Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei T. K., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą prieš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini)., LR pilietį, lietuvį, turintį aukštąjį (žemės ūkio) išsilavinimą, neįgalų, išsituokusį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), laikomą neteistu, kuris kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. spalio 17 d. apie 11⁰⁰ val., nukentėjusiajai T. K. būnant pas jį bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir pasakius, jog pas jį nebegyvens, išeina, įvarė ją koridoriuje į kampą, viena ranka laikydamas už rankos, kitos rankos kumščiu iš viršaus sudavė šešis kartus per galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis J. K. nepripažino, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 1999 m. jam diagnozavo cukraligę. Lūžus kojai, dėl cukraligės ji ilgai negijo, paskui ėmė gangrenuoti ir galiausiais 2001 m. koją teko amputuoti.

T. K. pažįsta nuo 2002 m. Ji gyveno netoliese. Žinojo, jog T. K. nustatytas neįgalumas, nes jai nuo jaunystės „negerai su galva“. T. K. iš pradžių turėjo sugyventinį, po to (kaltinamojo žodžiais tariant,) jie susituokė, paskutiniu metu išsiskyrė.

Maždaug 2013 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamasis patyrė insultą. Nuo tada nevaldo dešinės rankos. Pradžioje ranka ir petys buvo suparalyžuoti, dabar dešinę ranką jaučia, bet ji silpna, negali pakelti. Kaltinamasis pasiūlė T. K. apsigyventi pas jį. Įsivaizdavo, kad gyvens kaip šeima, nors intymiems santykiams jaučiasi per senas ir neįgalus. Pagal jų susitarimą T. K. turėjo prižiūrėti jo neįgalią motiną, išvirti jam valgyti. Jam mirus, T. K. būtų likęs jo naudojamas socialinis būstas. Kadangi T. K. pas kaltinamąjį gyveno trumpai, nespėjo jos priregistruoti.

T. K. buvo atėjusi kokius 4 kartus, o 2013 m. spalio 2 d. apsigyveno. Kaltinamojo motinos ji neprižiūrėjo, o jis iš pradžių ir „nespaudė“, davė laiko apsiprasti. Jo motiną ir toliau prižiūrėjo arba kaltinamasis, arba kaimynė. Bet to nepakakdavo, nes jo motinai reikia priežiūros ištisą parą, o ne vos kelias valandas per dieną.

Apsigyvenusi pas kaltinamąjį, T. K. vis dar važinėdavo pas savo buvusį sugyventinį padėti buityje ir taip užsidirbti pinigų. 2013 m. spalio 11 d. jos sugyventinis mirė, 2013 m. spalio 15 d. jį palaidojo. T. K. labai išgyveno dėl sugyventinio mirties, nes prarado pajamų šaltinį.

2013 m. spalio 17 d. ryte kaltinamasis paprašė T. K. pataisyti valgyti. Ji atsakė, kad valgyti negamina ir negamins, kad jai valgyti darydavo sūnus. Kadangi jie tarėsi gyventi ne taip, kaltinamasis liepė T. K. išeiti iš jo namų. Ji susirinko savo drabužius, higienos reikmenis ir išsinešė į šalia esančius savo namus. Po to grįžo ir dėjosi daiktus, kuriuos jai nupirko kaltinamasis: striukę, megztukų, auksinius auskarus (iš viso už apie 2 500 Lt). Šitų daiktų kaltinamasis neleido T. K. išsinešti, atėmė, nes tai turėjo būti atlygis jai už kaltinamojo motinos priežiūrą, o savo pareigų ji neatliko. T. K. sudavė kaltinamajam šepečiu, jis kaire ranka iš jos atėmė tą šepetį, paskui – ramentus, ir ji atbula išėjo pro duris. Vėliau kaltinamasis išvyko į miestą, o grįžęs rado išdaužtą langą, todėl iškvietė policiją. Turbūt sekmadienį paskambino T. K. ir pasakė, kad dėl to, jog jis iškvietė policiją, jie susitiks teisme.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta privati kaltintoja, nukentėjusioji, civilinė ieškovė T. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta seniai, apie 5 m., gyveno kaimynystėje. Jis kvietė ją pas save, bet ji vis nedrįso eiti. Kaimynai perspėjo, kad kaltinamasis yra suktas žmogus. Vis dėl to nutarė pabandyti pagyventi su juo. Neturėjo ko prarasti - iki tol gyveno su sūnumi, buvo vieniša. Galvojo: „jei kas bus negerai, išeis“.

