Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-550-238-2007

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-10-24
Bylos Nr.: 1A-550-238-2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas
Nuteistasis: T. J., R. B., A. R.
Nukentėjusysis: E. V.
Advokatai: Aušra Ručienė, Aušra Žukienė, Eugenijus Senovaitis

Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-550-238/07 Teisėjas A.Grauželis Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2007 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų V. V., Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems T. J., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nuteistiesiems R. B., A. R., jų gynėjai advokatei Aušrai Žukienei, nukentėjusiosios E. V. atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. J., R. B., A. R. ir nukentėjusiosios E. V. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nuosprendžio kuriuo:

T. J. nuteistas pagal LR BK 149 str. 3d. laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 150 str. 3d. –laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 1p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

R. B. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. R. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3d. laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajai E. V. iš nuteistųjų T. J., R. B., A. R. solidariai priteista 30000(trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti bei valstybinei ligonių kasai priteista 28.60 Lt (dvidešimt aštuoni litai 60 ct.) už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. pagal LR BK 149 str. 3d. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gegužės 07 d. apie 03.00 val., prie „Revuonos“ pastato, esančio Kranto g., Prienuose, veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., A. R., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji E. V. yra nepilnametė, panaudojant psichinį ir fizinį smurtą – R. B. rankomis pagriebus E. V. už striukės bei per prievartą įsodinus ją į automobilį, nusivežė E. V. į „Žvėrinčiaus“ miško 27 kvartalą, esantį prie Nemuno upės, Lengveniškių k., Birštono sav., ir apie 04.00 val., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jei nukentėjusioji bandys bėgti, bei panaudodamas fizinį smurtą – paėmęs už rankos nusitempė nukentėjusią į miško gilumą, per prievartą numovė kelnes ir kelnaites ir prieš nukentėjusios valią, išžagino nepilnametę E. V., gim. (duomenys neskelbtini), atlikdamas lytinius santykius;

Be to, T. J. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3d. už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t.y. 2005 m. gegužės 07 d. apie 04.00 val. „Žvėrinčiaus“ miško 27 kvartale, esančiame prie Nemuno upės, Lengveniškių k., Birštono sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai išžaginęs nukentėjusiąją, panaudodamas fizinį smurtą – parklupdęs, paėmęs už galvos, per jėgą įkišo savo varpą jai į burną ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), valią.

R. B. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3d. už tai, kad jis 2005 m. gegužės 07 d. apie 03.00 val., prie „Revuonos“ pastato, esančio Kranto g., Prienuose, veikdamas bendrininkų grupėje su T. J., A. R., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji E. V. yra nepilnametė, panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą – rankomis pagriebęs E. V. už striukės, per prievartą įsodino ją į automobilį, nusivežė nukentėjusiąją į „Žvėrinčiaus“ miško 27 kvartalą, esantį prie Nemuno upės, Lengveniškių k., Birštono sav., ir apie 04.00 val., žinodamas, kad prieš tai nukentėjusioji buvo išžaginta ir seksualiai išprievartauta T. J., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – grasindamas suduoti smūgį, jei nukentėjusioji bandys bėgti, bei panaudodamas fizinį smurtą – paėmęs už rankos nusitempė nukentėjusią į miško gilumą, parklupdė, paėmęs už galvos, per jėgą įkišo savo varpą jai į burną ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), valią.

