Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovui I. R., jo atstovui advokatui A. B., dalyvaujant atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui advokatui M. S., nedalyvaujant trečiajam asmeniui I. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui AAS “Gjensidige Baltic“, tretysis asmuo I. M. dėl draudimo išmokos

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 30545,20Lt neišmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas bei jo atstovas palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.

Ieškovas ieškinyje nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad

ieškovas I. R., 2009 m. spalio 01 d. apie 21 va!. 45 min. Kaune, Aukštaičių P.Višinskio g. sankryžoje, nesuteikė pirmenybės, t.y. nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo tamsu , po lietaus ir ieškovas nematė to automobilio. Eismo įvykio metu nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis automobilis VW Passat Variant 1.9 TDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Su GF Forsakringsaktiebolag, ankstesnis pavadinimas - Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag, šiuo metu AA. „Gjensidige Baltic““ sudaręs automobilio VW Passat Variant 1.9 TDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį, todėl po įvykio kreipėsi į draudiką prašydamas atlyginti dėl įvykio padarytą žalą. 2009 m. lapkričio 20 d, raštu Nr.3192 GF Forsakringsaktiebolag filialas, ankstesnis pavadinimas -Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filialas Nordicia draudimas, šiuo metu AAS. „Gjensidige Baltic“ pranešė, kad priimtas sprendimas dėl įvykio metu patirtos žalos draudimo išmokos nemokėti. Atsisakymo priežastimi nurodoma tai, kad „remiantis Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygų skyriaus M. Bendrosios sąlygos dalimi Draudimo išmokos sumos mažinimo taisyklės, draudimo išmoka nebus išmokėta, jeigu draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes". Mano, kad draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įvykis įvyko aplinkybėmis, kurios nurodytos eismo įvykio deklaracijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 pakeistas Kelių eismo taisyklių XXX skyrius „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui". Vadovaujantis šio teisės akto XXX skyriaus nuostatomis, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu: 1. Eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus; 2. Eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės; 3. Padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Pranešti apie eismo įvykį policijai nereikia, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Tokiu atveju įvykio dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje ar ant švaraus popieriaus lapo nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti pasirašyti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeisti žmonės, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl eismo įvykio dalyviai nubraižė apytiksliai eismo įvykio schemą, pagal savo supratimą aprašė eismo įvykio aplinkybes ir pasirašė deklaraciją. Be to, ieškovas skambino policijai, kvietė ją atvykti dėl eismo įvykio, tačiau policiją į eismo įvykio vietą neatvyko, nes nebuvo nukentėjusiųjų, pasiūlė pildyti deklaraciją. Jie užpildė vieną deklaraciją, ir jos nekeitė. Ieškovo automobilis nedalyvavo jokiame kitame eismo įvykyje. Buvo sugadinta automobilio dešinė pusė, o patraukiant automobilį I. M. atsitrenkė savo automobiliu į ieškovo automobilio galinę dalį. Ieškovas iškvietė techninę pagalbą ir jo automobilį nuvežė į UAB „Lampėdys“ aikštelę. Automobilį nutransportavo ir apžiūrėjo UAB „Lampėdys“ darbuotojai. Draudikas nepagrįstai remiasi Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2009-11-16 specialisto išvadomis MV 2009-26, kadangi deklaracijoje pateikti duomenys yra apytiksliai, neišsamūs ir negali būti pagrindu darant kategoriškas išvadas, išvados pagrįstos apytiksliais pirminiais duomenimis gali būti tik tikėtino lygmens. Kita vertus, išvados vertintinos kritiškai, kadangi parengta draudiko iniciatyva, jo pasirinkto specialisto, todėl toks dokumentas yra nepatikimas ir vertintinas kritiškai. Įvertinus tai darytina išvada, kad specialisto išvada nepaneigė aplinkybės, kad įvykis įvyko nurodytomis aplinkybėmis ir automobilio sugadinimai patirti aptariamo įvykio metu. LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju draudikui tenka pareiga įrodyti, kad draudėjas sąmoningai iššaukė arba apsunkino draudžiamojo įvykio aplinkybes (LR CPK 178 str.), tačiau draudikas nepateikė tokių įrodymų, t.y. draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra neįrodytas. Iš kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad dėl automobilio sugadinimo ieškovas patyrė 30.545,20 Lt žalos, nes transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą sudarė 43.200 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė tesudaro 12.500 Lt, 30.700 Lt skirtumas tarp šių sumų ir sudaro patirtą žalą. Iš pinigų priėmimo kvito mato, kad automobilio transportavimas iš įvykio vietos kainavo 145,20 Lt Draudimo liudijime numatyta 300 Lt besąlyginė išskaita, kuri atimama iš 30.845,20 Lt žalos sumos ir gauna 30.545,20 Lt ieškinio sumą. Taip pat LR CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu už laiku neįvykdytą prievolę nuo nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo priteistinos 6 proc. piniginės prievolės dydžio metinės palūkanos. Kai atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, ieškovas pasisamdė nepriklausomą ekspertą. Automobilį jis pardavė po ekspertizės atlikimo už 8000lt Išvadoje buvo pasisakyta, kad automobilio remontuoti netikslinga. Jis apsidraudė kasko draudimu. Žalos dydis nustatytas Pavasario firmos. Jis važiavo tikrai lietai, apie 30km. Tą vakarą įvyko vienas eismo įvykis. Trečio smūgio nebuvo. Ieškovui neatrodė, kad tai buvo antras įvykis, kai I. M., patraukiant savo automobilį rėžėsi į jo automobilio galinę dalį, tai įvyko po eismo įvykio, kai jo automobilis stovėjo. Ieškovas parašė deklaracijoje kaip jam atrodė. Buvo antras smūgis, tačiau jie netraktavo jį kaip antrą eismo įvykį. Ieškovo niekas nekonsultavo. Ieškovas nematė, kad tai yra svarbu, kad patraukiant automobilį I. M. įvažiavo į jo automobilio galą. Eismo įvykis jau buvo įvykęs, ir ieškovui atrodė, kad tai vienas eismo įvykis. Ieškovas išsilavinimo neturi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas sąmoningai sudarė aplinkybes, kurios sukėlė eismo įvykį. Ieškovo pareiga yra įrodyti pačią žalą bei jos dydį, o atsakovo pareiga yra įrodyti aplinkybes remiantis kuriomis, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka galėtų būti atleistas nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Žalos buvimo bei jos dydžio atsakovas neginčija. Žala grindžiama A. P. firmos pažyma. Vertinant eksperto bei specialisto išvadas, nebuvo paneigta ta aplinkybė, kad automobiliai susidūrė. Ieškovas bei tretysis asmuo nėra profesionalai. Policija buvo kviesta, tačiau neatvyko, todėl eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta kaip šalys suprato. Atsakovas draudimo išmokos nesumokėjo nepagrįstai. Draudimo kompanija iš to ir uždirba. Atsakovas nevisai teisingai interpretuoja eksperto bei specialisto išvadas, ekspertas neteigia kategoriškai savo išvadoje. Jie su I. M. nėra pažįstami, iki eismo įvykio ieškovas jos nėra matęs.