Pas kaltinamąjį į socialinį būstą atsikraustė po truputį ir pradėjo su juo gyventi gal 2013 m. spalio 3 d. Kaltinamojo namuose yra du pereinami kambariai ir virtuvė. Kaltinamojo kambarys pats didžiausias, su balkonu, būtent jame ji ir apsistojo, miegodavo su kaltinamuoju. Mažesniajame būna jo motina. Privati kaltintoja nežadėjo kaltinamajam padėti prižiūrėti jo neįgalios motinos. Ji „nusipenėjusi“, ją vartyti, tampyti privačiai kaltintojai būtų per daug sunku. Prižiūrėti savo motiną kaltinamasis už 300 Lt samdė kitą moterį.

Gaminti kaltinamajam valgyti ateidavo jo draugė Nijolė. Apsigyvenusi su kaltinamuoju, privati kaltintoja gamindavo valgyti, tvarkė kambarius, kartais pamaitindavo kaltinamojo motiną.

Nijole skambindavo kaltinamajam ir “varydavo” ant privačios kaltintojos, kad ji yra prasta šeimininkė, nemoka ruošti valgyti. Privati kaltintoja buvo nepatenkinta, kad Nijolė lindo į jųdviejų gyvenimą, apkalbinėjo ją, o kaltinamasis rinkdavo paskalas. Žinojo, kad Nijolė metė kaltinamąjį, kai šis tapo neįgalus.

Kaltinamajam nepatiko, kad ji lankė neįgaliųjų klubą. Jis tai laikė neleistina pramoga.

Pagyvenusi pas kaltinamąjį pora savaičių, privati kaltintoja nusprendė išeiti. 2013 m. spalio 16 d. pasakė kaltinamajam, kad išeina, nes jis - bjaurus žmogus. Jie susipyko. Ji išsinešė tik savo turėtus daiktus: drabužius, kosmetiką. Kaltinamojo jai pirktus daiktus paliko. Kaltinamasis pasakė, kad ji niekur neis ir nieko neišsineš. Užrakino duris, raktą įsidėjo į kišenę. Stumdamas ranka įvarė ją koridoriuje į kampą ir gąsdino. Iš išgąsčio privati kaltintoja susmuko, atsiklaupė, beveik gulėjo ant grindų. Paskui teigė, kad negulėjo, o kaltinamasis parklupdė ją „veiksmais“, kokiais – negalėjo nurodyti. Kaltinamasis privažiavo jai iš dešinės, ji jam irgi buvo iš dešinės pusės, ir pradėjo ją mušti kumščiais: iš viršaus trenkė dešine ranka, o kaire ranka stipriai suspaudęs laikė už dešinio peties. Privati kaltintoja gynėsi užsidengdama veidą rankomis. Stūmė kaltinamąjį nuo savęs, bet jis kaip vyras yra stipresnis. Sumušęs kaltinamasis ją paleido. Ji išėjo. Iš pykčio akmenuku išdaužė jo namų langą. Už tai gavo administracinę nuobaudą. Kaltinamajam padaryto nuostolio neatlygino.

Pasak privačios kaltintojos, kaltinamasis ją žiauriai suluošino. Jai buvo labai bloga, svaigo galva, todėl nuvyko į ligoninę. Gydytoja sakė, kad smarkiai sumušta galva. Įtarę, kad išsiliejo kraujas, darė galvos tomogramą. Į ligoninę nepaguldė, tik suleido vaistų ir paleido gydytis į namus.

Namuose gėrė vaistus, jautėsi pažeminta. Iš pradžių buvo sumušimai, sutrenkimai, po kelių dienų pamėlynavo kairė akis, galva. Kairėje prie smilkinio iššoko guzas. Tai matė jos sūnus.

2013 m. spalio 16 d. mirė privačios kaltintojos antras vyras M. N.. Jį palaidojo 2013 m. spalio 18 d. Į buvusio vyro laidotuves privati kaltintoja atėjo su mėlynėmis. Kad jų nesimatytų, užsidėjo akinius.

Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad ji eina į savo buvusio antro vyro laidotuves. Privati kaltintoja neatsimena, kiek laiko praėjo nuo antro vyro laidotuvių iki jos sumušimo. Gali būti, kad jos antras vyras mirė anksčiau - 2013 m. spalio 12 d.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta kaltinamąjį J. K. iki 2014 m. vasario 10 d. gydžiusi VšĮ Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytoja Z. J.. Anot gydytojos, 2001 m. J. K. patyrė avariją, vėliau neteko kairės kojos. Iki 2014 m. jo sveikatos būklė nuolat blogėjo: atsirado dešinės kojos tirpimas, skundėsi galvos svaigimu, kraujospūdžio pokyčiais, pablogėjusia atmintimi, sutrikusia pusiausvyra, nugaros skausmais, daliniu šlapimo nelaikymu. Dėl naktinio šlapinimosi, šlapimo nelaikymo 2013 m. liepos 23 d. J. K. konsultavo urologas. Urologo išvada: gėrybinė prostatos hiperplazija, dalinis šlapimo nelaikymas. Dėl dešinio klubo sąnario artrozės (sąnario degeneracinių pakitimų) 2013 m. rugsėjo 16 d. pacientas nukreiptas į Kauno klinikas pas traumatologą. 2013 m. spalio 11 d. J. K. nusiuntė konsultuotis pas neurologą, nes tais metais baiginėjosi jo specialus nuolatinės priežiūros poreikis ir specialus nuolatinės transporto priemonės išlaidų kompensacijos poreikis. Neurologo išvada: J. K. lėtinė galvos smegenų išemija, pirminė arterinė hipertenzija, koronarinė širdies liga, II tipo cukrinis diabetas, hipertenzinė metabolinė diabetinė encefalopatija su atakcija, diabetinė galūnių polineuropatija, stuburo patologija. Ištyrus magnetiniu rezonansu, matyti šie pakitimai: polisegmentinė (daugybinė) osteochondrozė (ataugos), spondilochondrozė (stuburo sąnarių degeneraciniai pakitimai); juosmens I slankstelio suspaudimas, juosmens V slankstelio pasislinkimas, juosmens V ir kryžmens I disko proveržis. Klinikinė diagnozė – lėtinė juosmens radikulopatija su skausminiu melopatiniu sindromu, dubens organų funkcijų sutrikimu, šlapimo nelaikymu ir dešinio klubo sąnario III laipsnio artroze su kontraktūra.

2013 m. spalio 11 d. gydytoja nusiuntė pacientą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti minėtų poreikių lygį. Tada pacientas nesiskundė kokiais nors simptomais, pagal kuriuos ji būtų galėjusi įtarti, kad jis galėjo patirti insultą, infarktą, mikroinsultą ar mikroinfarktą. Specialios nuolatinės priežiūros poreikių J. K. 2014 m. nepratęsė. Prieš tai jis gal po traumos iki 2013 m. turėjo pažymą dėl specialiosios nuolatinės priežiūros poreikio.

Buvusi šeimos gydytoja nežinojo, kad J. K. būtų skundęsis dešinės rankos judesių pakitimu, kitomis anomalijomis. Galvos aterosklerozė, judesių sulėtinimas - hipertenzijos, cukrinio diabeto, galų gale amžiaus pasekmė.

2013 m. vasario 5 d. kaltinamajam buvo atliktas stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (apie kurį kalbėjo jo buvusi šeimos gydytoja). Radiologo išvada: deformuojanti spondilozė, L2 slankstelio kompresija, L5 slankstelo retrolistezė, L5/S1 disko prolabacija su nervinių šaknelių stenoze, intervertebrinėse angose apibus (33 b. l.).

