Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui M. B., atsakovų A. Š. ir R. Š. atstovui advokato padėjėjui M. K., nekilnojamojo turto vertinimo ekspertui G. J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams A. Š. ir R. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kelprojektas“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), 2 350 Eur atlyginimo dydį pagal Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-50-(1.18).

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiškimą ir nustatyti 2 350 Eur atlyginimo dydį už paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. akte Nr. ŽVP-50-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5217/0014:440) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ (toliau – ir Aktas) nurodytą žemės sklypo vertę – 2350 Eur.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2 350 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. akte Nr. ŽVP-50-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5217/0014:440) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.

Pareiškėjos pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50 parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo metodika), nuostatomis.

Paimto žemės sklypo vertė nustatyta pagal žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Žemės sklypo būklė buvo vertinama iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant individualaus turto vertinimo būdą ir naudojant lyginamąjį metodą. Žemės sklypo vertė nustatyta atsižvelgiant į tos pačios žemės verčių zonos (16.4) žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandorių duomenis ir jų kainų pokytį. Žemės sklypo vertei nustatyti buvo vertinami septynių panašių žemės sklypų sandorių duomenys (Turto vertinimo ataskaita, p. 25-26), įvertintos visos reikšmingos žemės sklypo savybės (Turto vertinimo ataskaita, p. 24-31), atliktos atitinkamos kainų korekcijos pataisos (Turto vertinimo ataskaita, p. 32).

Žemės sklypas buvo vertinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu, laikotarpiu nuo 2015-08-17 iki 2015-10-15, prieš pateikiant tvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kaip ir nustatyta Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Pagal atsakovų užsakymu UAB „Verslavita“ parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. KN-18-003 (toliau – ir Atsakovų ataskaita) žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 21 900 Eur. Atsakovų ataskaita parengta nesilaikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio imperatyvių nuostatų. Atsakovų ataskaitoje skaičiuojant vertę lyginamuoju metodu buvo panaudoti kitų žemės verčių zonų (16.7, 16.5, 16.8) sklypų sandorių duomenys, taip pat atsižvelgta tik į tų žemės sklypų, kurie yra prie magistralinių kelių Nr. A5 ir A6, kitoje Kauno rajono pusėje, sandorių duomenis ( (Atsakovų ataskaita, p. 28), nepagrįstai nepanaudoti žemės sklypų sandorių duomenys iš 16.4 verčių zonos.

Atsakovų ataskaitoje žemės sklypo vertė nustatyta 2017 m. birželio 28 d., tačiau ne 2015 m. rugpjūčio mėn., kai buvo rengiamas žemės paėmimo projektas. Tai prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo nuostatoms.

Be to, Atsakovų ataskaitoje nustatant žemės sklypo vertę nepagrįstai sureikšmintas žemės sklypo buvimo prie magistralinio kelio A1 faktas. Žemės sklypas ribojasi su magistraliniu keliu A1, tačiau tiesioginio privažiavimo (nuovažos) į sklypą nėra. Atsakovų ataskaitoje nustatant vertę taip pat nepagrįstai sureikšmintas faktas, kad atsakovų žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės planuojamą degalinių teritoriją. Degalinių specialusis planas savaime nesuteikia teisės statyti degalinės konkrečiame atsakovų žemės sklype, priešingai, tam yra papildomų imperatyvių sąlygų. Žemės sklypas šiuo metu neturi ir negali turėti nuovažos nuo magistralinio kelio A1, ir degalinei įrengti reikalinga atlikti magistralinio kelio A1 rekonstrukciją. Be to, žemės sklype yra elektros linijų apsaugos zona (Turto vertinimo ataskaita, p. 17). Atsakovų ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė yra daugiau nei 9 kartus didesnė negu vidutinė panašių sklypų rinkos kaina ir Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, todėl tikėtina, kad Atsakovų ataskaitoje žemės sklypo rinkos vertė nustatyta neobjektyviai, nesivadovaujant Žemės paėmimo įstatymo principais. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų atsakovų ataskaita negali būti vertinama byloje kaip objektyvus įrodymas žemės sklypo vertei nustatyti.