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovo atstovas paaiškino bei atsakovas nurodė atsiliepime, kad ieškovas nurodo, kad draudikas nepateikė jokių įrodymų dėl atleidimo nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Tuo tarpu, ieškovui yra gerai žinoma, kad draudikas vadovaujantis draudimo įstatymo 82 str. 3 d. atsisakė mokėti draudimo išmoką tik patikrinęs visą jam prieinamą informaciją. Nagrinėjamu atveju, draudikas vadovavosi 2009-11-26 dr. V. M. specialisto išvada MV 2009-26. Šios išvados 2.7 p. nurodyta, kad techniniu požiūriu neįmanoma, jog automobiliams susidūrus taip, kad vieno kontakto metu jų išilginės simetrijos ašys būtų tarpusavyje iš esmės statmenos (sprendžiant pagal būdingus automobilių sugadinimus ), šio susidūrimo pasėkoje įvyktų jų antrinis susidūrimas, kurio metu automobiliai vėl būtų išsidėstę statmenomis kryptimis. Deklaruoti eismo įvykio dalyvių parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo yra nepagrįsti, nes jų nurodyti automobilių greičiai ir jų galutinės padėtys prieštarauja objektyviems duomenims -automobilių sugadinimų pobūdžiui ir automobilių dinamikos dėsniams. Specialisto Dr. M. nustatytos aplinkybės neleidžia draudikui mokėti draudimo išmokos, nes tokiu būdu būtų pažeistos draudimo sutarties sąlygos, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią. Draudimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta transporto priemonių (Kasko) draudimo sąlygų pagrindu. Šių sąlygų M. skyriaus, draudimo išmokos sumos mažinimo taisyklės, numato, kad jeigu draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes, draudimo išmoka nebus išmokėta. Draudėjas, kreipdamasis dėl draudimo išmokos, sąmoningai arba dėl didelio neatsargumo pateikė neteisingą informaciją arba nuslėpė ypač svarbią informaciją. Draudimo įmonei draudžiama mokėti draudimo išmoką, jeigu draudimo įmonė neįsitikinusi draudimo įvykio būvimu arba yra aplinkybių, kad draudikas siekia gauti naudos. Ekspertai padarė išvadas, kad sugadinimai yra nesuderinami. Tokie sugadinimai negali būti padaromi judant automobiliams. Draudikas pažeidė fiduciarinį principą. Ieškovas kalbėjo netiesą ir teisme, vėliau prisiminė neva apie antrą įvykį. Ekspertizė parodė, kad sugadinimai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesuderinami tarpusavyje, taip pat ekspertai nurodė, kad automobilis eismo įvykio metu stovėjo. Šie įrodymai lemia tai, kad atsakovas negali mokėti draudimo išmokos pagal Draudimo įstatymą. Draudimo išmoka negali būti išmokama, kai draudėjas nuslepia informaciją. Teismo ekspertizė patvirtino V. M. išvadas. Kategoriška išvada, kad automobilis stovėjo. Jie neturi įrodymų, kad tie automobiliai nebuvo susidūrę, gal būt jie ir turėjo kontaktą, tačiau tai nereiškia, kad mokės draudimo išmoką. Kai yra neteisinga informacija, jie nieko nemoka. Įrodymai yra: ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimai, nuotraukos ir tai palyginta. Rygos ekspertai be medžiagos iš karto pasakė, kad tai yra bandoma sukčiauti. Tarp stovėjimo ir judėjimo 40km. greičiu yra skirtumas. Turėjo būti 3 smūgiai į ieškovo automobilį. Mažiausiai turėjo būti du eismo įvykiai. Ieškovą ir atsakovą siejo draudiminiai santykiai, draudimo sutarties dalis yra draudimo taisyklės, kurių M punktas numato sąlygas. Teismo eksperto išvada teikia, kad prieš pirmą kontaktą , ieškovo automobilis jau buvo sugadintas., ir kad ieškovo automobilis eismo įvykio metu stovėjo, o ne važiavo. Ekspertizė patvirtino, kad dalis sugadinimų nesuderinami net ir stovint automobiliui.

Tretysis asmuo I. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta pasirašytinai, įrodymų, kad tretysis asmuo pakartotinai neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, iki teismo posėdžio pradžios nepateikta bei nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad nuo 2009-08-22 iki 2010-08-21 automobilis VW PASSAT VARIANT, 1.9 TDI v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise ieškovui I. R. buvo apdraustas KASKO draudimu Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filiale Nordicia, šiuo metu AAS.Gjensidigė Baltic, sutarties liudijimo Nr 119465-3 KASKO. Liudijime nurodytos transporto priemonės draudimo išskaitos po 350lt/ 1t b.l. 96,97, 98, 99/. Byloje yra pateiktos Transporto priemonių /KASKO/ draudimo sąlygos, galiojusios nuo 2008-05-05, / galiojusios draudimo sutarties sudarymo bei eismo įvykio metu/ kurių „M“ skyriuje numatyta, kad draudimo laikotarpiu draudimo bendrovė turi teisę tikrinti apdraustą turtą. Numatyta, kad draudimo sutarties apsauga pradeda galioti nuo sutarties sudarymo, jeigu yra sumokėta įmoka arba jos dalis. Numatyta, kad draudikas gali mažinti draudimo išmoką: 1. jeigu draudikas, sudarydamas draudimo sutartį pateikia ne visą informaciją; nesilaiko draudimo sutartyje numatytų reikalavimų; draudėjas sąmoningai arba dėl didelio nerūpestingumo pateikia neteisingą informaciją, arba nuslepia svarbią informaciją; draudėjas kreipdamasis dėl draudimo išmokos sąmoningai arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia svarbią informaciją. Jeigu draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes, draudimo išmoka nemokama. Suma, kuria mažinama draudimo išmoka , kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir draudėjo nerūpestingumo dydžio. „E“ skirsnyje nurodyta, kad maksimali draudimo išmoka, mokama kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju, sudaro apdrausto turto rinkos vertė įvykio dienai, t.y. transporto priemonės –rinkos vertė prieš pat įvykį. „K“ skirsnyje nurodyta, kad jeigu draudimo bendrovė atsisako išmokėti draudimo išmoką , arba ją sumažina , ji privalo pateikti draudėjui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį draudimo išmoka neišmokama, draudimo bendrovė privalo pateikti draudėjui išsamią ataskaitą draudžiamojo įvykio tyrimo eigą/ 1t b.l. 100-111/. Tokiu būdu, KASKO draudimas apima ir apdraustos transporto priemonės žalos atlyginimą padarytą eismo įvykio metu, esant draudiminiam įvykiui, ir esant transporto priemonės draudėjo kaltei dėl įvykusio eismo įvykio, t.y. pažeidus jam KET reikalavimus, išskyrus tyčios, tuo atvejų jeigu draudėjas sąmoningai iššaukia eismo įvykį, arba sąmoningai apsunkina eismo įvykio aplinkybes, jeigu teikia sąmoningai neteisingą informaciją apie eismo įvykį, arba ją nuslepia, jeigu nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų bei įstatymų. Be to mažintina dėl didelio neatsargumo bei nerūpestingumo. Byloje yra pateikta eismo įvykio deklaracija 2009-10-01 21 45 val. apie eismo įvykį Aukštaičių g.- P. Višinskio g. sankryžoje Kaune, dalyvavusios eismo įvykyje transporto priemonės nurodytos: VW Phaeton , v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja I. M., nurodyta - sugadintas priekis; VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas I. R., nurodyta – sugadinta dešinioji pusė, nurodyta atsakovo draudimo įmonė, sudaryta schema, eismo įvykio kaltininku nurodytas VW PASSAT vairuotojas I. R., yra I. R. bei I. M. parašai /1t, b. l. 150, 2t b.l. 107/. Ieškovas 2009-10-05 pranešė atsakovui „Gjensidige“ apie 2009-10-01 eismo įvykį, pranešime nurodė, kad važiavo Aukštaičių gatve ir kirsdamas Višinskio gatvę nepastebėjo kelio ženklo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Važiavo nuo Aušros gatvės link Savanorių prospekto. Gatvė buvo neapšviesta, kelio danga buvo šlapia. Nubraižė schemą. 