A. R. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3d. už tai, kad jis 2005 m. gegužės 07 d. apie 03.00 val., prie „Revuonos“ pastato, esančio Kranto g., Prienuose, veikdamas bendrininkų grupėje su T. J., R. B., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji E. V. yra nepilnametė, panaudojant psichinį ir fizinį smurtą – R. B. rankomis pagriebus E. V. už striukės bei per prievartą įsodinus ją į automobilį, nusivežė nukentėjusiąją į „Žvėrinčiaus“ miško 27 kvartalą, esantį prie Nemuno upės, Lengveniškių k., Birštono sav., ir apie 04.00 val., grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jei nukentėjusioji bandys bėgti, žinodamas, kad prieš tai nukentėjusioji buvo išžaginta ir seksualiai išprievartauta T. J. bei matydamas kaip R. B. ją seksualiai išprievartavo, panaudodamas fizinį smurtą – paėmęs už galvos, per jėgą įkišo savo varpą jai į burną ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), valią.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. J. prašo teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Mano, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos vertino ir tai turėjo esminės įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis padarė inkriminuojamus nusikaltimus. Teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas dėl kaltės, teismas vadovavosi tik prielaidomis ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios parodymus paneigia ne tik liudytojai, bet ir specialisto išvada. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepasisakė dėl A. B. veiksmų, iš ko matyti, kad nukentėjusiajai eiti namo neleido būtent jis, neaptarė tos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo bet kuriuo metu pasišalinti nuo nuteistųjų, ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino faktą, kad jos atžvilgiu prievartos nebuvo, neatkreipė dėmesio į nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kur ji sąmoningai nutylėjo apie sustojimą degalinėje. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, sukliudė byloje nustatyti tiesą. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo LR BPK 20 str. 1d. ir 3 d., nevertino nuteistųjų, liudytojų A. B., A. M., I. J. parodymų. Nurodo, kad A. B. buvo įvykio metu ir davė nuoseklius parodymus teisme, kurie paneigia nukentėjusiosios parodymus, o jo parodymų neatitikimas parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinamas tuo, kad A. B. pasirašė neperskaitęs protokolo. Nuteistasis mano, kad teismas neteisingai pritaikė LR BK 149 str. 3d. ir 150 str. 3d., nes jis su nukentėjusiąją santykiavo be prievartos ar grasinimų, fizinio smurto naudojimą paneigia specialisto išvada, kadangi nukentėjusioji pati sutiko pasimylėti. Nuteistasis teigia nebuvus jokio pagrindo jai grasinti, byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji nenorą santykiauti būtų išreiškusi žodžiu ar kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant ar stengiantis pabėgti. Kadangi nukentėjusioji pati pasiūlė pasimylėti, nuteistojo teigimu, jis nesuvokė, jog lytiškai santykiauja prieš jos valią, o išžaginimas ar seksualinis prievartavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia ir jei asmuo nesuvokė bent vieno šio nusikaltimo sudėties požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 149 str. ar 150 str. Apeliantas taip pat mano, kad jo veiksmai neteisėtai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje, nes tarp nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo, nukentėjusioji santykiavo savo noru, niekas prieš ją jokio smurto vartojęs nebuvo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė nežinanti, ar vaikinai suprato, kad ji nenorinti su jais važiuoti, nežinanti, ar T. suprato, kad ji nenori su jais eiti. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji turėjo suvokti, kad nukentėjusioji nepilnametė, teigia to fakto nežinojęs, kadangi jos anksčiau nepažinojęs, kartu nesimokė, o ji pati nesakė, kad yra nepilnametė. Atsižvelgdamas į jos fizinius duomenis, nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad nukentėjusioji nepilnametė, nes ji atrodo daug vyresnė nei yra iš tiesų. R. B. jam buvo sakęs, kad nukentėjusioji yra jo klasiokė, o jis yra kito kaltinamojo, kuris pilnametis, klasiokas, todėl buvo įsitikinęs, kad jie pilnamečiai, dėl šių aplinkybių, nuteistojo manymu, jo veika bent formaliai turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1d. ir 150 str. 1d., nors savo kaltę kategoriškai neigia. Taip pat, mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog joks smurtas prieš nukentėjusiąją nebuvo pavartotas, o visi tariami jo grasinimai, pagal nukentėjusiosios parodymus, buvo nukreipti į jų įgyvendinimą ateityje, o ne tuojau pat ir teismas neaptarė nuosprendyje nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal LR BK 151 str. Nuteistasis T. J. skunde taip pat teigia, kad teismas grubiai pažeidė LR BPK normas, bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai, paskutiniame posėdyje nedalyvavo nukentėjusioji ir tuo buvo pažeistos nuteistojo teisės, nes šiame posėdyje buvo apklausti kaltinamieji ir liudytojai, pats pageidavo užduoti klausimus ir tai, nuteistojo manymu, vada nuosprendžiui naikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Prienų rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, todėl teismas juos be pagrindo vertino kritiškai. Nuteistojo teigimu, bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs jo atžvilgiu, tai sutrukdė tinkamai įvertinti įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, I. J. parodymų nevertino objektyviai, todėl mano, kad buvo pažeisti LR BPK 301 str. 2d. reikalavimai, teismas neanalizavo jį ginančių parodymų. Nuteistasis skunde teigia, kad civilinis ieškinys byloje nebuvo įrodytas, todėl jis tenkintas iš dalies nepagrįstai, teismas nepagrįstai priteisė 30000 litų neturtinei žalai atlyginti, turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo pavartota jokio fizinio smurto, į tai, kad nuteistasis neturi jokio turto, sukūrė šeimą, yra tėvas ir priteista suma prieštarauja jo interesams. Apelianto manymu, teismas pažeidė LR BK 54 str. nuostatas, nes neįvertino jo asmenybės-charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, išlaiko mažametę dukrą, neteistas, išlaiko neįgalią motiną ir nepilnametę seserį, dėl paskirtos bausmės beviltiškoje padėtyje atsidūrė jo žmona, dukra, motina ir sesuo. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo nusikalstamų veikų praėjo didelis laiko tarpas, tačiau kitų nusikalstamų veikų jis nėra įvykdęs, įvertinus jo asmenybę ir šeimyninę padėtį charakterizuojančias aplinkybes, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl jo atžvilgiu taikytinas LR BK 54 str. 3d. ir skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis įvykio ir bylos aplinkybėms, nevisapusiškai ir pilnai pagrįstas įrodymais. Nurodo, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes 2007-07-18 teismas bylą nagrinėjo nedalyvaujant nukentėjusiajai E. V., tuo buvo apribota galimybė užduoti jai klausimus ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ir taip buvo pažeistos teisės į gynybą. Be to, teismas neįvertino nukentėjusiosios elgesio įvykio metu, prieš įvykį ir po jo, t.y. tų aplinkybių, kad nukentėjusioji naktį neliko nakvoti ligoninėje, bet susitiko su Irmantu prie autobusų stoties, bendravo su ne savo amžiaus vaikinais. Tai, kad nukentėjusioji baigė mokyklą, įgijo Kaune specialybę ir išvyko į Nidą atlikti praktikos, apelianto manymu, patvirtina, jog nukentėjusioji nepatyrė jokio streso bei išgąsčio, kuris tęstųsi ilgą laiką, medikų pagalbos nereikėjo, mokslai sekėsi neblogai, gyvenimas kitame mieste nekėlė neigiamų emocijų. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiosios parodymai neišsamūs, neobjektyvūs, neatitinkantys įvykio aplinkybių, ji niekur nemini apie buvimą degalinėje, kur turėjo galimybę pabėgti. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai remiasi įvykio vietos apžiūros protokolu, kurį surašė ir schemas nubraižė įvykyje nedalyvavę policijos pareigūnai. Taip pat, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai liudytojų J. J. ir V. Š. parodymus vertino kaip jį kaltinančius, J. J. teigė neprisimenąs visų aplinkybių, nes buvo girtas, o V. Š. teigė, kad į automobilį merginos prievarta niekas nesodino. Taip pat, nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino jo poziciją, kad įvykio metu jis buvo nepilnametis, mokėsi vienoje mokykloje su nukentėjusiąja. Teigia, kad parodymų apie nukentėjusiosios amžių niekad nėra davęs, yra tik pastebėjęs, jog mokėsi vienoje mokykloje, tačiau kokioje klasėje galėjo mokytis nukentėjusioji neminėjęs, nes nežinojo. Nurodo, kad pasakyti, jog nukentėjusiajai buvo 16 metų, ikiteisminio tyrimo metu galėjęs dėl to, kad bijojęs būti suimtas arba protokolą pasirašė neperskaitęs. Nuteistojo teigimu, jo apsvaigimas nuo alkoholio nėra grindžiamas jokiais įrodymais, neįrodyta ir tai, kad veikė bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę E. V. lytiškai prievartauti. Teigia, kad buvo mintis tik pasimylėti, o ne prievartauti.

