č. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovams D. Č. ir A. Č. dėl sutarties kainos sumažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai A. Č. ir V. P. kreipėsi į teismą, prašydami sumažinti 2009 m. lapkričio 13 d. buto pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą kainą 10 000 Lt; priteisti iš atsakovų A. ir D. Č. solidariai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 13 d. pardavėjai D. ir A. Č. bei pirkėjai V. P. ir A. Č. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutarties 4.4. punktu atsakovai patvirtino ir garantavo, kad pardavimo objektui nėra taikomi jokie apribojimai, kad parduodamame nekilnojamame daikte nėra įregistruota juridinių asmenų buveinių ir nėra asmenų, kurie nekilnojamąjį daiktą būtų deklaravę kaip nuolatinę gyvenamąją vietą ar jame būtų registruoti. Ieškovai, ketindami parduoti minėtą butą, 2011 m. gegužės 11 d. su būsimu pirkėju S. D. pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 10.1 punkte pirkėjui ieškovai taip pat garantavo, kad parduodame bute nėra registruotų juridinių asmenų. Pradėjus įgyvendinti preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) yra registruoti du juridiniai asmenys: UAB „LVS“ bei DOMINION CONSULTANCY SERVICES LLC atstovybė. Paaiškėjus šiam faktui, buto pirkėjas S. D. atsisakė pirkti butą ir pareikalavo grąžinti avansą bei kompensuoti nuostolius. Dėl pagrindinės sutarties pagal preliminarią sutartį nepasirašymo ieškovai patyrė nuostolių: privalėjo pirkėjui sumokėti 10 000 Lt baudą pagal preliminariosios sutarties 10 punktą. Apie susidariusią situaciją ieškovai ne kartą informavo atsakovus raštu, tačiau atsakovai nurodė, kad neva nei 2011 m. rugpjūčio 2 d., nei vėliau nebuvo gautas iš ieškovų raštas dėl 2009 m. lapkričio 13 d. buto pirkimo - pardavimo sutarties, taip pat nurodė, kad atsakovai neturi jokios informacijos apie parduotame bute registruotus juridinius asmenis. DOMINION CONSULTANCY SERVICES LLC atstovybė ginčo bute VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre registruota nuo 1999 m. balandžio 28 d., o UAB „LVS“ – nuo 2005 m. liepos 12 d. 2009 m. lapkričio 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovų ir atsakovų pasirašymo metu minėti juridiniai asmenys jau buvo registruoti parduodamame bute. Juridinių asmenų buveinių įregistravimas ieškovams priklausančiame bute trukdo ieškovams parduoti jiems priklausantį butą, kadangi pirkėjai išreiškė valią pirkti daiktą, nesuvaržytą jokiais apsunkinimais. Ieškovų buto adresu yra siunčiami minėtoms įmonėms adresuoti laiškai ir tai sukelia nepatogumų, kadangi ieškovai, gavę pranešimus apie jų adresu siųstus laiškus, yra priversti vykti jų pasiimti į paštą ir tik nuvykus paaiškėja, kad tie laiškai yra skirti ne buto savininkams, o jų bute registruotiems juridiniams asmenims. Tokios situacijos ieškovai nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, kadangi pirkėjai Sutartyje garantavo, kad jokie asmenys į butą teisių neturi, todėl pardavėjai privalo sumažinti buto kainą 10 000 Lt, t.y. tokia suma, kokio dydžio nuostolius ieškovai patyrė nepardavę buto S. D.. Sutartyje numatyta buto pirkimo kaina – 466 000 Lt turėtų būti mažinama 10 000 Lt. Tai sudaro 2,15 proc. buto kainos. Tokia suma yra pagrįsta ir teisinga bei atitinkanti sutarties pažeidimo pobūdį ir mastą. Vertinant kainos sumažinimo dydį, taip pat turėtų būti įvertintos ir tos aplinkybės, kad ieškovai gana ilgą laiką bandė susitarti su atsakovais dėl buto trūkumų pašalinimo ne teismo tvarka, tačiau atsakovai į ieškovų 2011 m. birželio 15 d. bei į 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštus visiškai nereagavo, o į 2012 m. gruodžio 27 d. raštą atsakė, kad jie su registruotais juridiniais asmenimis niekaip nesusiję.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Č. ir D. Č. prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad juridinio asmens buveinė, registruota fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame bute, nėra juridinis faktas, liudijantis kokias nors šio juridinio asmens daiktines (nuosavybės) teises į daiktą (butą) ar šio buto savininko daiktinių teisių suvaržymus. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai yra registruojami Nekilnojamo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) nustatyta tvarka, o ne Juridinių asmenų registre. NTRĮ 12 straipsnis aiškiai nustato, kokie juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, yra registruojami Nekilnojamo turto registre. Šiame straipsnyje nenustatytas reikalavimas registruoti faktą, kad nekilnojamo daikto adresu yra registruota juridinio asmens buveinė. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad bute registruota juridinio asmens buveinė (atstovybė) niekaip nevaržo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje numatytų savininko nuosavybės teisių valdyti, naudoti ir disponuoti minėtu butu, ką įrodo ir anksčiau įvykdyti šio buto pirkimo – pardavimo sandoriai, o taip pat nereiškia jokių šių juridinių asmenų teisių ar pretenzijų į minėtą butą. Atsakovai, parduodami ieškovams butą, nepažeidė CK 6.321 straipsnio 1 punkte numatytų pardavėjo pareigų, todėl ieškovai neturi CK 6.321 straipsnio 6 punkte numatytų teisių. Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 6 ?unktą, registro duomenys, informacija ir dokumentai yra vieši, ir kiekvienas asmuo gali su jais susipažinti. Sudarant nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sandorį, privalu turėti tik Nekilnojamo turto registro duomenis apie parduodamą nekilnojamą turtą, o ne Juridinių asmenų registro duomenis. Atsakovai minėtame bute patys niekada neregistravo jokių juridinių asmenų buveinių. Tai liudija, kad atsakovai sąžiningai klydo, 2009 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.4 punkte nurodydami, kad bute nėra registruota juridinių asmenų buveinių. Juridinių asmenų buveinių registracija perkamame – parduodamame bute nesutrukdė įvykdyti buto pirkimo – pardavimo sandorių net du kartus, ir ši aplinkybė negali būti laikoma priežastimi, kuri neva sutrukdė ieškovams parduoti butą S. D.. Aplinkybė, kad bute yra registruota juridinio asmens buveinė (atstovybė), nėra priskirtina prie daikto kokybės, kuri sietina tik su paties daikto savybėmis. Ieškovai nurodo tik vieną aplinkybę, kuri, jų teigimu, neva trukdo tinkamai naudotis butu ir sukelia nepatogumus, t.y. jų buto adresu siunčiami minėtoms įmonėms adresuoti laiškai, kadangi, gavę pranešimus apie jų adresu siųstus laiškus, ieškovai yra priversti vykti į paštą, o ten nuvykus paaiškėja, kad tie laiškai yra skirti ne jiems. Akivaizdu, kad laiško gavimas netrukdo ir negali trukdyti naudotis butu. Be to, pašto pranešimai, kuriuos ieškovai gauna savo buto adresu, yra adresuoti minėtoms įmonėms, o ne ieškovams, todėl jokios pareigos vykti į paštą ir jokios teisės pasiimti ne sau adresuotą laišką jie neturi. Ieškovai nepateikia jokių minėtų patiriamų nepatogumų įrodymų. Kadangi minėto buto savininkai yra ieškovai, tai tik jie ir turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu dėl juridinių asmenų išregistravimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė atsakovams D. Č. ir A. Č. iš ieškovų V. P. ir A. Č. po 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog juridinių asmenų buveinės įregistravimas ieškovų bute kaip nors varžytų ieškovų teises disponuoti butu, jį valdyti ar juo naudotis, kadangi buto disponavimo, valdymo ir naudojimo teises buto savininkas nevaržomai gali įgyvendinti nepriklausomai nuo juridinių asmenų, kurie bute įregistravę savo buveines. Juridinio asmens ar jo atstovybės buveinės įregistravimo bute aplinkybė negali būti vertinama kaip juridinio asmens (ar kitų asmenų) „pretenzija“ į butą CK 6.321 straipsnio 1 dalies prasme, nes juridinis asmuo ar jo atstovybė negali buto savininkui reikšti jokių pretenzijų, susijusių su butu, jo valdymu, naudojimusi ar disponavimu juo. Būtent ieškovai, kaip buto savininkai, turi teisę registro tvarkytojui pateikti prašymą išregistruoti iš registro juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinę. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pozicija kai, viena vertus, apeliuojama į neva didelius nepatogumus, esminius teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, kurių gynimą ieškovai vertina 10 000 Lt suma, kita vertus, sąmoningai nesiimama veiksmų pašalinant tuos nepatogumus, yra akivaizdžiai prieštaringa. Ieškovų nurodomi jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimai vertintini kaip formalūs – deklaratyvūs, o ne realūs. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai neįrodė, jog aptariama 2009 m. lapkričio 13 d. buto pirkimo - pardavimo sutarties 4.4 punkto nuostata ieškovams, kaip pirkėjams, buvo esminė, kad šalys dėl šios sutarties nuostatos derėjosi, ją aptarinėjo ir kad ši nuostata, be kita ko, į sutarties turinį įtraukta dėl atsakovų kaltės, o ne sutarties tekstą rengusios notarės iniciatyva. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė ieškovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų realumo, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti ieškovų nurodomo teisių gynimo būdo – sutarties kainos sumažinimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. Č. ir V. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ginčo bute, sudarant tarp šalių pirkimo - pardavimo sutartį, buvo įregistruoti du juridiniai asmenys: vienas jų registruotas nuo 1999 m. balandžio 28 d., kitas – nuo 2005 m. liepos 12 d., t. y. abu buvo įregistruoti dar iki pirkimo - pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo. Nors atsakovai teigė ir įrodinėjo, kad šis faktas jiems patiems nebuvo žinomas, kadangi ir jie minėtą butą įsigijo iš pradinio pardavėjo su tokiu pačiu patvirtinimu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, neatitiko tikrovės, tačiau tuo pačiu teismo posėdyje atsakovas D. Č. patvirtino, kad po to, kai atsakovai įsigijo šį butą iš pradinio savininko, jie ne kartą pastebėjo, jog į buto pašto dėžutę ir šio buto adresu siunčiami įvairūs laiškai, adresuoti kažkokiems juridiniams asmenims, nurodant ant voko būtent šio buto adresą. Nepaisant to, atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad išsiaiškintų, kodėl buto adresu gaunami laiškai, adresuoti nežinomiems juridiniams asmenims. Atsakovai, parduodami butą ieškovams, tuo taip pat nepasidomėjo ir neišsiaiškinę šių aplinkybių pateikė sutartyje kategorišką patvirtinimą, kad bute nėra įregistruota jokių juridinių asmenų buveinių.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog jiems sutarties sąlyga dėl juridinių asmenų registracijos perkamame bute buvo esminė. Aplinkybė, kad šalys dėl tam tikrų sutarties sąlygų nesiderėjo, nesumenkina jų reikšmės, kartu tai nereiškia, kad jos sutarties šalims buvo nereikšmingos ir neturėjo jokios įtakos sutarties pasirašymui. Pasirašydami buto pirkimo – pardavimo sutartį, jie vertino jos sąlygas tiek atskirai, tiek kaip visumą. Teismo padaryta prielaida, kad aptariama sutarties nuostata į sutarties turinį įtraukta ne atsakovų, o galimai sutarties tekstą rengusios notarės iniciatyva, nepašalina atsakovų veiksmų neteisėtumo bei jų atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos sutartyje nurodymą.
3) Nors, formaliai žiūrint, ieškovų nuosavybės teisės į butą iš tiesų nebuvo suvaržytos, kadangi juridinių asmenų buveinių registracijos bute faktas nedraudžia jų savininkams laisvai disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu, tačiau realiai ieškovų galimybė tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytas savo nuosavybės teises, t. y. minimą butą parduoti, buvo apsunkintos ir suvaržytos būtent dėl to, kad ieškovų bute buvo registruotos juridinių asmenų buveinės. Tai įrodo teismui pateikti duomenys apie tai, kad ieškovai 2011 m. gegužės 11 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (ieškovai) patvirtino, kad minėtame bute nėra įregistruotų juridinių asmenų buveinių (nes tokį patvirtinimą buvo gavę iš atsakovų ir neturėjo pagrindo abejoti jo teisingumu). Išaiškėjus faktui, kad bute yra registruoti juridiniai asmenys, pirkėjas atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, motyvuodamas būtent tuo, kad jo netenkina ta aplinkybė, jog bute registruotos juridinių asmenų buveinės, o ieškovai, dėl objektyvių priežasčių (teisinio reglamentavimo) negalėdami išregistruoti šių juridinių asmenų per pirkėjo nurodytą laiką, buvo priversti sumokėti pirkėjui 10 000 Lt baudą.