2009-10-07 ieškovas I. R. pranešė „Nordicia“ draudimui apie 2009-10-01 21 45 eismo įvykį, nurodė, kad važiavo nuo Aušros gatvės link Savanorių prospekto Aukštaičių gatve ir nepraleido sankryžoje su Višinskio gatve atvažiuojančio automobilio VW Phaeton , v/n (duomenys neskelbtini), apgadinta automobilio VW Passat dešinė pusė/ 1t b.l. 146/, 2t b.l. 91,92/. Byloje yra pateiktas Nordicia draudimas transporto priemonės apžiūros aktas 2009-10-07, kuriame apžiūros vieta nurodyta UAB „Arsaulitus“/ kurioje yra aikštelė „Lampėdys“/, įvykio vieta Višinskio- Aukštaičių g., Kaune , įvykio data 2009-10-01, draudėjas I. R., transporto priemonė VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) , pilkos spalvos, transporto priemonės sugadinimai, remontuojamos detalės, keičiamos detalės, yra parašai draudimo atstovo M. M. bei I. R./ 1t b.l. 147/. Byloje yra pateikti VW „PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas bei techninės apžiūros talonas, I. R. vairuotojo pažymėjimas/ 148, 149/. Be to, byloje yra pateikta Nordicia draudimas 2009-10-13 automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) remonto sąmata Nr 2009-13290, apžiūros data nurodyta 2009-10-07, eismo įvykis 2009-10-01. Šioje sąmatoje nurodyti transporto priemonės VW PASSAT , v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbai, darbai, susiję su remontu, dažymo darbai, medžiagos, kainynas, suvestinė, viso remonto kaina su PVM nurodyta 23699,07lt su išskaitymais už detalių būklės pagerinimus 1t b.l. 151-155/. Tokiu būdu, atsakovas sąmatoje nurodė, VW Passat , (duomenys neskelbtini)remonto kainą po eismo įvykio 2009-10-01 23699,07lt, tačiau atsakovas šios transporto priemonės vertinimo ataskaitos bei pažymos nepateikė, nėra nurodyta šios transporto priemonės iki 2009-10-01 eismo įvykio rinkos vertės bei nėra jos likutinės vertės po 2009-10-01 eismo įvykio, nėra tiksliai nurodyta jos atkūrimo kaštų suma. Byloje yra pateikta IĮ A. „Pavasario firmos“ kelių transporto priemonės VW , v/n (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr 09-0066, kuri atlikta pagal I. R. užsakymą nustatant transporto priemonės vidutinę rinkos ir likutinę vertės bei atkūrimo kaštus, vertintojas A. P./ 1t b.l. 15,16/. IĮ „A. P. firma“ sudarė transporto priemonės apžiūrėjimo aktą Nr 09-0066, apžiūrėjimo data 2009-12-04, apžiūrėta transporto priemonė VW PASSAT Variant 1.9. TDI, v/n (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas I. R.., pagaminimo metai 2006, automobilio apgadinimo pobūdis, nurodytas priekinės ir galinės dalys, dešinys šonas. Transporto priemonės būklė iki apgadinimo nurodyta gera, po sugadinimo nurodyta, kad nevažiuojanti. Nurodyti transporto priemonės apgadinimai bei remontas: priekinio bamperio apatinių dešiniųjų grotelių keitimas; priekinių dešiniųjų durų keitimas; galinių dešiniųjų durų keitimas; šoninės dešinės panelės keitimas; šoninio dešinio slenksčio keitimas ir kitų dalių keitimai. Be to, pastaboje nurodyta, kad galimi su autoįvykiu susiję paslėpti kėbulo, kėbulo karkaso ir jų sudedamųjų dalių , galinės pakabos sudedamųjų dalių apgadinimai ir defektai, bei specialių sistemų pažeidimai/ 1t b.l. 17/. Iš „A. P.“ kelių transporto priemonės vertinimo pažymos Nr 09-0066 2009-12-04 matyti, kad automobilio VW PASSAT , v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertė prieš sugadinimą buvo 43200lt, atkūrimo kaštai 40981,24lt, likutinė vertė 12500lt/ 1t b.l. 18/. Be to, pateiktos išvados apie transporto priemonės VW Passat, Variant 1.9. TDI, v/n (duomenys neskelbtini), 2006m gamybos vidutinė rinkos vertė 43200lt/ 19,20,21, 30/. Pateikta į bylą IĮ „ A. P. firma „ automobilio VW PASSAT , (duomenys neskelbtini) 2009-12-04 remonto sąmata Nr 09-0066, nurodyti remonto ardymo –surinkimo darbai, keistinos dalys, dažymo darbai, suvestinėje nurodyta bendra remonto kaina 44 014,34lt, išskaičius dalių būklės pagerinimus, be PVM nurodyta remonto kaina 33868,79lt, su PVM 40981,24lt/ 1t , 22-29,31 /. Be to, pateiktos IĮ „A. P. firma“ padarytos transporto priemonės VW PASSAT , v/n (duomenys neskelbtini) nuotraukos/ 1t b.l. 38/. Pateikti A. P. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, įmonės atestatas/ 1t b.l. 40,41/. Tokiu būdu, remonto kaina sudaro daugiau nei 75 procentus transporto priemonės VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertės. Be to, matyti, kad atsakovo sudaryta bei vertintojo IĮ „A. P. firma“ sąmatos skiriasi, atsakovo remonto sąmata yra žymiai mažesnės sumos, tačiau kaip jau minėta, nėra atsakovo vertinimo ataskaitos. Atsakovas, buvęs Nordicia draudimas 2008-11-20 raštu, žalos byloje Nr 2008-13290 ieškovui atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad tyrimą atliko specialistas - technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m., 2009-11-19 pateikė Specialisto išvadą MV 2009-26. Išvadoje teigiama: automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje sąlyginai suderinami - jie galėjo susidaryti dėl dviejų šių automobilių betarpiškų kontaktų, tačiau kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė 2009-10-01 Kaune, Aukštaičių ir P. Višinskio g. sankryžoje deklaruoto eismo įvykio dalyviai; deklaruoto eismo įvykio dalyvių pateiktos eismo įvykio aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei remiantis Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygų skyriaus M. Bendrosios sąlygos dalimi Draudimo išmokos sumos mažinimo taisyklės, draudimo išmoka nebus išmokėta, jeigu draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes. Dėl šios priežasties Nordicia Draudimas priėmė sprendimą dėl aukščiau nurodyto įvykio metu patirtos žalos draudimo išmokos nemokėti / 1t b. l. 42/. Byloje yra pateikta V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr 2009-26 2009-11-16, kuria atsakyta į klausimus užduotus atsakovu šiai įmonei, tyrimą atliko specialistas technikos mokslų daktaras V. M., turintys eismo įvykių, ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją , kuris yra įspėtas pagal LR BK 235str ir CPK 215str. už melagingus parodymus. Specialistui buvo pateiktos tyrimui atsakovo žalos bylos dėl 2009-10-01 eismo įvykio dokumentų kopijos bei skaitmeninės nuotraukos. Specialistas V. M. nurodė išvados tiriamojoje dalyje 2.1p:, kad tyrimui pateiktose nuotraukose identifikuojami tokie esminiai išoriniai automobilio VW PASSAT sugadinimai (1-4 nuotraukos): deformuotos abejos dešinės pusės durelės, dešinys slenkstis, užpakalinis ir dešinys sparnas, taip pat tikėtina - dugnas ir vidurinis dešinys statramstis; apibrozdintas užpakalinio bamperio dešinys šonas; pažeista - užpakalinio dešiniojo rato pakaba, šio rato dekoratyvinis gaubtas, dešinės pusės durų ir slenksčio dekoratyvinės juostelės; suveikė - dešinė į saugos oro pagalvė ; "užuolaida". Dešinių durų paviršiuose identifikuojamas lokalus įmušimas ties viduriniu statramsčiu (3-nuotraukoje pažymėtas raudona rodykle), esantis apie 72 cm nuo atraminio paviršiaus. Analogiškame aukštyje užpakalinio dešiniojo sparno paviršiuje yra horizontalus įlinkimas (4-oje nuotraukoje pažymėtas raudona rodykle). Užpakalinių durelių paviršiuje identifikuojami dažyto paviršiaus apibrozdinimai, nukreipti link automobilio galo (3-oje nuotraukoje pažymėti geltonomis rodyklėmis). Užpakalinio bamperio dešiniajame šone 35^45 cm aukštyje už galinio dešiniojo rato arkos s matosi tamsios spalvos pėdsakai (4-oje nuotraukoje pažymėta mėlyna rodykle. Išvados 2.3p. nurodė, kad išanalizavus automobilių VW PASSAT ir VW PHAETON sugadinimus, yra pagrindas teigti, kad šie sugadinimai susidarė bent dėl dvejų betarpiškųjų kontaktų: 1) vieno betarpiško kontakto metu automobiliai turėjo kontaktuoti taip, kad VW PHAETON priekiu smūginiai kontaktavo su VW PASSAT dešiniuoju šonu taip, kad jų išilginės simetrijos plokštumos buvo i: esmės tarpusavyje statmenos, šio kontakto metu VW PHAETON priekio vidurys buvo kiek kairiau (pagal šio automobilio kryptį) nuo VW PASSAT vidurinio dešinio statramsčio (3 pav.) Įmušimas automobilio VW PASSAT dešinių durelių paviršiuose ties viduriniu dešiniuoju statramsčiu (3-oje nuotraukoje pažymėtas raudona rodykle) susidarė dėl betarpiško kontakto su automobiliu VW Phaeton variklio priekine briauna, dėl ko ant šios briaunos išliko įlinkimas; automobilio Passat užpakalinių dešinių durelių paviršiuje arti jų priekinio krašto identifikuojamas apvalus pėdsakas, kurio susidarymas paaiškinamas betarpišku kontaktu su automobiliu VW Phaeton „VW“ emblema . 