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas paduotas analogiškais motyvais kaip ir nuteistojo R. B.. Nuteistasis A. R. skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. V. prašo nuosprendį pakeisti, nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes ir priteisti iš jų solidariai 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes neteisingai paskirta bausmė, netinkami išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Nurodo, kad nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės. Teigia, kad teismas paskyrė bausmes pažeisdamas LR BK 61 str. 2d. reikalavimus, turėjo įvertinti tai, kad nuteistieji neprisipažino kaltais, nesigaili, stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantės manymu, priteisdamas neturtinę žalą, teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nebuvo įvertinta tai, kad nukentėjusioji prarado dvasinę pusiausvyrą, ramybę, išgyveno baisius pažeminimus, iki šiol negali įsivaizduoti pilnaverčio lytinio gyvenimo, jaučia pasišlykštėjimą, baimę, neatsižvelgta į tai, kad nuteistieji jauni, darbingi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji T. J., R. B., A. R. bei jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų T. J., R. B., A. R. apeliaciniai skundai atmestini, nukentėjusiosios E. V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Dėl nuteistųjų T. J., R. B., A. R. apeliacinių skundų.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos. Nuteistųjų kaltė pagrįsta byloje surinktais ir teisme patikrintais bei įvertintais įrodymais. Nuteistojo T. J. kaltė įvykdžius LR BK 149 str. 3d. ir BK 150 str. 3d. numatytus nusikaltimus, R. B. kaltė įvykdžius LR BK 150 str. 3d. numatytą nusikaltimą, A. R. kaltė įvykdžius LR BK 150 str. 3d. numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiosios E. V. parodymais, liudytojo I. J. parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, sutampa, atitinka kitas nustatytas bylos aplinkybes. Nuosprendis pagrįstas nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais, kurių liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių.

