- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- N-62-4170-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-01143-2010-4
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad P. P. 2010 m. gruodžio 10 d., apie 11.37 val., Diliauskų gatvėje, Diliauskų kaime, Pasvalio rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,25 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir eismo įvykio metu apgadino automobilį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį P. P. atžvilgiu nutraukė. Teismas nenustatė, kad eismo įvykio metu būtų buvęs apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Nurodė, kad padaryta turtinė žala atsirado pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl konstatavo, kad P. P. veiksmai neatitinka Kelių eismo taisyklėse numatyto eismo įvykio apibrėžimo. Teismas nenustatė neginčijamų įrodymų, kad P. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus.
II.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad P. P. administracinės bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog automobilį vairavo būdamas blaivus ir alkoholį vartojo po to, kai įvažiavo į griovį, taip klaidindamas teismą ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad P. P. alkoholį vartojo būtent automobilyje, kadangi ši versija buvo pateikta tik teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį P. P. atžvilgiu nutraukė nustatęs, kad padaryta turtinė žala atsirado pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl to ginčo byloje nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Institucija mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti bylą nenustačius, kad P. P. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra nustatyta neginčijamų įrodymų, kad P. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 6, 7) ir parodymų pirmosios instancijos teisme (37, 47-48) matyti, kad gavę budėtojo pranešimą apie eismo įvykį, kurio vairuotojas gali būti neblaivus, ir nuvykę į įvykio vietą, rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, prie kurio vairo buvo rastas miegantis neblaivus P. P.. Pažymėtina, kad tai, jog policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį rado miegantį automobilyje neblaivų, nepatvirtina aplinkybės, jog asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje neigė automobilį vairavęs būdamas neblaivus, bei nurodė, kad alkoholį vartojo tik įvažiavęs į griovį (b. l. 35-37). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė byloje nebuvo paneigta. Iš liudytojų S. P. ir S. B. parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 37-38) matyti, kad jie pačio eismo įvykio nematė, todėl negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, to, kad P. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas padarė viską, kad surastų bei apklaustų ginčijamą eismo įvykį mačiusį ir apie jį policijai pranešusį S. P. (b. l. 54), tačiau iškviesti asmenį į teismo posėdį nebuvo galimybės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad P. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad P. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad rinkti byloje naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.