2.7p. nurodyta, kad apibendrinant atliktą tyrimą, techniniu požiūriu teigtina, kad: 1) yra požymių, kad automobiliai VW PASSAT ir VW PHAETON tarpusavyje kontaktavo. Užfiksuoti automobilių sugadinimai galėjo susidaryti dėl dviejų šių automobilių betarpiškų kontaktų, kurių metu jų išilginės simetrijos plokštumoms buvo tarpusavyje iš esmės statmenos: - vieno kontakto metu automobilis VW PHAETON priekiu smūginiai kontaktavo su VW PASSAT dešiniuoju šonu (VW PHAETON priekio vidurys buvo kiek kairiau nuo automobilio VW PASSAT vidurinio dešiniojo statramsčio (3 pav.), automobilio VW PHAETON greitis buvo artimas 35 km/h, o automobilis VW PASSAT stovėjo (bet kuriuo atveju jo greitis buvo ne didesnis kaip automobiliams atsiskiriant šio kontakto pasėkoje, ant automobilio VW PASSAT užpakalinių dešiniu durelių galėjo susidaryti įbrėžimai, nukreipti link šio automobilio galo; kito kontakto metu automobilis VW PHAETON priekiu smūginiai kontaktavo su VW PASSAT dešiniuoju šonu (VW PHAETON priekio vidurys buvo ties automobilio VW PASSAT užpakalinio dešiniojo rato arkos pabaiga (6 pav.), automobilio VW PHAETON greitis buvo ne didesnis kaip 15 km/h, o automobilis VW PASSAT stovėjo (bet kuriuo atveju jo greitis buvo ne didesnis kaip 3-^5 km); techniniu požiūriu neįmanoma, jog automobiliams susidūrus taip, kad vieno kontakto metu I išilginės simetrijos ašys būtų tarpusavyje iš esmės statmenos (sprendžiant pagal būdingus automobilių sugadinimus), šio susidūrimo pasėkoje įvyktų jų antrinis susidūrimas, kurio metu automobiliai vėl būtų išsidėstę statmenomis kryptimis. 2) deklaruoti eismo įvykio dalyvių parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo yra nepagrįsti, nes jų nurodyti automobilių greičiai ir jų galutinės padėtys prieštarauja objektyviems duomenims automobilių sugadinimų pobūdžiui ir automobilių dinamikos dėsniams. Specialisto išvadoje nurodyta: 1. kad automobilių VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) ir Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje sąlyginai suderinami -- jie galėjo susidaryti dėl dviejų šių automobilių betarpiškų kontaktų, tačiau kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė 2009-10-01 Kaune, Aukštaičių ir P. Višinskio g. sankryžoje deklaruoto eismo įvykio dalyviai. 2.Deklaruoto eismo įvykio dalyvių pateiktos eismo įvykio aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos/ 1t b. l. 43-60/. Tokiu būdu V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadoje 2009-11-16 pasisakyta, kad tarp automobilių VW Passat ir VW Phaeton buvo vykę du kontaktai, kurių pasėkoje galėjo susidaryti sugadinimai, tačiau nurodytina, kad tai galėjo būti kitomis aplinkybėmis nei nurodyta deklaracijoje. Tokiu būdu, atsakovas raštu, adresuotu ieškovui, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad gavus V. M. firmos „Impulsana“ išvadas, nustatyta, kad užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai nepagrindžiami eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvados, V. M. dalyvavusių eismo įvykyje automobilių neapžiūrėjo, eismo įvykio vietoje taip pat nebuvo, specialistas vadovavosi atsakovo žalos bylos dokumentais bei nuotraukomis, panaudodamas kompiuterio programą CARAT 3. Kauno apskries VPK Kelių policijos valdyba 2010-03-29 raštu Nr 20-10-3336 informavo, kad eismo įvykis įvykęs 2009-10-01 Kaune, Aukštaičių- Višinskio gatvių sankryžoje, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje nėra registruotas, todėl pateikti eismo įvykio medžiagos neturi galimybės/ 1t b.l. 76, 132/. 2010-09-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta eismo įvykio –transporto trasologinė ekspertizė Lietuvos Teismo ekspertizės centre. Atlikus trasologinę ekspertizę šioje civilinėje byloje, pateiktas ekspertizės aktas 2011-04-21 Nr 11-2748/10/. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizę atliko ekspertai M. R. ir V. M., tyrimui pateiktos automobilių nuotraukos su matomais išoriniais sugadinimais, be to, buvo pateikta ši civilinė byla/ 2 tomai/. Ekspertams buvo užduoti klausimai: 1. Ar užfiksuoti automobilių „VW Phaeton", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat", valst. Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio, įvykusio 2009 m spalio 1 dieną, eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, susidūrus šiems automobiliams. Ar sugadinimai yra tarpusavyje suderinami? Koks galėjo būti automobilių „VW Phaeton", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,VWPassat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). sugadinimų atsiradimo mechanizmas? Ar techniniu požiūriu gali būti pateisinti automobilių sugadinimai po antrojo susidūrimo, atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių paaiškinimus duotus 2010-08-26 d. teismo posėdžio metu,

atstumą taip automobilių po pirmojo įvykio, automobilio „VW Phaeton", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitį ar kitą byloje esančią informaciją? Ar automobilių „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Phaeton",valst.Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimai galėjo atsirasti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (pirmą kartą automobilis „VW Phaeton", valst Nr. (duomenys neskelbtini), smūgiavo į „VW Passat",valst.Nr.(duomenys neskelbtini)vidurinę dalį, antrą kartą- pašalinant automobiliui iš įvykio vietos, kai automobilio„ VW Phaeton", valst. Nr. EGH vairuotoja įvažiavo į automobilio VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertai atkreipė dėmesį , kad automobilio „VW Passat" galinių dešinės pusės durelių atskyri sugadinimai turi skirtingus jų padarymo požymius: durelių apatinėje dalyje esančio įlenkimo dugne yra smulkių vertikalių įbrėžimų. Tokio pobūdžio sugadinimai susiformuoja, kai susidūrimo metu transporto priemonė, šiuo metu automobilis VW Passat nejuda. Tokio pat pobūdžio sugadinimai yra ir 72 cm aukštyje. Tuo tarpu, kai kiti ant durelių susidarę pėdsakai yra slystamo, t. y. dinaminio pobūdžio. Vieno kontakto metu ant automobilio tos pačios detalės negali susiformuoti skirtingo pobūdžio pėdsakai. Todėl/ ekspertai nurodė/ darytina išvada, kad automobilio ,.VW Passat" dešinės pusės galinės durelės buvo sugadintos kelių kontaktų. Dar atkreiptinas dėmesys, kad durelių priekinėje dalyje esantys horizontalūs įbrėžimai yra ir apie 72 cm aukštyje esančio įmušimo dugne. Vadinasi įbrėžimai susidarė dar prieš įmušimo atsiradimą. Ant automobilio „VW Passat" priekinių dešinės durelių sugadinimai, esantys arčiau jų užpakalinės dalies yra statinio pobūdžio. Būtina pažymėti. kad ant automobilio „VW Phaeton" priekinės dalies, tame tarpe ir ant variklio dangčio priekinės briaunos, slystamo kontakto pėdsakų nėra. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilis „VW Phaeton priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio „VW Passat" dešinį šoną. Šio kontakto buvo deformuota pastarojo automobilio dešinės pusės priekinių durų dalis, esanti arčiau užpakalinių durų, įlenkta užpakalinio sparno rato arkos priekinė dalis bei padaryti užpakalinių durelių sugadinimai. Šio kontakto dėl sąlyčio su automobilio ,,VW Passat" viduriniu statramsčiu ant automobilio ,,VW Phaeton" variklio dangčio priekinės briaunos buvo padarytas įmušimas, apgadinta variklio dangčio dalis. Be to, galėjo būti apgadinti automobilio „VW Phaeton" priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės. Prieš šį kontaktą automobilio „VW Passat" dešinės pusės galinės durelės jau buvo sugadintos, jau buvo padaryti įbrėžimai. Ekspertai ekspertizės akto išvadoje nurodė: 1. Automobilis „VW Phaeton" priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio„VW Passat" dešinį šoną. Šio kontakto metu buvo deformuota pastarojo automobilio dešinės pusės priekinių durų dalis, esanti arčiau užpakalinių durų, įlenkta užpakalinio sparno rato arkos priekinė dalis bei padaryti užpakalinių durelių sugadinimai, kurie 3 pav. pažymėti raudonomis ir geltonomis