Priešingai nei nurodo savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji, teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nes jie dėl esminių įvykio aplinkybių nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiosios parodymai visą bylos nagrinėjimo teisme laiką buvo nuoseklūs, ji nurodė, kad į automobilį kaltinamųjų buvo įsodinta prieš jos valią, prievarta nuvežta į mišką, ten bandė bėgti, prašė jai nieko nedaryti, verkė, tačiau fiziniu ir psichiniu smurtu kaltinamieji palaužė jos pasipriešinimą, prieš jos valią kaltinamojo T. J. buvo išžaginta ir kaltinamųjų T. J., R. B., A. R. seksualiai prievartaujama. Nukentėjusioji patvirtino, kad nuteistasis T. J. ją tempė, liepė rengtis, jai to nedarant, pats numovė kelnes ir kelnaites, liepė pasilenkti ir pagrasino, kad jei to nedarys(nesantykiaus), tai jai bus blogai. Ji prašė paleisti, nieko nedaryti, tačiau palaužęs pasipriešinimą ir prieš jos valią, nuteistasis T. J. su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu, po to, liepęs klauptis - lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu. Kai T. J. santykiavo bei seksualiai ją prievartavo, kiti du nuteistieji buvo privažiavę su mašina ir juokėsi iš jos, ji šoko į Nemuną, nes norėjo nusižudyti. Nukentėjusioji patvirtino, kad A. B. liepė išlipti iš vandens, R. B. norėjo ją mušti, bet A. B. ją apgynė. Nukentėjusioji patvirtino, kad R. B. ją nusitempė ir pareikalavo santykiauti oraliniu būdu, po to iš karto priėjo A. R. ir prievarta įvedęs savo varpą jai į burną tenkino lytinę aistrą ir ją seksualiai prievartavo. Taigi, iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad kaltinamasis T. J. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją, po to visi trys nuteistieji-T. J., R. B., A. R. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią. Taip pat, nustatyta, kad prieš atliekant minėtus veiksmus, nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas kaltinamiesiems panaudojus fizinį ir psichinį smurtą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji turėtų apkalbėti nuteistuosius. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyta mergystės plėvės plyšimai, sužalojimo pobūdis rodo, kad mergystės plėvės plyšimas galėjo būti padarytas lytinio akto metu, E. V. iki nurodyto įvykio kitų lytinių santykių neturėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir pati nukentėjusioji. Specialisto išvadoje nurodyti duomenys pilnai atitiko nukentėjusiosios parodymus ir nurodytas aplinkybes apie prievartinio lytinio santykiavimo su ja faktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė pagrįstus motyvus, kodėl atmetė A. M. bei A. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip vertindamas šių liudytojų parodymus ir suteikdamas nukentėjusiosios parodymams didesnę reikšmę, teismas vadovavosi pagarsintais minėtų liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės patvirtino ir atitiko nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad nukentėjusioji į automobilį buvo įsodinta priverstinai, kad jos atžvilgiu visi trys nuteistieji atliko prievartinius lytinius veiksmus, kad nukentėjusioji bandė bėgti, kad po įvykio ji buvo išsigandusi, verkė, drebėjo, buvo susivėlusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nurodė, kodėl kritiškai vertino liudytojų A. M., A. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino nuteistųjų parodymus, kur jie tvirtino, kad nukentėjusioji savo noru su jais santykiavo, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Kad nukentėjusioji į nuteistųjų automobilį buvo įsodinta prievarta, patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytojas I. J., kuris nurodė, kad E. V. nenorėjo važiuoti su kaltinamaisiais, vienas iš nuteistųjų ją tempė į mašiną, o kai jis(I. J.) bandė nukentėjusiąją izoliuoti nuo nuteistųjų, tai pastarųjų buvo mušamas. Kad dėl E. V. kilo konfliktas tarp nuteistųjų ir liudytojo I. J., teisme nurodė ir nuteistasis T. J.. Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino teisme duotus liudytojų A. M. ir A. B. parodymus, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudotas smurtas, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė priešingas aplinkybes. A. M. tvirtino, kad prie „Revuonos“ pastato kilo konfliktas tarp I. J. ir kaltinamųjų, I. J. gynė E. V. bei neleido jos išvežti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintais A. M. parodymais, tuo pačiu atitinkančiais ir nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu pavartotos prievartos. Pagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė teisingais ir kritiškai vertino liudytojų A. M. bei A. B. parodymus, duotus teisme.