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2014 m. lapkričio 27 d. medicinos dokumentų išraše (82 b. l.) nurodyta, kad 2013 m. spalio mėnesį sutrikus galvos smegenų kraujotakai J. K. buvo diagnozuota dešinė hemiparezė. Be to, jis serga lėtine galvos smegenų išemija, hipertonine diabetine encefalopatija su ataksija, hipertonine galūnių polineuropatija, stuburo polisegmentine osteochondroze, spondilochondroze, L2 kompresija, L5 retrohistoze, S2 radikulopatija su melopatija, dešinio klubo III laipsnio artroze, amputuota kairė koja. Pirminė arterinė hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas. Dėl pablogėjusios neurologinės būsenos, ligonis 2013 m. spalio 11 d. kreipėsi į šeimos gydytoją. Tą dieną jis nukreiptas neurologo konsultacijai. Neurologas jį apžiūrėjo 2013 m. spalio 18 d. Nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija. Kadangi pakoregavus gydymą išliko dešinės pusės galūnių silpnumas, ligonis 2014 m. birželio 10 d. nukreiptas neurologo konsultacijai. Neurologas ligonį apžiūrėjo 2014 m. birželio 19 d. Nustatyta vidutinio laipsnio dešinės pusės galūnių neurozė po galvos smegenų kraujotakos sutrikimo.

Teisiamajame teismo posėdyje kaip specialistas apklaustas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos (dabartinis kaltinamojo) šeimos gydytojas S. J. paaiškino, kaip reikėtų suprasti kaltinamajam diagnozuotas ligas (82-84, 87-94 b. l.).

2013 m. liepos 23 d. urologo išraše teigiama, kad pacientui nustatyta gerybinė prostatos hiperplazija, pūslės disfunkcija. Tai - dalinis šlapimo nelaikymas.

Kauno klinikų traumatologų konsiliumas 2013 m. rugsėjo 18 d. pacientui nustatė dešinio klubo III laipsnio artrozę su dešinio klubo kontraktūra. Kontraktūra reiškia, kad apriboti dešinio klubo judesiai, sąnarys nejuda. Trečia yra pati sunkiausia stadija.

Neurologas apžiūrėjo pacientą 2013 m. spalio 18 d. Parašyta, kad J. K. juda vėžimėliu, judėjimas sulėtintas, encefalopatiškas, rankų refleksai kairėje lygu dešinėje, dešinės kojos achilo refleksas plius minus, vadinasi - pažeistas nervas, nes dešinėje kojoje nėra achilo reflekso. Nustato visų galūnių polineuropatiją, t. y. sutrikę jutimai galūnėse. Neurologas rašo, kad pacientas negali visiškai ištiesti dešinės kojos (kairės koja iki vidurinės šlaunies trečdalio amputuota). Riboti dešinio klubo judesiai. Stuburo, dešinės rankos raumenų jėga silpna. Išreikštas dantračio fenomenas ir tremoras. Tai reiškia, kad rankos judesiai nelengvi: ranka dreba, trūkčioja, užsikerta.

Neurologas nustatė pacientui dešinę hemiparezę. Tai - dalinis paralyžius, sutriko dešinės pusės jutimai, judėjimas. Hemiparezė atsirado sutrikus galvos smegenų kraujotakai. Pacientas negali visa apimtimi valdyti dešinės rankos ir kojos. Lėtinė galvos smegenų išemija - galvos kraujagyslių aterosklerozė, kitaip tariant, kalkėjimas, dėl to blogėja galvos smegenų kraujotaka. Šalutinės paciento ligos - hipertoninė liga ir cukrinis diabetas - pakenkė jo galvos kraujagyslėms ir išsivystė hipertenzinė diabetinė encefalopatija su ataksija. Encefalopatija reiškia galvos smegenų žievės pakenkimą, ataksija - judesių sutrikimus. Diabetinė galūnių polineuropatija reiškia, kad sutriko jutimai galūnėse. Taip nutinka sergant cukriniu diabetu. Žmogui tirpsta galūnės, jis nejaučia pirštų. Deformuojanti osteochondrozė, artrozė - tai ataugos, uždegimas tarp stuburo slankstelių ataugų. Pacientui suspaustas antras juosmeninis slankstelis. L5 slankstelis pasislinkęs atgal, todėl jis spaudžia nugaros smegenis. Taip pat užspaustos ir stuburo šaknelės, kurios nueina į kojas. Stuburo kanale užspaustas nervas. Dėl to sutrinka jutimai. Kyla skausminis sindromas.