rodyklėmis. Šio kontakto metu dėl sąlyčio su automobilio „VW Passat" viduriniu statramsčiu ant

automobilio „VW Phaeton" variklio dangčio priekinės briaunos buvo padarytas įmušimas, kuris 5

pav. yra pažymėtas geltona rodykle, apgadinta variklio dangčio dalis 5 pav. yra pažymėta balta

rodykle. Be to, galėjo būti apgadinti automobilio „VW Phaeton" priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės. Prieš šį kontaktą automobilio „VW Passat" dešinės pusės galinės durelės jau buvo sugadintos, jau buvo padaryti įbrėžimai, kurie 3 pav. parodyti oranžinėmis, juodomis ir mėlynomis rodyklėmis. Be to, automobilio „VW Passat“ priekinio dešinio sparno sritis, esanti už rato arkos ir jos esanti priekinių dešinės puses durelių sritis nepatenka į automobilių deformacijų zoną, dėl šių automobilio „VW Passat'¹ sugadinimų negalima paaiškinti kontaktu su automobiliu „VW Phaeton". 2. Antro susidūrimo metu automobiliai “VW Phaeton" priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio „VW Passat" dešinio šono galinę dalį. Šio kontakto metu buvo apgadintas automobilio VW Passat užpakalinis dešinys sparnas bamperio šoninis paviršius, tikėtina, užpakalinio dešinio rato pakaba, padarytas įmušimas ant automobilio VW Phaeton variklio dangčio priekinės briaunos. 3. Automobilio .,VW Passat'' dešinės pusės abiejų durelių ir galinio dešinio rato arkos priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Antro susidūrimo metu padaryti automobilių „VW Passat" ir „VW Phaeton" sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis/ 2t b.l. 37-43/. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad eismo įvykio metu 2009-10-01 tarp automobilių VW Passat ir VW Pheaton buvo du atskiri kontaktai, t.y. smūgiai. Tačiau, negalima teigti, kad ekspertų pateiktos išvados yra absoliučiai atitinkančios tiesos kriterijams, nes ekspertai atliko tyrimą bei padarė išvadas tik tai iš nuotraukų, automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje 2009-10-01 jie neapžiūrėjo bei netyrė, nevertino jie ir kitų parametrų bei kriterijų, t.y., kad eismo įvykio dalyviai buvo šoko būsenoje, kad jie nėra profesionalūs policininkai, sugebantys tiksliai nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes bei sudaryti schemą. Tokiu būdu, negalima teigti, kad apskritai nebuvo draudiminio įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis VW Passat apdraustas pas atsakovą KASKO draudimu. Be to, negalima sutikti, kad buvę du kontaktai, t.y. smūgiai tarp automobilių VW Passat bei VW Phaeton laikytini atskirais eismo įvykiais bei atskirais draudimo įvykiais, nes kontaktai tarp automobilių įvyko bei sugadinimai padaryti vienu metu, toje pačioje vietoje, tik tai skirtingomis aplinkybėmis. Tačiau akivaizdu, kad pasikreipus eismo įvykio dalyviams į policiją ir policijai neatvykus, eismo įvykio dalyviai pildė deklaraciją bei sudarė schemą kaip jie suprato tas aplinkybes, akivaizdu, kaip jau minėta, nei I. R., nei I. M. nėra profesionalūs policijos pareigūnai, kurie sugeba tiksliai nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes, o atsakovas neįrodė šių eismo įvykio dalyvių klastos, sąmoningo aplinkybių iškraipymo, nuslėpimo, arba tyčios, t.y. sukčiavimo fakto, tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra pateikta. 2011-09-12 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškinimuose nurodė į tą aplinkybę, kad ekspertizės akte nurodytas automobilio aukštis neatitinka tikrovės. Ieškovas paaiškino, kad nesutinka su ekspertizės aktu, nes ekspertai neįvertino automobilio aukščio važiuojant. Ekspertizės akte paskaičiuota, neatsižvelgiant, kad automobilis gali tam tikro aukščio režimu važiuoti Todėl prašė kviesti ekspertą į teismo posėdį / 2t b.l. 57-58/. 2011-10-18 teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. R. paaiškino, kad dėl to, ar atliekant ekspertizę buvo vertinama elektroninė aukščio reguliavimo sistema, tai į tą faktą nebuvo atsižvelgta . Kiek žino ar automobiliui stovint, ar automobiliui važiuojant iki 120km per valandą greičiu, jo pakabos aukštis turi būti indentiškas., dėl ko ir nebuvo vertinta. Dėl išvados lygio, tai jų išvada yra konkreti. Dėl specialisto išvados, tai buvo naudotos tik nuotraukos. Prieš darant ekspertizę nebuvo susipažinę su specialisto išvada. Dėl to, kiek keistųsi išvada , jei automobilis būtų apžiūrėtas natūroje, tai mano, kad nesikeistų , nes nuotraukos buvo pakankamai informatyvios. Buvo nurodyta, kad buvo du smūgiai, vienu atveju automobilis VW Passat atsitrenkė į VW Phaeton, dešinį šoną , t. .y. į galines duris, priekines duris, ir galinio rato arkos priekinę dalį , po to dar kartą į galinę dalį. Pagal nurodytas aplinkybes pirmas smūgis buvo į dešinės pusės dureles. Taip ir nurodė „ kad išvažiavus automobiliui į kelią- atsitrenkė“. Dėl to , ar galima neginčijamai nustatyti , kuris smūgis buvo pirmas, tai pagal sugadinimus to nuspręsti negalima, bet žinant sugadinimo mechanizmą, pobūdį , nurodomas aplinkybes, galima nustatyti, kuris smūgis pirmas, kuris antras. Sugadinimo mechanizmas aprašytas pirmame išvados punkte. Dėl to , ar pirmo susidūrimo metu automobiliai judėjo, tai pagal sugadinimus judėjo VW Phaeton, o VW Passat stovėjo. Sugadinimo pobūdis kada automobiliai stovi. Dėl išvados, kad vienu atveju smūgis buvo slystamasis , o kitu statinis, tai sutapatinus sugadinimus, buvo nustatyta, kad VW Passat dešinės pusės durelių sugadinimai būdingi ir statiniams bei dinaminiams sugadinimams tai leidžia teigti, kad buvo du atskiri kontaktai. Durys vienu atveju buvo sugadintos automobiliui stovint , o kitu atveju , judant. Galinė dalis buvo apgadinta automobiliui stovint. Su automobiliu VW Phaeton buvo du smūgiai. Abiejų smūgiu metu VW Passat stovėjo, VW Passat dešinės pusės galinės durelės buvo apgadintos prieš susidūrimą. Negali pasakyti ar buvo trečias smūgis. Dėl to , ar iš nuotraukų galima daryti išvadą , kad vienas smūgis ar abu smūgiai, galėjo būti padaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, tai galima daryti išvadą, automobilio VW Passat dešinės pusės abiejų durelių ir galinio dešinio rato arkos priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Antro susidūrimo metu padaryti automobilių VW Passat ir VW Phaeton sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to , ar vertintos subjektyvios aplinkybės , tokios kaip eismo įvykio dalyvių būklė po eismo įvykio, tai , kad eismo įvykio dalyvis gali neteisingai nubraižyti schemą, būti susijaudinęs, tai atliekant ekspertizes eismo įvykio dalyvių , liudytojų parodymai vertinami tik tuo atveju, kai tai nurodoma užduotyje. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės, pagal kurias reikia atkurti susidūrimo eigą. Subjektyvios aplinkybės nėra vertinamos. Subjektyvių aplinkybių nevertino. Dėl to kuris smūgis pirmas, tai pirmas smūgis buvo į dešinės pusės dureles , antras – į galinę automobilio dalį./ 2t b.l. 153-155/. Iš UAB „Autranspa ir partneriai“ PVM sąskaitos –faktūros Serija APK Nr 00383 2012-10-02 matyti, kad automobilis VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) buvo pervežtas, t.y. transportuotas iš eismo įvykio, už pervežimą sumokėjo ieškovas I. R. 145,20lt / 1t, b. l. 13,14/. 