Nuteistieji taip pat ginčija smurto naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Šie nuteistųjų argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Byloje nukentėjusiosios parodymais, o taip pat netiesioginiais liudytojų V. K., A. V., V. D. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, o taip pat ir grasinimai. Nukentėjusiosios parodymais patvirtinama, kad prieš lytinį santykiavimą ir seksualinį prievartavimą jos pasipriešinimas buvo palaužtas panaudojus psichinį ir fizinį smurtą. Byloje nustatyta, kad nuteistieji nukentėjusiajai grasino, kad jei ji bėgs ar nesutiks daryti to ką jie reikalauja, jai bus blogai, o ji tai supratusi kaip galimą susidorojimą ar galimą fizinio smurto panaudojimą prieš ją. Be to, tiek T. J., tiek ir R. B. naudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą - rankomis tempė nukentėjusiąją į mišką, visi nuteistieji naudojo fizinį smurtą-paėmė nukentėjusiąją už galvos ir per jėgą įvedė savo varpą nukentėjusiajai į burną, taip tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią. Nustatyta, kad, tuoj pat po įvykio, liudytojai V. K., A. V., V. D. matė nukentėjusiąją. Minėti liudytojai patvirtino, kad ji buvo išsigandusi, apsiverkusi, drebanti iš išgąsčio, šoko būsenoje, šlapiais drabužiais. Nuteistųjų argumentai, kad su nukentėjusiąją santykiavo be prievartos ar grasinimų, nepagrįsti, todėl atmestini. Ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje neužfiksuota jokių sužalojimų, išskyrus mergystės plėvės plyšimą, nepaneigia, to, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kad jos galva buvo sugriebta per jėgą, kad per jėgą buvo įvesta varpa jai į burną. Nepagrįsti ir atmestini nuteistųjų argumentai, kad nenustatyta, jog nukentėjusioji nenorą santykiauti būtų išreiškusi žodžiu ar kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant ar stengiantis pabėgti. Priešingai, byloje nustatyta, kad prieš kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus, nukentėjusioji prašė jos neliesti, prašė paleisti, verkė, aiškino, kad ji nepilnametė, bandė bėgti. Ta aplinkybė, kad V. K., A. V., V. D. tuoj po įvykio matė nukentėjusiąją išsigandusią, verkiančią, drebančią, šlapią, leidžia tikėti nukentėjusiosios aiškinimu, kad jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas ir, kad ji buvo išžaginta bei seksualiai prievartauta prieš jos valią. Be to, tą aplinkybę, kad ji buvo išžaginta, nukentėjusioji tuoj po įvykio pasakojo A. V., V. D. ir teisme šie liudytojai minėtą aplinkybę patvirtino. Kolegijos nuomone, nukentėjusiajai žodžiu išsakant prašymą jai nieko nedaryti, verkiant, bandant pabėgti, šokant į Nemuną, nevykdant nuteistųjų paliepimų, nuteistieji turėjo suprasti, kad nukentėjusioji nenori su jais lytiškai santykiauti, kad jie santykiauja prieš nukentėjusiosios valią, todėl pagrįstai pripažinta, jog nuteistieji veikė tiesiogine tyčia.

Nepagrįsti nuteistųjų argumentai, kad jie nežinojo ir negalėjo suprasti, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. R. B. su nukentėjusiąją mokėsi vienoje mokykloje tik aukštesnėje klasėje, jis pats nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl turėjo suvokti, kad nukentėjusioji, kuri mokosi žemesnėje klasėje, nei jis, juo labiau yra nepilnametė. Be to, nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog įvykio metu sakiusi nuteistiesiems, kad ji nepilnametė taip tikėdamasi, kad jai nieko nedarys. Teismas pagrįstai rėmėsi šiais nukentėjusiosios parodymais ir atmetė nuteistųjų parodymus, kad jie nežinojo, jog ji nepilnametė, nes ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo nurodęs, kad jis klausė kiek jai metų ir ši pasakiusi, kad šešiolika. Apylinkės teismas pagrįstai šiais pagarsintais parodymais vadovavosi, kritiškai vertindamas nuteistųjų parodymus apie tai, kad jie nežinojo, jog nukentėjusioji nepilnametė bei nukentėjusiosios parodymams suteikdamas įrodomąją galią.

