Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dagret“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimu paskirtos finansinės sankcijos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Dagret“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama sumažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 32867 paskirtą finansinę sankciją (toliau – Nutarimas). Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl nelegalaus darbo Bendrovėje ir 2023 m. rugsėjo 14 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1596-0003 (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta, kad Bendrovė atstovaujama direktoriaus D. B., būdama darbdaviu pažeidė imperatyvias:

1.1.1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. nesudarius darbo sutarčių su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. J., (duomenys neskelbtini) piliečiu R. B. ir (duomenys neskelbtini) piliečiu A. M., leido dirbti Bendrovės naudai, bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) teritorinei įstaigai apie jų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir savo veiksmais (neveikimu) leido nelegaliai dirbti užsieniečiams ir Lietuvos Respublikos piliečiui.

1.1.2. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sodros direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Užimtumo tarnybos 2019-09-27 įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (toliau – Aprašas), Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. pavėluotai pateikti pranešimai apie įdarbintus asmenis: D. M., A. M., S. M., N. B. ir R. B..

1.2.1. už nelegaliai dirbusį asmenį, trečiosios šalies pilietį R. B. – 1 500 Eur bauda;

1.2.2. už nelegaliai dirbusį asmenį, trečiosios šalies pilietį J. J. – 1 500 Eur bauda;

1.2.3. už nelegaliai dirbusį asmenį A. M. – 1 500 Eur bauda;

1.2.4. Bendrovei – 300 Eur bauda;

1.2.5. Bendrovei skirta galutinė nuobauda – 4 500 Eur dydžio bauda.

1.3. Bendrovei paskirta 4 500 Eur bauda (finansinė sankcija) yra per didelė ir turėtų būti sumažinama iki sankcijos minimumo – 2 604 Eur baudos, kadangi didelės nuobaudos (finansinės sankcijos) skyrimas, yra neadekvatus padaryto nusižengimo pavojingumui, todėl finansinė sankcija suvaržo asmens teises labiau, negu tai buvo būtina nubausti pažeidėją ar prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pažeidimas buvo vienkartinis, truko trumpą laiko tarpą ir nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o pažeidimas nesukėlė išskirtinai neigiamų pasekmių valstybės ekonominiams interesams.

1.4. Bendrovės vadovas kaltę dėl nelegaliai dirbusių darbuotų pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, o pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu Bendrovės darbo organizavimu ir iš esmės buvo įtakotas nepakankamo rūpestingumo bei apdairumo. Bendrovės vadovas padarė išvadas ir prisiėmė visą atsakomybę dėl padaryto pažeidimo.

1.5. Dėl nelegaliai dirbusių asmenų: J. J., R. B. ir A. M. išdirbtų dienų, kurios faktiškai buvo dirbtos, Bendrovė su šiais darbuotojais yra atsiskaičiusi, sumokėjo mokesčius valstybei, be to, minėti darbuotojai niekada nėra reiškę jokių pretenzijų Bendrovei.

1.6. Bendrovės finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., Bendrovė patyrė 27 480 Eur nuostolių, todėl paskirta bauda yra neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir suvaržo pareiškėjos teises labiau, negu būtina nubausti pažeidėją ar prevenciniams tikslams užtikrinti.

1.7. Padarytas pažeidimas yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja įstatyme numatytos baudos vidurkio taikymo tam, kad pareiškėjas būtų nubaustas teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Be to, ekonominė sankcija paskirta tokiu laikotarpiu, kuris dėl objektyvių priežasčių net ir baudos vidurkio paskyrimo atveju įmonei turės žymiai sunkesnį finansinį neigiamą efektą nei būtų įprastomis verslo sąlygomis.

1.8. Atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, jo aplinkybes, kad pažeidimu žymios žalos nebuvo padaryta, įvertinus kaltės laipsnį, bei labai sunkią Bendrovės finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju yra aplinkybių visuma, sudaranti pagrįstą pagrindą sumažinti paskirtą finansinę sankciją ir skirti Užimtumo įstatyme numatytas minimalias sankcijas, t. y. po 868 Eur už 3 nelegaliai dirbusius asmenis, viso – 2 604 Eur baudą (finansinę sankciją).

2. Atsakovė Inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu, tuo pagrindu, kad:

2.1. Pareiškėjos atstovas atliekamo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu pažeidimo nepripažino, teigė, kad jokio nusižengimo nepadarė. Apie tai, kad pareiškėja pripažįsta pažeidimą, atsakovei tapo žinoma tik gavus skundą, todėl toks pareiškėjos prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas tik kaip siekis minimizuoti neigiamas pasekmes.

2.2. Tyrimo metu nustatyta, kad būtent pareiškėja su užsieniečiais ir Lietuvos Respublikos piliečiu susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažadėjo sudaryti darbo sutartis, o nelegalaus darbo laikotarpio trukmė (15 dienų) nustatyta tyrimo metu surinktų įrodymų pagrindu (nelegaliai dirbusių asmenų parodymai, kita medžiaga).