2011-10-17 atsakovas pateikė papildomai žalos bylos Nr CA/09-859 dokumentus. Iš jų: trečiojo asmens I,. M. 2009-10-05 prašymą atlyginti žalą dėl 2009-01-01 eismo įvykio Aukštaičių-Višinskio gatvių sankryžoje Įvykio aprašyme nurodė, kad 2009-10-01 21 45 val. įvyko eismo įvykis Višinskio gatvės sankryžoje. Važiavo pagrindine gatve, atvažiavęs VW „Passat“ (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „Stop“ ženklo ir jos nepastebėjo, ko pasėkoje įvyko susidūrimas, nubraižyta schema.. Be to, yra pateiktas eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolas 2009-10-20 dėl eismo įvykio 2009-10-01, kurį užpildė ieškovas. Protokole nurodyta, kad nelijo, tačiau danga buvo šlapia. Nurodė, kad automobilis judėjo eismo įvykio metu. Prieš eismo įvykį atvažiuojančio automobilio nematė, važiavo tiesiai nuo Aušros gatvės link Savanorių prospekto apie 40km per valandą greičiu. Nežino kokiu greičiu važiavo antras automobilis. I. R. protokole nurodė, kad kitų asmenų jo automobilyje nebuvo, jo automobilis atsitrenkė dešine puse. Sugadinimus nurodė: dešinės pusės abejos durelės, D. pusės galinis sparnas ir galinis ratas. Nurodė, kad paskambino į policiją 112 numeriu. Policija į eismo įvykį nevažiavo, nes kaltininkas aiškus, nukentėjusiųjų nėra. I. R. 2009-10-20 padaryta schema kaip transporto priemonės stovėjo po eismo įvykio. I. M. eismo įvykio aplinkybių protokole 2009-10-20 dėl 2009-10-01 eismo įvykio nurodė, kad eismo įvykio vieta yra Višinskio- Aukštaičių gatvių sankryža. Nurodė, kad eismo įvykio vietoje danga buvo šlapia. Nurodė, kad jos automobilis judėjo. Nurodė, kad atvažiuojantis automobilis išsuko staigiai, nesustojęs prie „Stop“ ženklo. Nurodė, kad ji nepastebėjo jo. Nurodė, kad važiavo tiesiai, buvo apie 50km, tačiau pasakyti tiksliai negali, nes į spidometrą nežiūrėjo. Ji važiavo pagrindiniu keliu, o kitas automobilis nestojo prieš „Stop“ ženklą. Jos automobilis sugadinimų iki eismo įvykio neturėjo. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jos automobilio priekis. Nurodė, kad kaltininkas skambino policijai, kuri neatvyko, nes nebuvo nukentėjusiųjų. I. M. padarė schemą, kaip transporto priemonės stovėjo po eismo įvykio, kuri sutampa su I. R. padaryta schema. Pateiktas atsakovo transporto priemonės VW Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros protokolas, nurodyta vidutinė rinkos vertė - 48200lt, nurodytos remontuojamos, keičiamos detalės. Be to, pateikti I. R. bei I. M. vairuotojo pažymėjimai, automobilių registracijos liudijimai, automobilio VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilio VW Phaeton , v/n (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų talonai. Pateiktas atsakovo 2009-10-30 raštas Nr 1100, adresuotas I. M., kuriame atsakovas informavo I. M. dėl 2009-10-01 įvykio dėl automobilio VW Phaeton, v/n EGH 099, bylos Nr K/CA/09-839 žalos atlyginimo. Informuota, kad atliekamas eismo įvykio tyrimas. Pakartotinai pateiktos nuotraukos bei V. M. IĮ „Impulsana“ specialisto išvada MV 2009-26 2009-11-16. Be to, atsakovas pateikė 2009-11-18 raštą Nr 1231-K/CA/09-839 , adresuotą I. M., dėl 2009-10-01 eismo įvykio, kuriuo atsakovas atmetė 2009-11-27 I. M. prašymą atlyginti žalą. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio dalyvių pateikti duomenys neatitiko tikrovės., kad tokio pobūdžio apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad vadovavosi V. M. IĮ „Impulsana“ pateiktą atsakovui išvada / 2t b.l. 90-111, 112-115, 116-133, 134, 135, 136/. 2010-08-26 teismo posėdžio metu, ieškovui prašant I. M., tuo metu ji nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, buvo apklausta liudytoja. I. M. parodė, kad 2009-10-01 buvo eismo įvykis, ji važiavo pagrindine gatve Višinskio gatvės sankryžoje įvyko eismo įvykis. Ieškovas skambino policijai, bet policija nevažiavo. Įvykis buvo Višinskio – Aukštaičių gatvių sankryžoje. Jos nepraleido ieškovas ir jie susidūrė. Nukentėjo abu automobiliai. Draudimas jai nuostolių neatlygino. Ji po deklaracijos užpildymo dar kartą atsitrenkė į ieškovo automobilį VW Passat. Ji atsitrenkė į ieškovo automobilio galinę dalį norėdama patraukti savo automobilį. Pirmas smūgis buvo stipresnis. Traliukas atvažiavo vėliau. Tarp pirmo ir antro įvykio praėjo apie 20-30 minučių. Traliukas atvažiavo po antro įvykio. Traliuką kvietė jos vyras. Vyras atvažiavo po antro įvykio. Kai antrą kartą kliudė automobilį vyro nebuvo. Vyras deklaracijos nežiūrėjo. Į traliuką patalpino VW Passat. Vyras su ieškovu nepažįstami. Vyras ilgai neatvažiavo, nes vaiką saugojo, nuvežė vaiką, jam 1 metai, po to atvažiavo. Po įvykio automobilis buvo autoservise. Ji nesuprato , kad buvo du įvykiai. Ji suprato, kad vienas įvykis. Jai buvo šokas. Trečią kartą ji nesitrenkė. Ji kažkaip nesuprato, bandė statyti savo automobilį. Draudimui paaiškino ji pati/ 2t b.l. 7-8/. Atsakovas 2011-09-12 Nr /06/-10.1. 1796 prašyme informavo teismą, kad GF Forsakringsaktiebolag prisijungė prie AAS. „Gjensidige Baltic“, kuri perėmė visas teises bei pareigas/ /61, 62, 63,64, 65, 66, 67 /. Tokiu būdu, automobiliai VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Phaeton , v/n (duomenys neskelbtini) iki 2009-10-01 21 45, eismo įvykio Višinskio- Aukštaičių gatvių sankryžoje, Kaune techniškai buvo tvarkingi, duomenų apie jų dalyvavimą eismo įvykiuose, sugadinimus iki šio eismo įvykio byloje nėra. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad remtis vien tik tai specialisto V. M. išvada bei ekspertizės aktu negalima, teigti, kad 2009-10-01 apie 21 45 automobiliai VW Passat ir VW P. V. - Aukštaičių gatvių sankryžoje apie 21 45 val. neturėjo pirminio kontakto, bei kad automobiliai šio pirminio įvykio metu nebuvo sugadinti, kad nebuvo eismo įvykio, bei draudiminių įvykių apskritai, negalima. Be to, negalima sutikti su atsakovo atstovu, kad neva buvo du eismo įvykiai, nes antras smūgis buvo priežastiniame ryšyje su pirmu automobilių VW Passat ir VW Phaeton kontaktu, t.y. jo pasėkoje, bandant I. M. patraukti jos vairuotą automobilį Phaeton. Nustatytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad eismo įvykio dalyviai draudimo bendrovei pranešė apie realiai įvykusį , o ne išgalvotą eismo įvykį, tačiau galimai netiksliai ir nekvalifikuotai nurodė eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonių padėtį, galimai sudarė netikslią schemą, nes nei ieškovas I. R., nei tretysis asmuo I. M. nėra policijos pareigūnai , ar kvalifikuoti specialistai galintys tiksliai įforminti eismo įvykio deklaraciją, sudaryti schemą, be to, akivaizdu, kad eismo įvykio metu ir po eismo įvykio, jo dalyviai buvo šoko būsenoje, o kviesti policijos pareigūnai, į eismo įvyko vietą neatvyko. Tačiau akivaizdu, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio negalėjo būti eksploatuojamas bei buvo nugabentas tralu į aikštelę „Lampėdys“/ UAB „Arsaulitus“/, be to, akivaizdu, kad pirmasis smūgis buvo stipresnis, po kurio automobilis VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) pats jau negalėjo važiuoti. Be to, kaip jau minėta, atsakovo atstovas pats dalyvavo apžiūrint automobilį VW Passat po eismo įvykio UAB „Arsaulitus“ aikštelyje bei nustatant jo sugadinimus, keistinas detales, yra apžiūros aktas. Be to, atsakovas nenuginčijo aplinkybių, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas iš eismo įvykio vietos Aukštaičių –Višinskio