Nuteistųjų argumentai, kad byloje neįrodyta, jog nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, nepagrįsti ir taip pat turi būti atmesti. Apylinkės teismo išvada, jog kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje pagrįsta. Apylinkės teismas šią išvadą padarė įvertinęs tai, kad visų nuteistųjų tikslas nuo pat pradžios buvo vienas-lytinės aistros tenkinimas, lytinis santykiavimas. Kolegijai nekelia abejonių, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina tai, kad buvo bendra vieninga nuteistų asmenų veikla. Nustatyta, kad dar prie „Revuonos“ pastato R. B. pasakė, kad nukentėjusioji yra laisvo elgesio mergina, nukentėjusioji buvo per jėgą įsodinta į automobilį, kurį vairavo T. J.. Jame sėdėjo visi nuteistieji ir nukentėjusioji. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji per prievartą buvo įsodinta į automobilį patvirtinta taip pat ir liudytojo I. J. parodymai. Be to, byloje nustatyta, kad T. J. ir A. R. važiavo pasiimti prezervatyvų, jie neneigė, jog ketino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, po to nuteistieji miške vienas paskui kitą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja, A. R. netgi liepė R. B. pasitraukti ir leisti greičiau jam. Tiek A. R., tiek R. B. prieš atlikdami nusikalstamus veiksmus, matė, kad T. J. išžagino nukentėjusiąją, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią ir suprato, kad tokiu būdu jiems atliekant veiksmus jau buvo palaužtas nukentėjusiosios pasipriešinimas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji suvokė, jog tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš nukentėjusiosios valią bendrininkų grupe, jie suvokė, kad jau vien kelių bendrininkų buvimo faktą nukentėjusioji suvokė kaip psichinį smurtą, kuris palaužė nukentėjusiosios valią. Nuteistųjų pasirinkta vieta ir laikas- miškas, tamsus paros metas, atoki vieta, iš kurios pagalbą prisišaukti sudėtinga ar beveik neįmanoma, taip pat parodo, kad sąmoningai buvo siekiama sukurti bauginančią, gąsdinančią situaciją. Apeliantų T. J., R. B., A. R. apeliacinių skundų argumentas, kad būnant degalinėje, nukentėjusioji galėjo šauktis pagalbos, galėjo pasišalinti, paneigtas nukentėjusiosios parodymais. Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad degalinėje nešaukė pagalbos, nes bijojo nuteistųjų. Taip pat, nukentėjusioji patvirtino, kad ji neturėjo galimybės pasišalinti nei degalinėje, nei būdama atvežta į mišką, o kai tai bandė padaryti, jai buvo pagrasinta to nedaryti, nes bus blogai. Nukentėjusioji teisme paaiškino : “Aš jų visų bijojau, man nesakė, kad mane nužudys, bet aš to bijojau, nes tikėjausi to iš jų.(t. 4. b.l. 84). J. pagrasino dar, kad jei neklausysiu, tai bus blogai. Tuo metu buvo naktis, miške buvo tamsu“(t. 4. b.l. 85). Iš šių parodymų seka, kad nukentėjusioji buvo įsitikinusi grasinimų realumu ir jai buvo pagrindas bijoti trijų kaltinamųjų smurto ar galimo neteisėto elgesio, juo labiau, kad miške R. B. bandė suduoti nukentėjusiajai smūgį, o A. B. nuo galimo smurto nukentėjusiąją apgynė. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų grasinę nukentėjusiajai apie galimybę panaudoti smurtą ateityje, todėl nepagrįstas T. J. apeliacinio skundo argumentas šiuo klausimu. Taip pat, nepagrįstas T. J. apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. pasirašė protokolą jo neskaitęs. Susipažinus su liudytojo apklausos protokolais matyti, kad po apklausos protokoluose liudytojas A. B. savo ranka padarė įrašą apie tai, kad protokolą perskaitė, protokolas surašytas teisingai(t. 1. b.l. 102-107). Todėl teismas pagrįstai juos pagarsino ir atsižvelgė į juose esančius duomenis, vertindamas liudytojo ir nukentėjusiosios parodymus.

Nuteistieji skunde teigia, kad buvo pažeistos jų procesinės teisės dėl to, kad teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiami kaltinamieji, nedalyvavo nukentėjusioji. Šis skundų argumentas taip pat nepagrįstas. Remiantis bylos duomenimis nukentėjusioji buvo apklausta ankstesniame teismo posėdyje, jo metu dalyvavo visi kaltinamieji ir jų gynėjai, jiems nebuvo apribota galimybė nukentėjusiajai užduoti klausimus dėl įvykio, jie šiomis teisėmis naudojosi(t. 4. b.l 88). Be to, teisme baigus įrodymų tyrimą, proceso dalyviai pareiškimų, prašymų, papildymų neturėjo(t. 4. b.l 161), tai rodo, kad nuteistieji neišreiškė prašymo užduoti papildomus klausimus nukentėjusiajai. Svarbu tai, kad įstatymas nedraudžia bylą nagrinėti neatvykus į posėdį nukentėjusiajam, tuomet kai jis buvo teismo apklaustas. Be to, BPK 283 str. numato, kad jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nukentėjusysis gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.

Nuteistieji skunduose teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame duomenis apie įvykį užfiksavo jame tiesiogiai nedalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokole tik nurodyta kur, kokie daiktai buvo rasti miške, kuriame kaip protokole pareiškime nurodė O. V. buvo išprievartauta jos dukra E. V.. Tuo tarpu schema prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta vėliau. Be to, pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtino E. V. savo parodymuose, o taip pat atliekant parodymų patikrinimą vietoje.

Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog T. J. išžagino nukentėjusiąją ir seksualiai prievartavo, o R. B. ir A. R. seksuliai prievartavo nukentėjusiąją prieš jos valią, pagrįstos išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir teisingai, išsamiai bei objektyviai įvertinus surinktus įrodymus. T. J. veikos pagal LR BK 149 str. 3d., BK 150 str. 3d., R. B. veika pagal LR BK 150 str. 3d., A. R. veika pagal LR BK 150 str. 3d. kvalifikuota teisingai.