Ekspertizės akte taip pat nepagrįstai nustatyta 2017-06-28 žemės sklypo vertė 8 350 Eur. Ekspertizės akte žemės sklypo vertinimo data 2017-06-28 neatitinka Žemės paėmimo įstatymo nuostatų. Pagal šį įstatymą, visuomenės poreikiams paimamas turtas turėjo būti įvertintas iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai (šiuo atveju 2015 metais). Ekspertizės akte žemės sklypas įvertintas gerokai vėliau – 2017 m. birželio 28 d., patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priėmus žemės paėmimo visuomenės aktą. Todėl Ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo vertinimo data neatitinka Žemės paėmimo įstatymo reikalavimų. Ekspertizės akte vėlesnė žemės sklypo vertinimo data lėmė iš esmės didesnę žemės sklypo vertę.

Teismo ekspertas Ekspertizės akte be pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis (Ekspertizės aktas, p. 4, 5, 13, 18, 33 ir kit.), kurios ypatingos valstybinės svarbos projektams netaikomos. Tai lėmė neteisingą turto vertės nustatymą.

Ekspertizės akte nenurodyti lyginamuoju metodu vertintų sandorių žemės sklypų (Ekspertizės aktas, p. 19–21) unikalūs numeriai, todėl negalima jų identifikuoti ir nustatyti, ar Ekspertizės akte nurodyti žemės sklypai buvo tinkamai parinkti, ar jie savo savybėmis panašūs į vertinamą žemės sklypą, kadangi turi būti vertinami tik panašūs žemės sklypai. Ekspertizės akte iš pateiktos lyginamųjų objektų 3 lentelės (Ekspertizės aktas, p. 21) matyti, kad vertinimui panaudota itin daug lyginamųjų sklypų sandorių, kurių kaina ir dydis labai skiriasi, tai patvirtina, kad buvo vertinami nebūtinai panašūs į paimtą žemės sklypą žemės sklypai. Abejotina, ar Ekspertizės akte teisingai pasirinkti vertinami sklypai, kurie žymiai didesni nei vertinamas žemės sklypas ir kurie siekia beveik hektarą ir daugiau (pvz., Nr. 5, 10, 17, 18, 19, 22 objektai), o vertinamas žemės sklypas yra tik apie 9 arų dydžio.

Pažymėtina, kad žemės sklypo dydis iš esmės lemia jo panaudojimo galimybes, taip pat ir jo kainą. Ekspertas atmetė itin mažus sklypus (Ekspertizės aktas, p. 18), tačiau be pagrindo neatmetė itin didelių lyginamųjų žemės sklypų. Manytina, kad tai daro įtaką neteisingam žemės sklypo įvertinimui. Be to, kai kurių lyginamųjų objektų (pvz., Nr. 5, 14, 16–20 objektai ir t. t.) kaina viršija 1000 eurų už arą ir vadovaujantis bendromis nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis yra išskirtinai didelė, priešingai, negu paimtas žemės sklypas, prilygsta komercinės paskirties arba itin gero susisiekimo ir idealių savybių žemės sklypams.