g. sankryžos į aikštelę UAB „ Arsaulitus‘ ir 2009-10-07 buvo apžiūrėtas, nustatyti jo sugadinimai, dalyvaujant atsakovo atstovui. Be to, 2009-10-13 atsakovu buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) nustatyti jo sugadinimai, nustatytos darbų apimtys, keistinos detalės, jų kainos, buvo sudaryta remonto sąmata, iš kurios akivaizdu, kad remontuoti automobilį VW Passat buvo netikslinga, nes remonto kaina viršijo 75 procentus jo rinkos vertės. Be to, IĮ „ A. P. firma“ atliko automobilio VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) vertinimą, atliko apžiūrą, nustatė jo sugadinimus, sudarė remonto sąmatą, remonto darbus, keistinas detales, pateikė pažymą, kurioje yra nustatyta automobilio VW Passat rinkos vertė prieš sugadinimą, likutinę vertė po sugadinimo, skirtumas tarp jų. Atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodyta automobilio VW Passat remonto kaina yra mažesnė nei IĮ „A. P. firma“ sąmatoje remonto darbų kaina. Tačiau atsakovas nepateikė pažymos apie automobilio VW Passat rinkos vertę iki eismo įvykio, apie jo likutinę vertę po eismo įvykio. Be to, atsakovas nenurodė visų reikalingų darbų automobiliui VW „Passat“ atstatyti į tą padėtį, kurį buvo iki eismo įvykio. Be to, atsakovas nepateikė draudimo išmokos paskaičiavimo. Tokiu būdu, ieškovas ir prašo priteisti draudimo išmoką, lygią kainų skirtumui tarp automobilio VW Passat rinkos vertės iki eismo įvykio 2009-10-01 bei jos likutinės vertės po 2009-10-01 eismo įvykio, tą dydį dar pamažinus 300lt išskaita. Tačiau kaip matyti iš draudimo liudijimo išskaita yra ne 300lt, o 350lt. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų, matyti, kad ieškovas patyrė žalą dėl automobilio VW Passat sugadinimo eismo įvykio metu 2009-10-01 21 45 val. Aukštaičių- Višinskio g. sankryžoje, t.y. dėl susidūrimo su automobiliu VW Phaeton, v/n EGH 099, su kurio turėjo du kontaktus, t.y. du smūgius, kurie yra to paties eismo įvykio pasekmė, ir kurio metu ieškovo automobilis buvo apdraustas pas atsakovą KASKO draudimu, t.y. galiojant draudimo sutarčiai, įvyko draudimo įvykis, apie draudimo įvykį ieškovas pranešė atsakovui, o apie eismo įvykį policijai, kuri į eismo įvykį neatvyko. Tokiu būdu įvyko draudiminis įvykis. Žalą nustatė IĮ “ A. P. firma“, kuri ieškovui nėra atlyginta. LR Draudimo įstatymo 96str.1d./2011-11-17 įst..red./ numato, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Šio straipsnio 2d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies antrojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Šio straipsnio 3d. numatyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Šio straipsnio 4d. numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. Šio straipsnio 5d. numato, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos, tai draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Šio straipsnio 6d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tokiu būdu, pagal LR Draudimo įstatymo 96str. 2d. draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Pagal šio įstatymo 6d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Pagal 7d. draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Pagal 8d. atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. LR CK 6..987str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Tokiu būdu, draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyta draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (LAT 2009-02-09 nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-32/2009). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejai. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančios transporto priemonės apgadinimo, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu. Ginčo šalių sudaryta sutartis yra dėl transporto priemonės (KASKO) draudimo, sudaryta prisijungimo būdu. Akivaizdu, kad pagal transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį vartotojas yra fizinis asmuo, t. y. ieškovas, sudaręs sutartį savo asmeninei naudai, t.y. ne verslo ar profesijos tikslais. Todėl šiuo atveju draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims, t. y. Vartotojų teisių gynimo įstatymo ir CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Be to, vartotojas, kaip ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. LAT 2004-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004 išaiškinta, jog draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, o draudėjas apsisprendžia: sudaryti sutartį pagal šias sąlygas ar ne, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 dalis, 6.185 str. 1 dalis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai – draudėjui tinkamai atskleisti šias standartines sutarties sąlygas. Kaip bet kurių sutartinių santykių, taip ir draudimo teisinių santykių šalims privalomos yra tos sąlygos, kurių laikytis jos aiškiai susitarė. Išvadą, kad draudėjas sutiko laikytis tam tikrų sąlygų, galima padaryti tik tuo atveju, jeigu jis su tomis sąlygomis susipažino arba turėjo protingą galimybę susipažinti ir aiškiai, įstatymo nustatyta forma išreiškė savo sutikimą. CK 6.989 str. 1 dalis nustato, kad draudimo sutarties forma turi būti rašytinė, todėl visos sutarties sąlygos turi būti įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba į jos priedą. Draudimo sutartis yra fiduciarinė (grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu). Abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, t. y. tokią informaciją, kurią žinodama, šalis gali apskritai nesudaryti sutarties arba ją sudarytų kitomis sąlygomis. Teismas sutartis aiškina remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors draudimo liudijime yra parašyta, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam yra įteikta kopija Transporto priemonių /KASKO/ draudimo sąlygų, galiojusių nuo 2008-05-05 / 1t b.l. 100-111/, tačiau atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su šiomis sąlygomis, be to, nėra jo parašo. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, šios sutarties sąlygos yra standartinės, t. y. vienašališkai parengtos draudiko, draudėjas. pripažįstamas silpnesne sutarties šalimi. Dėl šios priežasties draudėjo teisės ir interesai turi būti ginami pirmiausiai, siekiant apsaugoti jį nuo galimų nesąžiningų draudimo sutarties standartinių sąlygų (LAT 2002-06-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002; 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; LAT 2009-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2009). CK 6.193 str. 4 dalis nustato, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje stipresniajai šaliai - draudikui - draudimo veikla yra profesinė veikla, jam keliami didesni reikalavimai, taikoma griežtesni sutartinės atsakomybės kriterijai, nei kitai draudimo sutarties šaliai. Atsakovas nuolat dalyvaudamas draudimo santykiuose turi didelę šių santykių patirtį, jam suteikta teisė parengti standartines sutarties sąlygas, todėl jam tenka ir pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą, jų suderinamumą. Ieškovas nesiverčia draudimo veikla, jis sudarė draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiškumai bei galimi prieštaravimai tarp sutarties sąlygų aiškintini ieškovo naudai. Be to, vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 str. 6 dalį/ 2011-11-17 red./ draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (LAT 2004-04-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2006/. Tokiu būdu, negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad nebuvo 2009-10-01 21 45 val. Aukštaičių-Višinskio gatvių sankryžoje, Kaune eismo įvykio bei draudiminio įvykio, kuriuo metu