Kitą kartą neurologas pacientą apžiūrėjo 2014 m. birželio 19 d. Jis rašo, kad 2013 m. spalio mėnesį, kai pacientui dešinėse galūnėse atsirado skausmai, jos tapo silpnesnės, sumažėjo raumenų jėga. Išvada: dešinė hemiparezė, atsiradusi sutrikus galvos smegenų kraujotakai. Uždėtas šifras I63.3. Laikoma, kad įvyko insultas. Sutrikusi galvos smegenų kraujotaka yra insulto padarinys. Insultas įvyko kažkada anksčiau, neaišku kada. Neurologas galėjo nustatyti, kad buvo insultas, remdamasis paciento žodžiais ir iš liekamųjų reiškinių. Hemiparezė rodo kažkada anksčiau, ne tą pačią dieną buvusius reiškinius. Ligonis gali net nežinoti, kada įvyko insultas, tik jausti silpnesnę ranką ir koją.

Privati kaltintoja 2013 m. spalio 17 d. 14⁰⁰ val. lankėsi VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje, skundėsi, kad ją sumušė sugyventinis. Pirmiausia buvo konsultuota neurochirurgo, 14³⁰-15¹⁵ val. - radiologo (5 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto 2013 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. G 1543/13(04) (3 b. l.) pažymėta, kad T. K. skundžiasi galvos skausmu, svaigimu. Objektyvaus tyrimo duomenys: kairėje kaktos pusėje 6 cm nuo vidurinės linijos pereinanti į kairės akies viršutinį voką 6,5 cm x 6 cm dešinės speninės ataugos viduriniame trečdalyje 3 cm x 2,5 cm melsvai violetinės žalsvai gelsvo atspalvio poodinės kraujosruvos. Palpuojant jaučia skausmą sprando viršutiniame trečdalyje. Diagnozė – galvos sumušimas. Poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, pereinančios į kairės akies viršutinį voką, dešinės speninės ataugos srityje buvo padarytos kietais bukais daiktais, gali būti jos nurodytu laiku (2013 m. spalio 17 d.).

Kaltinamasis ir jo motina Z. K. 2012 m. spalio 17 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (35-36 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutarimu T. K. nubaudė pagal ATPK 50³ straipsnį už tai, kad 2013 m. spalio 17 d. 16⁰⁰ val. išdaužė balkono, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lango stiklą, padarydama J. K. 30 Lt materialinę žalą. 2013 m. spalio 17 d. pareiškime J. K. nurodė, kad pažeidimo padarymu įtaria T. K., su kuria gyveno dvi savaites ir kurią tądien išvarė (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 13 psl.). Administracinio teisės pažeidimo bylos 10 puslapyje taip pat yra T. K. iki 2026 m. birželio 23 d. išduoto pažymėjimo švieskopija, nurodant, kad T. K. iš dalies (30 %) darbinga

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-124/2014 (57-62 b. l.) teigiama, kad T. K. 2013 m. spalio 17 d. nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo ar kitokios patologinės būsenos, kuri galėtų sutrukdyti teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus. T. K. turėjo ir šiuo metu turi specifinį asmenybės sutrikimą – histrioninio tipo asmenybė. Stacionarinio gydymo metu tiriamosios elgesyje išryškėjo tokie histrioninio tipo asmenybės sutrikimui būdingi elgesio požymiai, kaip antai direfencijuota, dvejopo elgesio tendencija, depresinės simptomatikos dramatizavimas dekompresijos situacijose, lėkštas, labilus afektas, išgyvenimų primityvus dramatizavimas, perdėta emocijų raiška, įtaigumas, egocentriškumas.

Iš specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0210937 (32 b. l.) matyti, kad kaltinamajam nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2013 m. sausio 15 d. išdavė J. K. neįgaliojo pažymėjimą (34 b. l.).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius 2014 m. liepos 9 d. J. K. nustatė 40 balų savarankiškumo pagal Barthel indeksą (73 b. l.): valgant pagalbos reikia tik susmulkinti maistą, užsitepti sviestą; su didele pagalba lovoje gali atsisėsti; be pagalbos gali atlikti asmens higieną (nusiprausti veidą, susišukuoti, nusiskusti, išsivalyti dantis), naudojantis tualetu ir maudantis reikia pagalbos; juda vežimėlio dėka; lipti laiptais reikia pagalbos; apsirengti, užsisegti, užsidėti įtvarus, nusirengti reikia pagalbos.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I-asis teritorinis skyrius J. K. nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį (72 b. l.).

Iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, koridoriaus nuotraukų (74 b. l.) matyti, kad koridorius yra stačiakampio formos, nedidelis, maždaug 6 m² ploto. Ties galine siena stovi drabužių spinta, priešais – laukujų durys. Laukujų durys standartinio aukščio ir pločio. Atstumas nuo laukujų durų iki sienų dešinėje ir kairėje pusėse galėtų būti apie 20-30 cm. (ne daugiau kaip per šluotos/šepečio pado su šereliais ilgį).

Iš to, kad nurodyta, teismas gali daryti nedaug kategoriškų išvadų, o būtent:

kad 2013 m. spalio 2-3 d. T. K. atsikraustė gyventi pas J. K.; dėl pablogėjusios neurologinės būsenos J. K. 2013 m. spalio 11 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas neurologą; 2013 m. spalio 17 d. J. K. ir T. K. susipyko jo namuose, tuomet ji grįžo gyventi į savo ankstesnius namus; 2013 m. spalio 17 d. 14⁰⁰-15¹⁵ val. T. K. lankėsi VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje, 2013 m. spalio 17 d. 16 val. T. K. su akmenuku išdaužė J. K. namų balkono lango stiklą; 2013 m. spalio 18 d. J. K. apžiūrėjo neurologas ir nustatė, jog jo dešinės rankos raumenų jėga silpna, išreikštas dantračio fenomenas ir tremoras. Vėliau patikslinta, kad J. K. išgyveno insultą, konkreti insulto data nežinoma, 2013 m. spalio 22 d. T. K. apžiūrėjo specialistas ir nustatė esant kraujosruvas kairiame antakyje ir už dešinės ausies, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip minėta, kaltinamajam daugiau kaip 10 m. amputuota kairė koja, jis juda tik vežimėliu.

Nukentėjusioji negalėjo aiškiai, logiškai, nuosekliai, išsamiai paaiškinti, kaip kaltinamasis įspraudė ją koridoriuje su vežimėliu į kampą. Pateikė kelias skirtingas versijas, kokioje padėtyje ji buvo tada, kai kaltinamasis smūgiavo per galvą iš viršaus (klūpėjo, gulėjo) ir kaip tokioje padėtyje atsidūrė (kaltinamasis ją parklupdė žodžiais arba veiksmais). Nukentėjusiosios parodymams, kad 2013 m. spalio 17 d. kaltinamasis, kaire ranka stipriai suspaudęs laikė už dešinio peties, o dešine ranka trenkė iš viršaus trenkė per galvą 6 kartus, prieštarauja kaltinamojo medicininiai duomenys – jo dešinės rankos raumenų jėga silpna, išreikštas dantračio fenomenas ir tremoras. Taip nutiko anksčiau nei kaltinamasis apsilankė pas neurologą (iki 2013 m. spalio 18 d.). Atvirkštinė situacija (apkeitus, ką kaltinamasis darė su kaire ir dešine rankomis) irgi negalima dėl tos pačios priežasties. Teismas nekvestionuoja nukentėjusiajai 2013 m. spalio 22 d. specialisto konstatuotų sužalojimų ar jų vertinimo, tačiau vien šio įrodymo per maža norint pripažinti, kad kaltinamasis 2013 m. spalio 17 d. sumušė nukentėjusiąją jos nurodytu būdu, todėl jis yra išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Išsiteisinus kaltinamąjį, atmetami privačios kaltintojos reikalavimai priteisti iš J. K. jos naudai 18,83 EUR (65 Lt) už specialisto išvadą (4 b. l.) ir 1 448,10 EUR (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už patirtus nepatogumus (BPK 115 str. 3 d. 1p.); valstybės naudai – išlaidas už suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą (BPK 105 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-3981-885/2013 grąžinama Šiaulių apylinkės teismo archyvui (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307, 415 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinus, kad nėra įrodymų, jog jis būtų padaręs minėtą nusikalstamą veiką.

Atmesti civilinės ieškovės T. K. reikalavimus priteisti jai iš J. K. 18,83 EUR (65 Lt) už specialisto išvadą ir 1 448,10 EUR (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už patirtus nepatogumus; valstybės naudai – išlaidas už suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-3981-885/2013 grąžinti Šiaulių apylinkės teismo archyvui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.