Ekspertas Ekspertizės akte nepagrįstai vertino itin brangių lyginamųjų žemės sklypų sandorius, ir tai galėjo lemti neobjektyvų paimto žemės sklypo vertės nustatymą. Tarp lyginamųjų objektų buvo vertinami sklypai, kuriuose buvo vandens telkinių arba kelias (pvz., Nr. 5, 7, 12, 23 objektai), nors vertinamame žemės sklype vandens telkinių ir kelių nebuvo. Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjos nuomone, Ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada nepagrįsta tyrimo eiga, yra neišsami, neaiški, neįvertintos reikšmingos aplinkybės, ekspertizės vertinimo data neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje neturi būti vadovaujamasi atsakovų atstovo byloje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus taikant Žemės įstatymo reglamentuotas procedūras. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas yra specialusis teisės aktas, skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektams, jo tikslas – nustatyti greitą, paprastą ir efektyvią žemės paėmimo procedūrą. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas taikomas tik ypatingos svarbos valstybės projektams, t. y. infrastruktūros projektams, kurių svarba ir būtinumas visuomenei yra neginčijami. Magistralinio kelio A1 ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstrukcija yra būtina pagerinti susisiekimą, eismo saugumą, todėl visuomenės interesas yra aukščiau paimto žemės sklypo savininkų interesų. Susisiekimo ministerija laikosi nuomonės, kad atlyginimo už atsakovų žemę dydis turėtų būti nustatytas remiantis Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, kuri buvo parengta vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

Atsakovai ir jų atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, taip pat atsakovų atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos prašoma nustatyti žemės sklypo verte 2 350 Eur, nustatyta pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo A. T. turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50.

Atsakovų ir jų atstovo teigimu, pareiškėja netinkamai nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, kadangi nepagrįsta žemės sklypo vertės nustatymo 2015-08-17 data. Žemės sklypo vertės nustatymo diena sutampa su turto vertintojo žemės sklypo apžiūros diena 2015-08-17. Žemės sklypo vertė turėjo būti nustatoma 2017-06-28, t. y. diena, kai buvo priimtas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Todėl minėtoje ataskaitoje nustatyta vertė neatitinka tikrosios žemės sklypo vertės.

Pažymėtina, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (LAT 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams data negali būti siejama su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia ir yra siejama su galutiniu institucijos sprendimu dėl turto nusavinimo, kuris nėra vien formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujas. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta 2015-04-02, t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-30 nutarimui Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“. Pažymėtina, jog priėmus minimą nutarimą ir pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, dar net nebuvo nustatytos tikslios atsakovų paimamo žemės sklypo dalių ribos. Atlikus reikalingus veiksmus, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą – magistralinio kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 km iki 107 km rekonstrukciją (toliau – ir Projektas), buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams atsakovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, ir nustatytas 2 350 Eur atlyginimo dydis. Būtent Aktas yra laikytinas galutiniu sprendimu dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės sklypo rinkos vertė nustatytina Akto priėmimo dieną, t. y. 2017-06-28. Pareiškėja žemės sklypo vertę nustatė tą dieną, kuomet buvo atliekama žemės sklypo apžiūra, t. y. žemės sklypo vertė nustatyta žemės sklypo apžiūros dieną, o tai neabejotinai pažeidžia atsakovų teises ir neužtikrina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, paremta masinio vertinimo duomenimis (VĮ Registrų centro 2013-2014 metų ataskaita), negali būti laikoma pagrindu žemės sklypo vertei nustatyti, neįvertinus naujausių rinkoje egzistuojančių sandorių ir pasiūlymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje ataskaitoje nebuvo įvertinta artimiausių žemės sklypų vertė.

Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50 negali būti imama pagrindu nustatyti žemės sklypo vertę, kadangi žemės sklypas įvertintas 2015 metais. Minėtoje ataskaitoje neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, tai, kad žemės sklypas yra prie valstybinės reikšmės kelio. Taip pat neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, t. y. galimybę žemės sklype vystyti itin specifinę degalinių veiklą vienoje intensyviausių automobilių kelių atkarpoje. Nurodyti esminiai minėtos ataskaitos trūkumai lėmė netinkamą žemės sklypo vertės apskaičiavimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 buvo pažeistas lyginamasis turto vertės nustatymo metodas. Žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės. Nurodyti minėtos ataskaitos trūkumai neabejotinai lemia tai, kad žemės sklypo vertė ir atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą buvo nustatyti netinkamai.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,0938 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja prašė nustatyti 2 350 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų žemės sklypą dydį pagal Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, kuria grindė pareiškėja, visuomenės poreikiams paimamo žemės ūkio paskirties 0,0938 ha žemės sklypo rinkos vertė – 2 350 Eur buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 dieną.

