Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. L., V. B. (V. B.) ir antstoliui Artūrui Augliui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolis Artūras Auglys vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0023/09/00277 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-5740-374/08 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. L. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai, nustatė, jog skolininkė asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, skolininkės sutuoktinis yra V. B., vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, skolininkės sutuoktinis V. B. dirba ir gauna atlyginimą, skolininkė dirba UAB „Ekskomisarų biuras“, išieškojimas yra nukreiptas į jos gaunamą darbo užmokestį, skolininkės atžvilgiu iš viso yra penkiolika vykdomųjų bylų, sumos, išskaičiuojamos iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio yra nedidelės, gaunamos tik kas keli mėnesiai. Antstolis Artūras Auglys 2017 m. sausio 18 d. patvarkymu areštuoti skolininkei R. L. priklausančias turtines lėšas areštavo dalį skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, t. y. 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 4).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė R. L. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jos asmeninių prievolių išieškojimą, o sumos, išskaičiuojamos iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio yra nedidelės ir gaunamos tik kas keli mėnesiai, be to, jos atžvilgiu yra vykdomos penkiolika vykdomųjų bylų. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų R. L. ir V. B. teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp R. L. ir V. B. nėra nutraukta. Taip pat nepateikta duomenų, kad skolininkei priklausanti turto dalis, kuris yra bendras su sutuoktiniu, jau būtų nustatyta. Vedybų sutarties suinteresuoti asmenys nėra sudarę. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad V. B. gaunamos lėšos (darbo užmokestis) yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės R. L. nuosavybė.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei R. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinio V. B. visų pajamų, kurias jis gauna arba gaus ateityje. Tačiau antstolis areštavo tik dalį skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, todėl skolininko turto dalis šiuo atveju nustatytina tik areštuotame ir aprašytame turte, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys R. L. ir V. B. turi nepilnametį vaiką G. B. (G. B.), gim. 2011 m. birželio 19 d., yra jų išlaikomas, nustatytina, kad skolininkei R. L. priklauso 1/3 dalis sutuoktinio V. B. gaunamo darbo užmokesčio (CPK 593 straipsnio 3 dalis, 667 straipsnio 2 dalis), o likusioje dalyje prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o ne dėl skolininkės sutuoktinio atsakomybės pagal skolininkės prisiimtus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis sutuoktinio V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Marijampolės rajono apylinkės teismą.