4) Atsakovai pateikė VĮ „Registrų centras“ raštą, iš kurio matyti, kad pagal galiojančią tvarką įmonių išregistravimo procedūra užtrunka ne mažiau kaip 6 mėnesius. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovai, sužinoję apie tai, kad jų bute, priešingai nei garantavo sutartyje atsakovai, yra registruotos tam tikros įmonės, objektyviai negalėjo įvykdyti buto pirkėjo reikalavimų ir skubiai išregistruoti šias įmones, tam, kad neprarastų pirkėjo bei išvengtų baudos jam mokėjimo pagal preliminarią sutartį. Aplinkybė, jog vėliau, nepardavus buto, ieškovai taip ir neišregistravo įmonių, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes savo reikalavimą sumažinti buto kainą ir jų teisių pažeidimą ieškovai siejo ne su jų nuosavybės teisių suvaržymu apskritai, bet būtent su dėl atsakovų kaltės neįvykusiu buto pirkimo - pardavimo sandoriu, kas ir lėmė teismo sprendime kaip neįrodytus įvardijamus didžiulius ieškovų nepatogumus, esminius teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta išvada, kad ieškovai neįrodė jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų realumo, taip pat nepagrįsta. Būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (nerūpestingumo ir tikrovės neatitinkančios garantijos įrašymo į sutartį) atsakovai ne tik negalėjo parduoti savo buto, bet ir buvo priversti sumokėti netesybas.
5) Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas skundžiamame sprendime tiek dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tiek dėl priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovų interesų pažeidimo, iš esmės išsprendė ir ieškovų galimą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi konstatavus net dviejų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, t. y. jog neva neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, ieškovai realiai nebeturėtų jokių galimybių kitais būdais apginti savo pažeistų teisių (reikalauti nuostolių atlyginimo). Taigi, iš teismo sprendimo neaišku, kokia apimtimi teismas nagrinėjo ieškovų pateiktą reikalavimą, ir jei jis buvo nagrinėjamas tik sutartinės kainos mažinimo aspektu, kodėl teismas pasisakė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų bendrąja prasme, o ne dėl jų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (ne)buvimo CK 6.321 straipsnio ir 6.334 straipsnių prasme. Atsakovams pareiškus, kad ir jie buvo suklaidinti pradinio buto pardavėjo, kuris taip pat garantavo, jog bute nėra registruota juridinių asmenų, teismas privalėjo spręsti klausimą, ar šie pradiniai buto savininkai neturėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos ir jų interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. Č. ir A. Č. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Apeliantai klaidina teismą, kad 2009 m. lapkričio 13 d. sutarties 4.4 punkte įrašytas atsakovų patvirtinimas, jog parduodamam butui netaikomi jokie apribojimai. Tokio patvirtinimo minėtame sutarties punkte nėra, todėl toks apeliantų teigimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir laikytinas neįrodytu. 2009 m. lapkričio 13 d. sutarties 4.4 punkte įrašytas atsakovų patvirtinimas, kad šiame bute neregistruota jokių juridinių asmenų buveinių, patvirtina tik apie konkretaus fakto buvimą sandorio sudarymo dieną, kiek apie jį buvo žinoma atsakovams, bet nėra sutartinis įsipareigojimas ir nereiškia jokios prievolės prisiėmimo. Atsakovai neįsipareigojo apeliantams, kad sutarties 4.4 punkte pareikštas patvirtinimas galios ir po sutarties sudarymo. Tai pripažįsta ir patys apeliantai savo skunde nenurodydami, kad atsakovai būtų pažeidę sutartinį įsipareigojimą, kaip jis suprantamas CK 6.246 straipsnio 1 dalyje.
2) Iš byloje esančio buto Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad, sudarant šio buto pirkimo – pardavimo sandorius, nėra nurodyta jokių juridinių faktų, liudijančių, kokias nors trečiųjų asmenų teises ar pretenzijas į butą. Aplinkybė, jog bute registruota juridinio asmens buveinė, niekaip nevaržo CK 4.37 straipsnyje numatytų savininko nuosavybės teisių valdyti, naudoti ir disponuoti minėtu butu, todėl sutartyje pateiktas patvirtinimas, kad bute neregistruota jokių juridinių asmenų buveinių, nereiškia CK 6.321 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatyminės pareigos patvirtinti, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į minėtą butą, dėl to nelaikytinas šios pareigos pažeidimu.