Apeliantas T. J. apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, netinkamai įvertino įrodymus. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti teismo objektyvumu, sudaro nušalinimo pagrindus, kurie numatyti LR BPK 58 str. Šiuos pagrindus galima skirstyti į tris pagrindines grupes : buvimą proceso dalyviu ar kitų proceso dalyvių artimu giminaičiu ar šeimos nariu, ankstesnį dalyvavimą šioje byloje proceso šalimi, tiek liudytoju ar kitu proceso dalyviu, tiek vykdant pareigas, o taip pat kitą asmeninį ar šeimos narių suinteresuotumą bylos baigtimi. Apelianto priežastis, dėl ko teismas, jo manymu, buvo šališkas, susijusi su įrodymų vertinimu, o dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas pasisakė aukščiau. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nevertino jį teisinančių įrodymų. Kaip matyti iš nuosprendžio teismas išsamiai nurodė ir vertino tiek apeliantus kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Nepažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimų, teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, taip pat nurodė motyvus, kuriais vadovavosi atmetant kitus įrodymus.

Bausmės nuteistiesiems skirtos teisingai. Skirdamas bausmes, teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad visi nuteistieji charakterizuojami patenkinamai, R. B. teistas, tačiau jis nusikalto būdamas nepilnametis, kiti nuteistieji nusikalto pirmą kartą. Nusikaltimai, už kuriuos jie nuteisti, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, jie yra tyčiniai, T. J. nuteistas padaręs du panašaus pobūdžio sunkius nusikaltimus. Nuteistųjų atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistieji nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors R. B. ir A. R. neigia šią aplinkybę, tačiau tiek pačių nuteistųjų parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad visi nuteistieji vartojo alkoholį, gėrė alų, buvo nuvažiavę papildomai parsivežti alkoholio. T. J. parodė, kad jie išgėrė 4 didelius butelius po du litrus alaus, kiti nuteistieji taip pat nurodė, kad gėrė alų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį pagrįstai skyrė nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, artimas ir netgi mažesnes nei straipsnių sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai, T. J. pagal LR BK 149 str. 3d. – laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 150 str. 3d. – laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; R. B. pagal LR BK 150 str. 3d. – laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; A. R. pagal LR BK 150 str. 3d. - laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams. T. J. paskirtąsias bausmes subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

T. J. skunde nurodytas argumentas, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prieštarauja teisingumo principui, nes teismas neatsižvelgė į jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, į tai, kad jokių kitų nusikalstamų veikų jis nėra padaręs, išlaiko žmoną ir mažametę dukrą, padeda neįgaliai motinai bei neįgaliai sesei, nepagrįstas. Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais nuteistojo apribojimais, kad ja būtų pasiekta ne tik tai, jog jis būtų nubaustas, bet taip pat, kad būtų pasiekta, jog nuteistasis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, kurį apibūdina ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir paties nuteistojo požiūris padarytą veiką, bausmė savo griežtumu turi būti adekvati nusikaltimo pavojingumo laipsniui ir pobūdžiui ir siekiamam poveikiui nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad T. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas vienu metu, išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametę, kas neabejotinai sukėlė jai neigiamas pasekmes, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad jis padeda savo neįgaliai motinai ir dukrai nesudaro pagrindo išvadai, jog laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju pažeidžia teisingumo principą. Apribojimai ir nepatogumai nuteistojo šeimos nariams, kuriuos jie patirs nuteistajam skyrus laisvės atėmimo bausmę, įvertinus padarytų veikų sunkumą ir pavojingumą, šiuo atveju neatsveria laisvės atėmimo bausme siekiamų tikslų ir neduoda pagrindo teigti, kad LR BK 41 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti netaikant laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistojo T. J. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis padeda neįgaliai motinai ar išlaiko mažametę dukrą ir žmoną, yra aplinkybės sudarančios galimybę taikyti švelnesnę bausmę, kai jos nustatomos su kitomis LR BK 62 str. 2d. nurodytomis aplinkybėmis. Būtina sąlyga šiuo atveju - nors viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau jų teismas nenustatė. Taip pat, viena iš būtinų sąlygų yra tai, kad nuteistajam skyrus laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam išlaikyti ir neįgalių asmenų ar mažamečių vaikų. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistojo motina dirba pagal verslo liudijimą, verslo liudijimas išduotas būtent nuteistojo motinos vardu, o ne nuteistojo vardu, jam suteikiama teisė dirbti pagal šį liudijimą tik kaip šeimos nariui. Tuo tarpu nuteistojo žmonai mokama motinystės pašalpa, kurios dydis yra apie 460 litų per mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo argumentas, kad jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui nepagrįstas ir yra atmestinas.