tarp automobilių VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini) buvo du kontaktai, t. y. du smūgiai, be to, pirmasis smūgis sąlygojo kitą, kurių pasėkoje buvo sugadinti ieškovui bei trečiajam asmeniui I. M. priklausantys automobiliai VW Passat bei VW Phaeton, o aplinkybių atleidžiančių atsakovą nuo sumokėjimo draudimo išmokos ieškovui, atsakovas neįrodė. Kaip jau minėta, V. M. įmonės „Impulsana‘ specialistas V. M. bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai M. R., V. M. eismo įvykio vietoje nebuvo, jos neapžiūrėjo, be to, nei V. M. , nei ekspertai neapžiūrėjo ir automobilių VW Passat, VW Phaeton dalyvavusių 2009-10-01 21 45 val. eismo įvykyje Aukštaičių- Višinskio gatvių sankryžoje, Kaune. Be to, ekspertai neįvertino automobilio aukštį važiuojant, nevertino, tų aplinkybių, kad eismo įvykio dalyviai, neatvykus policijai, patys pildė deklaraciją bei sudarė schemą, iškarto po eismo įvykio būdami šoko būsenoje, ir dėl šių priežasčių jų nurodytos aplinkybės galimai nesutapo su ekspertų bei specialisto V. M. išvadomis. Be to, kaip jau minėta, pagal pateiktus dokumentus automobiliai VW Passat ir VW „Phaeton iki 2009-10-01 21 45 val. eismo įvykio Aukštaičių –Višinskio gatvių sankryžoje buvo techniškai tvarkingi, tai įrodo, techninės apžiūros talonai, jokių įrodymų, kad minėti automobiliai dalyvautų kituose eismo įvykiuose byloje nėra. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad eismo įvykis būtų imituotas, arba I. R. ir I. M. būtų pažįstami ir iš anksto suplanavę tokį eismo įvykį. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų matyti, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, šios sutarties sąlygos yra standartinės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje stipresniajai šaliai – atsakovui draudimo veikla yra profesine veikla, jam keliami didesni reikalavimai, taikomi griežtesni sutartinės atsakomybės kriterijai, nei kitai draudimo sutarties šaliai. Atsakovas nuolat dalyvaudamas draudimo santykiuose turi didesnę šių santykių patirtį. Kaip jau minėta, pagal LR Draudimo įstatymo 96str.6d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad pripažinti šį eismo įvykį nedraudiminiu, yra neteisėta, atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų taisyklių pažeidimo fakto, t.y. aplinkybių, suteikiančių atsakovui teisę nemokėti ieškovui draudimo išmokos. Ieškovas žalos didį grindžia turto vertintojo IĮ ,,A. P. firma“ sudaryta Kelių transporto priemonės VW Passat . Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr.09-0066/ 1t b.l. 15-41/, pagal kurią automobilio pradinė vertė prieš eismo įvykį buvo 43200Lt, transporto priemonės atkūrimo kaštai , įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą 40981,24lt, likutinė po eismo įvykio vertė 12500Lt, skirtumas tarp šių rinkos ir likutinės verčių rekomenduotina vertė žalai atlyginti, atskaičius išskaitą. Kaip matyti iš šios pažymos, remontuoti automobilį VW Passat ekonomiškai netikslinga, nes jo remonto kaštai viršija 75 procentus automobilio vertės. Šiuo atveju atsakovas sąmatoje apskaičiavo, kad automobilio VW Passat remonto kaina sudarytų 23699,07lt su PVM, tačiau atsakovas nepateikė automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) vardinės rinkos vertės iki eismo įvykio, jo likutinės vertės po eismo įvykio, nepateikė ir skirtumo tarp šių verčių/ 137,141-145/. Kadangi atsakovas nepaneigė, kad ieškovo paskirto asmens, t.y. turto vertintojo IĮ „A. P. firma“ išvados atitinka tikrosios padėties, iš atsakovo ieškovui priteistina neišmokėta draudimo išmoka, lygi skirtumui tarp nustatytos IĮ „A. P. forma“ automobilio VW Passat , v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertės iki eismo įvykio 2009-10-01 43200lt, bei jos likutinės vertės po eismo įvykio 12500lt, be to, iš šio skirtumo atskaičiavus nustatytą draudimo sutartyje besąlyginę išskaitą 350lt, ir sudaro 30350lt. Be to, ieškovas sumokėjo už automobilio transportavimą iš eismo įvykio 2009-10-01 Aukštaičių- Višinskio gatvių sankryžos. 145,20lt, kas turi būti priteistina sutinkamai su sudaryta draudimo sutartimi /Transporto priemonių /KASKO draudimo sąlygų, galiojusių nuo 2008-05-05 F 4 sk./. LR CK 6.987str. numato atsakovo pareigą sumokėti ieškovui draudimo išmoką kai įvyksta draudiminis įvykis. Atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų aplinkybių, suteikiančių jam teisę nemokėti ieškovui draudimo išmokos, nes neįrodė, kad ieškovas sąmoningai iškraipė aplinkybes arba nutylėjo apie svarbias aplinkybes, kad neva sąmoningai iššaukė arba apsunkino draudžiamojo įvykio aplinkybes. Tos aplinkybės, kad ieškovo bei trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nesutampa su specialisto bei ekspertų išvadomis, vertintinas kaip mažareikšmis pažeidimas, kurio pagrindu atsakovas neturi jokio teisėto pagrindo visiškai atsisakyti mokėti draudiminę išmoką. Priešingu atveju tokia atsakovo pozicija absoliučiai paneigtų draudimo instituto esmę ir draudimo sutartimi keliamus tikslus. CK 6.1014 str. 1 d. numatyta, jog draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Šio straipsnio 2 d. numatyta, jog įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad 2009-10-01 21 45 val. Aukštaičių –Višinskio gatvių sankryžoje eismo įvykis įvyko bei ieškovui priklausantis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas dėl trečiojo asmens, t.y. I. M. arba ieškovo tyčios arba didelio neatsargumo. LR CPK 178str. numato pareigą šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo ieškovui draudimo išmokos, iš atsakovo ieškovo naudai nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-03-24 iki visiško sprendimo įvykdymo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos/LR CK 6.210str.2d/. Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, eksperto paaiškinimus, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo 30350lt sumoje, išlaidų už automobilio transportavimą 145,20lt sumoje, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos 30495,20lt nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo pagrįstas, todėl tenkintinas, likusioje dalyje atmestinas, nes draudimo sutartyje besąlyginė išskaita numatyta 350lt, o ne 300lt./ LR CPK 178str, LR CK 1.2str, 1.5str, 6.246str-6.249str., 6.251str., 6.256str., 6.257str., 6.263str., 6.987str.,6.988str., 6.989str., 6.990str., 6.991str., 6.992str., 6.993str., 6.994str., 6.996str., 6.997str., 6.998str, 6.1012str, 6.1013, 6.1014str, Kelių eismo taisyklės, Draudimo įstatymas./. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai patenkintų ieškinio reikalavimų ribose priteistinas žyminis mokestis, kitos būtinos išlaidos, t.y. už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ LR CPK 88str.1d.3p,8p, 93str, 96str, 98str/.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 7str, 12str., 17str., 18str., 42str., 176str,. 177str., 178str., 185str, 197str., 259str., 263str.-268str, 270str. 279str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo AAS. „Gjensidige Baltic“, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo I. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 30350lt draudimo išmoką, 145,20lt už automobilio transportavimą, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-24 iki visiško sprendimo įvykdymo, 914,85lt žyminio mokesčio, 160lt už eksperto M. R. dalyvavimą teismo posėdyje pagal mokėjimo nurodymą bei valstybei 59lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM , į .k. 188659752 surenkamąją sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, į. k. 5660.

Likusioje dalyje ieškinį, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.