3) Kadangi parduoto buto savininkai yra patys apeliantai, tai tik jie ir turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti juridinio asmens buveinę. Teisinė aplinkybė, kad buto savininkas gali pats prašyti išregistruoti iš buto juridinio asmens atstovybę, tik patvirtina, kad juridinio asmens atstovybės registracija bute nėra daikto apsunkinimas trečiųjų asmenų teisėmis, taip pat ji nepriskirtina ir prie daikto kokybės, kurios trūkumus šalina pardavėjai, nes šiuo atveju pardavę butą pardavėjai tokios teisės pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 141-1 punktą neturi.
Šalies argumentai
4) Apeliantai nurodo, kad atsakovai neva pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes neišsiaiškino, kodėl buto adresu gaunami laiškai, adresuoti nežinomiems juridiniams asmenims, ir davė tikrovės neatitinkantį patvirtinimą dėl šios aplinkybės, tačiau apeliantai nenurodo, kokiu pagrindu, jų manymu, pareiga elgtis apdairiai ir rūpestingai apima domėjimąsi ir aiškinimąsi, kodėl buto adresu gaunami laiškai, adresuoti nežinomiems juridiniams asmenims. Tokiam savo teiginiui patvirtinti apeliantai nenurodė nei įstatyminio, nei teismų praktikos, nei doktrininio šaltinio. Minėtas apeliantų teiginys yra tik subjektyvi jų nuomonė, neturinti jokio teisinio pagrindo bei niekuo nepagrįsta.
5) Apeliantai patys pripažino, kad ieškovų nuosavybės teisės į butą iš tiesų nebuvo suvaržytos, kadangi juridinių asmenų buveinių registracijos bute faktas nedraudžia jų savininkams laisvai disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu, todėl ši aplinkybė yra įrodyta. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sandorį notaras atsisakė sudaryti dėl juridinių asmenų buveinių registracijos bute fakto. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai nevykdė pareigos įrodyti, kad vien tik juridinių asmenų buveinės įregistravimas ieškovų bute kaip nors varžytų ieškovų teises disponuoti butu, jį valdyti ar juo naudotis, yra visiškai pagrįsta.
6) Apeliantai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir nepaaiškino, kodėl jų pageidaujamas buto pardavimo kainos sumažinimas pagal CK 6.321 straipsnio 6 dalį turėtų būti prilygintas jų su trečiaisiais asmenimis sutartam netesybų dydžiui, dėl kurio atsakovai neturėjo galimybės susitarti ir jam nepritarė. Byloje esantys įrodymai ne tik nepaneigia pirmiau aptartos teismo išvados, bet ir nepatvirtina priežastinio ryšio, kad būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų apeliantai negalėjo tretiesiems asmenims parduoti buto, ir neva dėl to buvo priversti sumokėti netesybas. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar yra CK 6.321 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų pažeidimas, ir tokios aplinkybės neradęs, atsisakė tenkinti apeliantams prašymą taikyti CK 6.321 straipsnio 6 dalyje numatytas teises, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik nenukrypo nuo bylos nagrinėjimo ribų, bet jų tinkamai laikėsi ir apie tai papildomai pažymėjo sprendime pateikdamas dėl to išaiškinimus.
7) Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl sutartinės kainos mažinimo pagal CK 6.321 straipsnio ir 6.334 straipsnius. Sutarties kainos mažinimas negali turėti jokios įtakos trečiųjų asmenų, nesančių tos sutarties šalimis, teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas iš esmės neanalizavo ir nepasisakė dėl pradinio buto pardavėjo ir atsakovų sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl pradinių buto savininkų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi teismo sprendimas šioje byloje negali turėti ir neturi jokios įtakos ir jų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai į bylą neįtraukė asmenų, pardavusių ginčo butą atsakovams. Pažymėtina, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstami tik tie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą, jei byloje priimtu sprendimu dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų nenuspręsta, nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Toks procesinis pažeidimas galėtų būti pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CPK straipsnio punktą, prejudiciniais pripažįstami faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Byloje priimtas teismo sprendimas nesukuria jokių prejudicinių faktų asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą, ir negali būti panaudojamas prieš šiuos asmenis kilus kitam teisminiam ginčui. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ginčo butą atsakovams pardavusių asmenų materialiųjų teisių ir/ar pareigų nespręsta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje priimtas teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Vertinant ar į bylą turėjo būti įtraukiami tretieji asmenys turi būti atsižvelgiama ir į byloje kilusio ginčo pobūdį bei apimtį. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas dėl sutarties kainos sumažinimo pagal CK 6.321 straipsnio 6 dalį, 6.399 straipsnį ir 6.334 straipsnį. Ieškovų reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovai netinkamai vykdė jiems kaip pardavėjams tenkančią pareigą patvirtinti, kad tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų į perduodamą daiktą, t.y. pateikė tikrovės neatitinkantį patvirtinimą, kad parduodamame bute nėra registruota juridinių asmenų buveinių, ir tokiu būdu pardavė jiems daiktą, neatitinkantį kokybės reikalavimų. Taigi, kaip pagrįstai pažymi atsakovai, ieškinys grindžiamas sutartinės civilinės atsakomybės taisyklėmis, ir byloje priimtas teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos asmenims, kurie nurodytame sutartiniame santykyje nedalyvavo.
Kitų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų kolegija taip pat nenustatė.
Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Nors teismas nėra saistomas teisinio ieškinio pagrindo, t.y. gali kitaip kvalifikuoti teisinį santykį tarp šalių, teismas negali savo iniciatyva išplėsti faktinio ieškinio pagrindo ar pakeisti ieškinio dalyko, tuo tarpu nuo teisinio ginčo kvalifikavimo neretai priklauso faktinių įrodinėtinų bylai reikšmingų aplinkybių visuma. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai pažymėta, kad reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieškovai šioje byloje nereiškė, todėl ginčas buvo nagrinėjamas pareikšto ieškinio ribose, nustatant ir vertinant tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai pagal ieškovų pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą. Pagal ieškovų pareikštą reikalavimą, reikšmingas ir vertintinas ne apskritai atsakovų neteisėtų veiksmų faktas, galėjęs lemti žalos ieškovams atsiradimą, o konkrečių pardavėjo prievolių, numatytų CK 6.321 straipsnyje ir CK 6.399 straipsnyje, pažeidimas.
CK 6.321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga patvirtinti, kad į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie tai pranešė pirkėjui. Jei pardavėjas šią pareigą pažeidžia, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį (CK 6.321 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.321 straipsnio 5 dalį, pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjas pažeidė savo pareigas, tais atvejais, kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešajame registre.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad juridinių asmenų buveinės registracijos ginčo bute faktas nelaikytinas juridinio asmens teise ar pretenzija į šį nekilnojamąjį daiktą CK 6.321 straipsnio prasme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 141-1 punktu, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinę. Tokiam išregistravimui juridinio asmens sutikimas nėra reikalingas. Taigi, juridinio asmens buveinės įregistravimo kitam asmeniui priklausančiose patalpose faktas nesukuria jokių teisių į šias patalpas juridiniam asmeniui. Be to, net jei ši aplinkybė būtų pripažinta „teise ar pretenzija“ CK 6.321 straipsnio prasme, vadovaujantis CK 6.321 straipsnio 5 dalimi, ieškovai negalėtų šia aplinkybe remtis, kadangi šis faktas yra registruotas viešajame registre, t.y. juridinių asmenų registre.
Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigi jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Juridinių asmenų buveinės registracijos ginčo bute faktas, atsižvelgiant į tai, kad ši registracija gali būti panaikinama buto savininkų (ieškovų) valia, ir neapriboja jų kaip buto savininkų teisės valdyti, naudotis ar disponuoti nekilnojamuoju daiktu, nelaikytinas daikto (ginčo buto) kokybės trūkumu CK 6.399 straipsnio prasme.
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl sutarties kainos sumažinimo, o ne dėl nuostolių priteisimo, todėl kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su tuo, ar neteisingas patvirtinimas apie juridinių asmenų buveinių registracijos ginčo bute faktą tarp šalių sudarytoje 2009 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje galėjo lemti 10 000 Lt dydžio nuostolių ieškovams atsiradimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir/ar proceso teisės normų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovams priteisiama 1 694 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 153-156).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. Č. ir V. P. 1 694 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovams D. Č. ir A. Č..