Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui P. B., tretiesiems asmenims antstoliui Dariui Jonaičiui, notarei Nijolei Šilinienei, Ž. B., A. B. dėl skolos išieškojimo nukreipimo į paveldėta turtą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui P. B. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, notarei Nijolei Šilinienei procesiniai dokumentai įteikti – notaro padėjėjai R.Kavaliauskaitei, tretiesiems asmenims Ž. B., A. B. – viešo paskelbimo būdu, trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Jonaičiui – per EPP sistemą.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje yra vykdomi valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) vykdomasis raštas Nr. (23.31-018) 483-5034/2018 dėl 200 Eur skolos išieškojimo; VMI prie LR FM vykdomasis raštas Nr. (23.31-08)483-114688/2017 dėl 16 Eur skolos išieškojimo; VMI prie LR FM vykdomasis raštas Nr. (23.31-08)483-106527/2017 dėl 90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. B. išieškotojui VMI prie LR FM.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), registruotas E. B. vardu. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas P. B. ir E. B. santuoką sudarė 1984-09-07, o Butas E. B. vardu įregistruotas 1998-04-10. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Iš šių aplinkybių daroma išvada, kad atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį santuokoje įgyto Buto. E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Turto, likusio po E. B. mirties, paveldėjimo byla užvesta Lentvario miesto notaro biure. Lentvario miesto notarų biuro notarė Nijolė Šilinienė nurodė, kad po E. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, bylos Nr. 106/2007. Dėl palikimo į notaro biurą kreipėsi sutuoktinis P. B., sūnus A. B., sūnus Ž. B.. Paveldėjimo teisės liudijimas palikimą priėmusiems asmenims neišduotas.

Paveldėjimo teisę reglamentuojančios normos nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl įpėdiniui, priėmus palikimo kokią nors dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas ir jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai, t.y. palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis. CK 5.13 str. įtvirtinta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Nagrinėjamu atveju pirmos eilės įpėdinių yra du -sūnūs A. B. ir Ž. B.. Kadangi atsakovo sutuoktinei priklausė ½ dalis Buto, o atsakovas priėmė ketvirtadalį jos palikimo (1/8 dalį Buto), tai reiškia, kad atsakovui priklauso 5/8 Buto dalys (1/2 + 1/8). Nors palikimą, likusį po E. B. mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis P. B., sūnūs A. B. ir Ž. B., jie iki šiol nėra gavę paveldėjimo teisės liudijimo į Butą ir paveldėto turto nėra įsiregistravę savo vardu Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatose privalomos nekilnojamojo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamojo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą faktą viešajame registre. Tačiau CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto faktą pagal viešojo registro duomenis. Atsakovui yra žinoma, kad jo atžvilgiu išieškomos skolos. Laikytina, kad atsakovas piktnaudžiauja turima teise neįregistruodamas nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, elgiasi nesąžiningai, tokiais veiksmais pažeisdamas ieškovo teises.

Remiantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išieškotojų teisės yra ginamos panaikinant nesąžiningus skolininkų sandorius atsisakyti turto paveldėjimo ir leidžiant nukreipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti siekiant išvengti išieškojimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje iš pateiktų įrodymų nustačius, jog P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; taip pat kad P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjo 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir atsakovui neįregistravus nuosavybės teisių į minėtą Butą viešame registre, tuo tarpu antstoliui pagal CPK 690 straipsnio nuostatas nustatant turto savininką, esant įpareigotam vadovautis tik viešųjų registrų duomenimis bei nesant įgaliotam taikyti paveldėjimo teisę reglamentuojančių teisės normų, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl leidimo nukreipti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į P. B. priklausančias 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.138 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.), ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 83,95 EUR bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu) valstybei.

Kadangi tretiesiems asmenims Ž. B., A. B. procesinių dokumentų įteikti jų gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas už akių tretiesiems asmenims Ž. B., A. B. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nukreipti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. (23.31-018) 483-5034/2018 dėl 200 Eur skolos išieškojimo, pagal vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)483-114688/2017 dėl 16 Eur skolos išieškojimo, pagal vykdomąjį raštas Nr. (23.31-08)483-106527/2017 dėl 90 Eur skolos išieškojimą į P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises priklausančias, E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotas, 5/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgyto paveldėjimo būdu.

Priteisti iš P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 83,95 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2018-05-16 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3322-983/2018 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui P. B., tretiesiems asmenims antstoliui Dariui Jonaičiui, notarei Nijolei Šilinienei, Ž. B., A. B. dėl skolos išieškojimo nukreipimo į paveldėta turtą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Trečiųjų asmenų Ž. B. ir A. B. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl šiems asmenims sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Tretieji asmenys informuojami, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą atitinkantį CPK 11 str. ir CPK 287 str. 2 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“