Nuteistųjų skunduose nurodyti motyvai dėl nepagrįstos neturtinės žalos priteisimo, nepagrįsti ir turi būti atmesti. Nuteistieji pagrįstai pripažinti kalti padarę jiem inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jie privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydama atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 100 000 litų, nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, yra dvasiškai sugniuždyta, traumuota visam gyvenimui. Byloje nukentėjusiosios E. V. bei liudytojų O. V., V. K., V. D. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio buvo patyrusi šoką, verkė, drebėjo, V. D. ir O. V. taip pat patvirtino, kad po įvykio nukentėjusioji tapo uždara, pasikeitė, nebenori bendrauti, iki įvykio buvo linksma. Tai patvirtina, kad dėl nusikaltimų nukentėjusioji patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, emocinę depresiją. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai tai buvo pirmi lytiniai santykiai, tokiu būdu pirmą kartą patirti prievartiniai lytiniai santykiai, kai nukentėjusioji buvo išžaginta ir seksuliai išprievartauta trijų asmenų, jie tai darė vienas po kito, kitiems matant, gali turėti neigiamą poveikį nukentėjusiosios lytiniam gyvenimui ateityje. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad teismas neatsižvelgė į ne va netinkamą nukentėjusiosios elgesį, nepagrįsti ir paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad nuo pat nukentėjusiosios ir nuteistųjų susitikimo pradžios, nukentėjusioji išreiškė savo valią - nenorą vykti su nuteistaisiais, dėl ko ir kilo konfliktas tarp liudytojo I. J. ir nuteistojo T. J., savo valią-nesutikimą lytiškai santykiauti išreiškė tiek žodžiu-prašydama to nedaryti, tiek ir veiksmu-bandydama bėgti, verkdama, nepaklusdama nuteistųjų liepimams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nukentėjusioji būtų išprovokavusi nuteistuosius padaryti šį nusikaltimą, todėl apeliantų skundų argumentai dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio atmestini.

Dėl nukentėjusiosios E. V. apeliacinio skundo.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės. Šis apeliantės skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kaip jau minėta aukščiau aptariant nuteistųjų skundų argumentus dėl paskirtų bausmių, T. J., A. R. ir R. B. bausmės paskirtos teisingai. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų veikų pavojingumą, nuteistųjų asmenybes – A. R. ir T. J. neteisti, charakterizuojami patenkinamai, R. B. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, teistas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistųjų atsakomybę sunkiančia aplinkybe pagrįstai laikė tai, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė bausmes, artimas sankcijoje numatytam bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės yra būtinos ir pakankamos realizuoti LR BK 41 str. nustatytus bausmės tikslus, nėra aiškiai per švelnios, atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą, o kartu ir pačių nuteistųjų pavojingumą. Teisinio pagrindo jas keisti nėra.

Nukentėjusiosios skundo argumentas dėl neteisingai nustatyto priteistinos neturtinės žalos dydžio iš dalies pagrįstas. LR CK 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau nepagrįstai prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 30 000 litų, atsižvelgdamas vien tik į nuteistųjų turtinę padėtį-nedirba, savo turto neturi. Pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikalstamų veikų apimtį, nukentėjusiosios atžvilgiu pavartotų prievartinių veiksmų intensyvumą, pasekmes. Byloje nustatyta, kad su nukentėjusiąja prieš jos valią santykiavo ar seksualiai ją prievartavo trys asmenys, vienas po kito, vienas kitam stebinti, iš jos buvo juokiamasi kai ją seksuliai prievartavo nuteistasis T. J., o R. B. seksualiai prievartaujant nukentėjusiąją, tai matė ir stebėjo A. R., kuris stengėsi kuo greičiau patenkinti lytinę aistrą iš karto po R. B.. Nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti keturi nusikalstami veiksmai-kartą santykiauta į makštį, kiti trys- seksualiniai prievartavimai į burną. Šie prievartiniai aktai buvo atlikti netrukus vienas po kito, nukentėjusiajai buvo grasinama, atimta galimybė priešintis sukuriant bauginančią situaciją. Padaryti nusikaltimai tyčiniai, padaryti ypatingai pažemint nukentėjusiąją, be to, nukentėjusiajai tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusios prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 30 000 litų. Ši žala neatitinka padarytų nusikaltimų pavojingumo, nukentėjusiajai sukeltų pasekmių sunkumo bei pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad per vieną naktį nukentėjusiosios atžvilgiu panaudota seksualinė prievarta trijų skirtingų asmenų, jiems tai darant bendrininkų grupėje, buvo atlikti 4 prievartiniai seksualinio pobūdžio nusikalstami veiksmai, nukentėjusiajai buvo padaryta neatstatoma fizinė, o kartu ir psichologinė žala- tai buvo pirmi lytiniai santykiai, dėl šių neteisėtų nusikalstamų nuteistųjų veikų nukentėjusioji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Įvertinant tai, kad nuteistieji nors savo turto ir neturi, tačiau yra jauni, sveiki, kolegija konstatuoja, kad solidariai priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 60 000 lt (šešiasdešimt tūkstančių litų). Šis neturtinės žalos įvertinimas, kolegijos nuomone, yra būtinas kompensuoti nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą ir atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, sudėčių, nuteistųjų kaltės, paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. Bausmės paskirtos teisingai.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Nuteistųjų T. J., R. B., A. R. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti.

Iš nuteistųjų T. J., R. B., A. R. nukentėjusiajai E. V. solidariai priteisti 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėTeisėjai G.VečerskasV.Vitunskas