Atsakovai, nesutikdami su 2350 Eur atlyginimo dydžiu, apskaičiuotu pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50, pateikė retrospektyvinio žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. KN-18-003, kurią atsakovų užsakymu parengė UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertintojas 2017-06-28 nustatęs 21 900 Eur žemės sklypo retrospektyvinę rinkos vertę.

Teismas, įvertinęs, kad minėtose pareiškėjos ir atsakovų pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi, bei tai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuota skirtingu laikotarpiu, t. y. skiriasi vertės nustatymo momentas, 2018 m. kovo 1 d. priėmė nutartį skirti 0,0938 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę.

Teismo ekspertas parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1804-0009 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nustatė 2017 m. birželio 28 dienos paimto žemės sklypo 8 350 Eur vertę.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas ir tvarką, kai ši žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas (Žemės paėmimo įstatymo 3 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) (toliau – Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas iš Projekto ruožų – magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 4,7 iki 308 km.

Projektą įgyvendinančia institucija buvo paskirta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu patvirtinti specialųjį planą, kuriame pažymėti žemės sklypai numatomi paimti visuomenės poreikiams, ir priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ patvirtino specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuri buvo pradėta ir dėl atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo 1,0128 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 0,0938 ha dalies.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“.

Atsakovų žemė visuomenės poreikiams paimama NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2017 m. birželio 28 d. akte Nr. ŽVP-50-(1.18) nurodytas 2 350 Eur atlyginimo dydis, kurį pareiškėja prašo patvirtinti.

Nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) (Žemės paėmimo įstatymo 4 str. 2 d.).

Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir organizuojamas paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimas.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – ir žemės paėmimo projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendinių brėžinyje nustatomos žemės sklypų, jų dalių, jeigu visuomenės poreikiams paimamos tik žemės sklypo dalys, esančių žemės paėmimo projekto teritorijoje, ribos (Žemės paėmimo įstatymo 8 str. 1 d., 9 str.). Žemės paėmimo projektas teikiamas tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai (Žemės paėmimo įstatymo 12 str. 1 d.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovas patvirtina žemės paėmimo projektą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimdamas sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės paėmimo įstatymo 12 str. 2 d.). Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d.). Šiame akte, be kitų duomenų, nurodytų Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies papunkčiuose, turi būti nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, nustatytas atlyginimo sumokėjimo terminas ir tvarka (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog tik parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir atlikus paimamo žemės sklypo vertinimą, priimamas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams.

Tačiau konkretaus paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo dydis ir ribos gali būti nustatytos parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, todėl vertinamojo turto vertė gali būti apskaičiuota tik tuomet, kai nustatoma paimamo turto konkreti apimtis, siekiant teisingai atlyginti paimamo žemės sklypo savininkui.

Būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektas. Nuo šio momento galutinai paaiškėjo žemės sklypo dydis, kuris turi būti vertinamas, siekiant teisingai atlyginti už paimamą žemę. Atsakovų konkreti žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams buvo paimta NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18).

