Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant ieškovui Ž. S., jo atstovui advokatui Sauliui Kučiui, atsakovės I. S. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad išsituokė (duomenys neskelbtini). Vartojimo kreditą su buvusia sutuoktine ėmė namo remontui, už jį pirko šildymo įrangą. Atsakovė po santuokos nutraukimo išvyko į užsienį, nuo to laiko nėra mokėjusi įmokų bankui. Vartojimo paskola jau yra išmokėta, paskutinę įmoką jis atliko 2016 m. liepos mėnesį. Būsto paskola mokama iki šiol, jos pabaiga 2026 m. Būstas, kurį jie įsigijo už paskolą, šiuo metu yra negyvenamas.

Ieškovo atstovas advokatas Saulius Kučys patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad ieškinio suma turėtų būti mažinama dar 10,00 Eur, kadangi ieškovas suklydo skaičiuodamas atsakovės skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė I. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai (b. l. 74, 82). Jos interesus atstovauja advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis nurodė, jog atsakovė sutinka su ieškovo regreso teise į 905,00 Eur skolą, kadangi tik ši dalis yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad būtent ieškovas įvykdė prievolę, o ne tretieji asmenys. Ieškovas į bylą pateikė tik abstrakčią informaciją apie kredito likučio pasikeitimą, iš kurios negalima nustatyti, kas konkrečiai mokėjo įmokas. Neginčija reikalavimo dėl sumokėtos įmokos už būsto draudimą, tačiau nesutinka, kad būtų priteista skola dėl sumokėtos rinkliavos už šiukšlių išvežimą. Nurodė, kad atsakovė nesinaudojo šiukšlių išvežimo paslaugomis, be to nėra pasirašiusi buitinių atliekų išvežimo sutarties. Mano, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, kadangi dalį jų ieškovas patyrė tik dėl to, kad tikslino netinkamai ieškinyje atliktus skaičiavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas Ž. S. susituokė su atsakove I. S. (b. l. 6-7). 2006-11-09 ieškovas ir atsakovė sudarė kreditavimo sutartį Nr. 463P su AB DnB bankas, pagal kurią bankas jiems suteikė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimui (b. l. 16-18, 19-23). 2012-06-15 ieškovas ir atsakovė sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1900-2012-75815 su AB DnB bankas, pagal kurią bankas jiems suteikė 12 000 Lt (3 475,44 Eur) vartojimo kreditą (b. l. 15). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutarimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys pasidalijo už banko kreditą įgyta nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.2 punktas, b. l. 10-14), taip pat įsipareigojo AB DnB bankas prievoles pagal kreditavimo sutartis Nr. 463P ir 1900-2012-75815 vykdyti solidariai ir laikytis pasirašytų sutarčių sąlygų (sutarties 2.4 punktas, b. l. 6-7).

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai) bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl prievolių AB DnB bankas, atsiradusių iš kreditavimo sutarčių Nr. 463P ir 1900-2012-75815, solidarumo. Atsakovės atstovas nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti, kad būtent ieškovas Ž. S. mokėjo paskolos įmokas, todėl jis neturi regreso teisės į visą ieškinyje prašomą sumą. Atsakovės atstovo teigimu, pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas paskolos įmokas galėjo mokėti tretieji asmenys.