Taigi, institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu, yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiškai ir teisiškai praranda savo turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant kitokio pobūdžio projektus, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir aiškindamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatas dėl atlyginimo už paimamą žemę momento, yra pažymėjęs, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Nors institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti, tačiau teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymėjo, kad nors nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios asmeniui yra taikomi tam tikri apribojimai, susiję su paimamu žemės sklypu, nustatantys, kad nuo žemės paėmimo procedūros pradžios žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), tačiau šie apribojimai yra laikyti ne nuosavybės atėmimu, o nuosavybės teisių naudojimo kontrole. Atitinkamai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentas, kuriuo remiantis turėtų būti nustatoma žemės sklypo vertė, nelaikytina procedūros pradžia ar apribojimų žemės sklypo savininkui taikymas, o galutinis institucijos sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. momentas nuo kurio žemės sklypo savininkas praranda savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuoseklią teismų praktiką bylose, kurių faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, kuriose taip pat taikomas tas pats teisingo atlyginimo už žemę principas, kaip tose bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo momento, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principą.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, kurio įgyvendinimui netaikomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius nustato kitokią tvarką ir sąlygas žemės paėmimo konkretaus visuomenės poreikio įgyvendinimui paimant žemę valstybei svarbiems ekonominiams projektams, nei nustatyta Žemės paėmimo įstatyme, tačiau abiejuose įstatymuose nurodytais atvejais privalo būti paisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principo, nepriklausomai, kokiems svarbiems poreikiams paimama žemė iš savininko. Teisingo atlyginimo principas susijęs su žemės vertės nustatymo momentu.

Atsižvelgus į tai, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d.), atsakovų žemė visuomenės poreikiams paimta būtent NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18), taip pat įvertinus minėtą teismų praktiką, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, konstatuotina, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina 2017 m. birželio 28 dieną, t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginta už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Konstitucijoje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, ir toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, bei nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001-04-02, 2003-03-04, 2008-05-20 nutarimai).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, kuria vadovavosi pareiškėja nustatydama atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo, žemės sklypo dalies – 0,0938 ha rinkos vertė – 2 350 Eur yra nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 dieną. Nurodyta data yra turto vertintojo, atlikusio vertinimą, žemės sklypo apžiūrėjimo diena. Žemės sklypo vertės nustatymo momentas – 2015 m. rugpjūčio 17 diena, nurodyta Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, nesutampa su institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo 2017 m. birželio 28 diena, todėl nustatant paimamo žemės sklypo rinkos vertę nesivadovauta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50. Manytina, jog žymiai mažesnį žemės sklypo vertės dydį 2 350 Eur, nustatytą Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, palyginti su Atsakovų ataskaitoje nustatyta žemės sklypo verte – 21 900 Eur ir Ekspertizės akte – 8 350 Eur, lėmė žemės sklypo vertės nustatymo momentas. Žemės sklypo vertės nustatymo datos nesutapimas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu, teismo vertinimu, laikytinas esminiu Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 trūkumu, pažeidžiančiu teisingo atlyginimo principą.

Nors atsakovų pateiktoje UAB „Verslavita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-18-003 žemės sklypo vertė pagrįstai nustatyta 2017 m. birželio 28 dieną ir sutampa su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu, tačiau ši turto vertinimo ataskaita pagrįsta kitų (skirtingų) žemės verčių zonų (16.5,16.7,16.8) sklypų sandorių duomenimis, nei yra vertinamasis žemės sklypas žemės verčių zonoje (16.4) (Atsakovų ataskaita, p. 28, Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, p. 25–26). Tai prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Be to, UAB „Verslavita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje pervertintos aplinkybės, jog vertinamasis žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės planuojamą degalinių Kauno rajone išdėstymo teritoriją (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-68 patvirtintas Infrastruktūros objektų – degalinių Kauno rajone išsidėstymo specialusis planas), yra prie magistralinio kelio A1. Atsakovų 2018 m. vasario 26 d. teismui pateikti UAB „Verslavita“ paaiškinimai dėl žemės sklypo vertei nustatyti naudotų sandorių kitose verčių zonose teismo abejonių dėl kitų (skirtingų) žemės verčių zonose žemės sklypų sandorių duomenų naudojimo nustatant ginčo žemės sklypo vertę, dėl ginčo žemės sklypo vertės nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo nepašalino, kadangi, kaip jau minėta, nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui lyginamuoju metodu, lyginamasis objektas turėjo būti lyginamas su toje pačioje vietovėje esančiais panašiais savo parametrais ir perleidimo sąlygomis žemės sklypais.

Taigi, UAB „Verslavita“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. KN-18-003 nesivadovauta, nes vertinimo ataskaita pagrįsta kitų (skirtingų) žemės verčių zonų sklypų sandorių duomenimis, o tai prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytam reikalavimui, jog apskaičiuojant žemės sklypo rinkos vertę turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Teismo eksperto parengtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nustatyta 2017 m. birželio 28 dienos paimto žemės sklypo vertė – 8 350 Eur.

Teismo ekspertas 2018 metais atliko retrospektyvinį turto vertinimą, nustatydamas buvusią turto vertę praeityje 2017 m. birželio 28 dieną. Žemės sklypo vertės nustatymo momentas sutapo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo momentu, t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo 2017 m. birželio 28 dieną.

Paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas buvo vertinamas lyginamuoju metodu, taikant individualų vertinimo būdą, nurodytą Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Turto vertinimo metodika) nustatyta tvarka. Ekspertizės akto 1.4 ir 1.5 punktuose nurodytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai, kurie neturėjo būti taikomi ginčo atveju paimant žemę ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, tačiau paimamos žemės vertė buvo nustatoma, vadovaujantis iš esmės Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Turto vertinimo metodika ir pirmiau minėti teisės aktai neturėjo esminės įtakos skaičiuojant paimamo žemės sklypo vertę.

Lyginamuoju metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. 1 p.). Turto vertinimo metodikos 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad, taikant palyginamosios vertės metodą, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus; vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas (26 punktas); taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus (27 punktas).

Ekspertizės akto duomenys patvirtina, jog ekspertas vertinamam turtui palyginti atrinko žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius iš VĮ „Registrų centro“ ir „NT sandoriai“ duomenų bazių laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Ekspertas palyginti atrinko žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius Kumpių, Žemaitkiemio ir Giraitės kaimiškųjų vietovių, besiribojančių su magistralinio kelio A1 projekto teritorija, toje pačioje verčių zonoje 16.4, kaip ir vertinamasis sklypas, bei parinko objektus, artimus vertinamam sklypui paskirtimi, plotu ir kitais parametrais (Ekspertizės aktas, p. 18). Palyginimui buvo atrenkami analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, sandoriai, lyginamos panašaus turto sandorių kainos. Ekspertas nustatė vertinamo žemės sklypo 1 a rinkos vertę, priklausomai nuo sandorio laiko, vietos – atstumo nuo administracinio traukos centro, bendro ploto ir kitos žemės ploto bendrame žemės sklypo plote kainų santykio, ir apskaičiavo, jog 0,0938 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2017-06-28 buvo 8 350 Eur.

Teismui nekilo abejonių dėl eksperto parinktų lyginamųjų objektų, nes toks parinkimas atitiko lyginamojo metodo esmę ir Turto vertinimo metodikos 58 punkto nuostatas, numatančias, jog surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Ekspertas eliminavo iš lyginamųjų objektų sąrašo objektus, pasižyminčius skirtingomis fizinėmis ir naudojimo sąlygomis, taikė finansavimo, žemės sklypų fizinės būklės ir naudojimo, laiko, vietos sąlygų pataisas ir koeficientus (Ekspertizės aktas, p. 19–20, 22–30). Toks lyginamojo metodo taikymas atitiko Turto vertinimo metodikos 58 punkte numatytus reikalavimus, kai taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (Turto vertinimo metodikos 58.2 p.). Kaip matyti iš Ekspertizės akto, paimamo žemės sklypo rinkos vertė buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, tai, kad paimamas žemės sklypas yra prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 100 m atstumu nuo Kauno miesto ribos, žemės sklypo paskirtis žemės ūkio, nusausinta žemė, žemės sklype yra melioracijos sistemų bei įrenginių, kelių apsaugos, elektros ir ryšių linijų apsaugos zonos, žemės sklypas ribojasi su magistraliniu keliu, iš kitos pusės su kaimyniniais sklypais, tai, kad nuovaža į vertinamą sklypą iš magistralės A1 pusės nebuvo suformuota žemės sklypo vertinimo dieną – 2017-06-28, sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės ūkio paskirtį, apaugęs daugiamete nešienauta žole, pavieniais menkaverčiais krūmais ir medynais (Ekspertizės aktas, p. 8, 12).