Teismas su atsakovės atstovo pozicija nesutinka. Byloje esantys AB DnB banko išrašai apie kredito likučių pasikeitimus patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2017-07-31 AB DnB bankas klientas Ž. S. pagal kreditavimo sutartį Nr. 463P bankui grąžino 3 273,03 Eur paskolos dalį ir sumokėjo 372,21 Eur palūkanų bei 89,59 Eur delspinigių, viso 3 734,83 Eur (b. l. 101-103); pagal kreditavimo sutartį Nr. 1900-2012-75815 Ž. S. bankui gražino 2 143,60 Eur paskolos dalį ir sumokėjo 235,18 Eur palūkanas bei 37,74 Eur delspinigius, viso 2 416,52 Eur (b. l. 98-110). Nors šie išrašai nenurodo, kas būtent atliko mokėjimus bankui, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais apie tai, kad jis vienas mokėjo įmokas bankui, juolab atsakovės atstovas pripažino, jog atsakovė ginčo laikotarpiu jokių mokėjimų nėra atlikusi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bylos šalių solidarias prievoles (jų dalį) privalėjo ar galėjo mokėti tretieji asmenys, todėl šis atsakovės atstovo teiginys laikytinas tik prielaida.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kreditavimo sutarties Nr. 463P sąlygas, numatytas kredito gražinimo būdas yra lėšų nurašymas nuo Ž. S. vardu atidarytos specialiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (specialiųjų sąlygų 11 p.). Kredito gavėjai įsipareigojo užtikrinti, kad, suėjus bankui mokėtinų sumų mokėjimo terminui, sąskaitoje būtų pakankamai lėšų mokėtinoms pinigų sumoms nurašyti; pinigų sumą, reikalingą bankui mokėtinoms pinigų sumoms nurašyti kredito gavėjai privalo sukaupti sąskaitoje iki mokėjimo termino dienos 15 valandos (bendrųjų sąlygų 24 p.). Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį sukaupti reikiamą pinigų sumą banko sąskaitoje. Kokiu būdu ieškovas Ž. S. surinko (pervedė savo asmenines ar iš kitų asmenų skolintas) lėšas į specialiąją banko sąskaitą, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra svarbu, kadangi tai nepaneigia pačios paskolos įmokų mokėjimo fakto, todėl nepanaikina atsakovės pareigos grąžinti pusę sumokėtų sumų ieškovui t. y. 3 075,67 Eur.

Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1113323 patvirtina, kad ieškovas Ž. S. draudimo bendrovei ERGO insurance SE Lietuvos filialas sumokėjo 79,42 Eur už draudimo paslaugas pagal sutartį Nr. 300-0205152. Ieškovas nurodė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta, kadangi tai buvo numatyta kreditavimo sutartyje su AB DnB bankas. Kadangi atstovės atstovas su ieškovo reikalavimu sumokėti dalį draudimo išlaidų sutiko ir ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina kreditavimo sutarties Nr. 463P 32-36 punktai, iš atsakovės ieškovui priteistina ½ dalis (39,71 Eur )už sumokėtą draudimo įmoką.

Atsakovės atstovas ginčija jos prievolę grąžinti ieškovui dalį rinkliavos, sumokėtos už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, kad atsakovė nesinaudojo šiukšlių išvežimo paslaugomis, be to nėra pasirašiusi buitinių atliekų išvežimo sutarties.

Bylos duomenimis, Ž. S. vardu buvo gautas 2016-04-22 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Truskavos seniūnijos pranešimas Nr. 1749 dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pranešime nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), mokėtina suma 40,00 Eur, gyventojų skaičius 2 asmenys (b. l. 58). Mokėjimo nurodymu Nr. 312 minėta sąskaita buvo apmokėta dabartinės ieškovo sutuoktinės E. B., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokėjimas atliktas Ž. S. vardu (b. l. 59).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kuris vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Aplinkybė, kad atsakovė nėra pasirašiusi jokios sutarties, neatleidžia jos nuo prievolės mokėti Kėdainių rajono savivaldybės nustatytą privalomą rinkliavą už buitinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Kaip nustato minėto įstatymo nuostatos, rinkliava yra įstatymo pagrindu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, todėl su gyventojais jokios sutartys nėra sudaromos, pareiga mokėti atsiranda iš viešosios teisės normų. Norėdama išvengti rinkliavos mokėjimo, atsakovė turėjo kreiptis į Kėdainių rajono administracijos Truskavos seniūniją ir pranešti apie tai, kad ji faktiškai nurodytoje vietoje negyvena, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taigi, nepaneigus aplinkybės, kad atsakovė turėjo prievolę mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei nustačius, jog jos prievolę pilnai įvykdė ieškovas (jo vardu sąskaitą apmokėjo dabartinė sutuoktinė), iš atsakovės ieškovui priteistina prašoma 20,00 Eur suma.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio nuostatomis, iš atsakovės I. S. ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės I. S. priteistinas 94,00 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 106, 107) ieškovui, taip pat 11,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai). Ieškovo patirtos 700,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 135,38 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių eurų 38 ct) skolą už bendras prievoles, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 794,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. S. 11,42 Eur (vienuolikos eurų 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.