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, jog vertinant paimamo žemės sklypo vertę visi parinkti lyginamieji sklypai buvo žemės ūkio, kaip ir vertinamas sklypas, todėl planuojama degalinės teritorija negalėjo turėti įtakos sklypo vertės dydžiui, nes tai prieštarautų Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.

Taigi, ekspertas atlikdamas vertinimą taikė lyginamąjį metodą vertinamą turtą lygindamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos buvo žinomos, taip pat atsižvelgė į sąlygas ir aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos žemės sklypo vertei, tai, kad vertinamasis žemės sklypas yra prie magistralinio kelio, nutolęs 100 m nuo Kauno miesto ribos, lygindamas žemės sklypus, kurie buvo toje pačioje verčių zonoje 16.4, kaip ir vertinamas sklypas, kaimiškose vietovėse mažiau nutolę nuo Kauno miesto ribos. Ekspertizės akte parinkti lyginamieji objektai, kurių sandoriai įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje 2014–2017 metais, iš esmės atspindi vertinamojo objekto savybes. Be to, vertinamojo objekto ir analogų galimiems skirtumams pašalinti buvo taikomi pataisos koeficientai.

Ekspertizės akte nustatyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė – 8 350 Eur, apskaičiuota pagal lyginamųjų objektų, analogiškų savo savybėmis su vertinamuoju objektu, sandorius, iš esmės objektyviai ir teisingai atspindėjo vertinamojo objekto rinkos vertę.

Nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti Ekspertizės akte nurodyta vertinamojo objekto rinkos verte. Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nėra aiškiai per didelė ir iš esmės atitinka panašių nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sandorius vertinimo laikotarpiu.

Ekspertizės akte paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymas yra pakankamai objektyvus, neprieštarauja teisingo atlyginimo už paimamą žemę principui, įtvirtintam Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatose, pagrindžia atlyginimo dydį, kurį pareiškėja privalo sumokėti atsakovams už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Nenustatyta, jokių pagrindų abejoti ir nesiremti eksperto išvada, kuri pagrįsta ekspertinio tyrimo eiga, yra išsami ir aiški, atlikta teisėtai, kompetentingo eksperto. Byloje nenustatyta pagrįstų duomenų, paneigiančių eksperto išvadą, pasirinktą vertinimo metodą, atliktos ekspertizės teisėtumą.

Taigi, teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto Ekspertizės akte 8 350 Eur atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą nustatytinas 8 350 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.

Atsakovų A. Š. ir R. Š. atstovas advokato padėjėjas M. K. 2018 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismo išlaidos atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, kuriose nurodyti konkretūs išlaidų atlyginimo dydžiai už konkrečių teisminių paslaugų atlikimą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 6 punkte numatyta, jog teismo prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą.

Atsakovų atstovo pateiktame prašyme (2018 m. vasario 5 d.) nepateiktas detalus patirtų išlaidų apskaičiavimas, t. y. nenurodyta, kokios teisinės paslaugos ir kada atsakovams buvo suteiktos, kiek laiko užtruko kiekvienos konkrečios teisinės paslaugos teikimas, kokios išlaidos už suteiktą konkrečią teisinę paslaugą priteistinos, tokių duomenų nustatyti iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir banko sąskaitų išrašų nėra galimybės, todėl atsakovų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėtinas, išaiškinant jam teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d., 12 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., 8 350 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.

Kitą pareiškimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.