2.3. Tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių, jog su nelegaliai dirbusiais asmenimis buvo atsiskaityta už darbą, be to, iš Sodros duomenų matyti, kad pareiškėja, net įdarbinusi nelegaliai dirbusius asmenis, nebuvo pateikusi jokių duomenų apie jų dirbtą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 17 d., nesumokėjo privalomų mokesčių, be to, nėra jokių duomenų, kad su darbuotojais buvo atsiskaityta.

2.4. Pažymi, kad nei atlikto tyrimo metu, nei prieš bylos nagrinėjimą ar bylos nagrinėjimo metu atsakovei nebuvo pateikta jokių duomenų ir (ar) dokumentų, patvirtinančių Bendrovės sunkią materialinę būklę ar kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nurodančių, jog yra pagrindas skirti minimalią baudą. Skiriant administracinę baudą buvo įvertinta, kad pažeidimai, trūko pakankamai ilgą laiką yra susiję su trijų asmenų, tarp jų su dviejų trečiųjų šalių piliečių darbo ir socialinių teisių pažeidimais, taip pat su specialiųjų teisės aktų pažeidimais, todėl konstatuotina, kad pažeidimai sisteminio pobūdžio. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2.5. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos atstovo poziciją (neprisipažino padaręs pažeidimus), pažeidimų padarymo laikotarpį ir kiekį, jų sistemiškumą, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą skirta mažesnė nei sankcijos vidurkį atitinkanti bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, t. y. 4 500 Eur (3 x 1 500 Eur, vidurkis – 1 882 Eur). Be to, nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga ir ją reikėtų mažinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Nagrinėjamos bylos dalykas – Nutarimu paskirtos baudos (finansines sankcijos) dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis 1–2 punktuose nurodytų pažeidimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

4.1. Bendrovė, atstovaujama direktoriaus D. B., nesudarius darbo sutarčių su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. J., (duomenys neskelbtini) piliečiu R. B. ir (duomenys neskelbtini) piliečiu A. M. 2023 m. birželio 17 d. leido dirbti statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) ir vykdyti fasado šiltinimo ir kitus darbus, bei nepranešė Sodros teritoriniam padaliniui apie minėtų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o darbuotojus R. B. ir A. M. įdarbino tik nuo 2023 m. liepos 13 d. Bendrovė pavėluotai Sodros teritoriniam padaliniui pateikė pranešimus apie įdarbintus D. M. (įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., pranešimas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d.), A. M. (įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., pranešimas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d.), S. M. (įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., pranešimas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d.), N. B. (įdarbinta nuo 2023 m. kovo 20 d., pranešimas pateiktas 2023 m. kovo 30 d.), R. B. (įdarbintas nuo 2023 m. liepos 3 d., pranešimas pateiktas 2023 m. liepos 10 d.). Vadovaujantis Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalimi ir Aprašo 7 punktu pranešimai Sodros teritoriniam padaliniui turėjo būti ne vėliau nei likus vienai darbo dienai iki įdarbinimo dienos, todėl konstatuotina, kad buvo padarytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas.

4.2. (duomenys neskelbtini) pilietis J. J. 2023 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirba 4 dienas, dirbti pakvietė draugas F., kuris nurodydavo kokius darbus reikia atlikti, o įrankiais aprūpindavo šeimininkas. Darbo sutartis nepasirašyta, darbo grafikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo (toliau – SD ID) neturi.

4.3. (duomenys neskelbtini) pilietis R. B. 2023 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodė, kad atlieka praktiką ir padeda visiems, šiltinant namą, montuojant putplastį, įrankiai buvo Objekte, o dėl darbo tarėsi su darbdaviu iš Bendrovės vardu D. Dėl apmokėjimo nebuvo susitaręs ir koks bus darbo užmokestis, nežino, pildė valandinį darbo tabelį. Objekte dirbo, nes reikėjo gauti darbą bei parodyti darbo įgūdžius. Sutinka, kad padarė pažeidimą. 2023 m. liepos 15 d. el. paštu pateikė papildomą paaiškinimą nurodydamas, kad birželio 17 d. buvo Objekte, norėjo pažiūrėti kaip vyksta darbo procesas ir suprasti, kaip savo žinias ir gebėjimus galės pritaikyti darbo praktikoje. Iš pažįstamo F. sužinojo, kad Objekto šeimininkas ieško darbininkų, todėl norėjo susitarti dėl praktikos ir savo gebėjimų demonstravimo, kad vėliau susitarti dėl darbo. Inspekcijos patikrinimo metu išsigando ir paaiškinime pateikė neteisingą informaciją bei suklaidino pareigūnus, o darbo santykiai su Bendrove nesieja.

4.4. A. M. 2023 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. Objekte atlieka pagalbinius darbus. Dalis darbo įrankių priklauso jam, o dalis įmonei. Dėl darbo tarėsi su D., nes anksčiau dirbo jo įmonėje. Atlyginimas už darbą mokamas į banko sąskaitą ir grynais, darbe pildo tabelį, kad žinoti kiek darbo valandų yra išdirbęs. Pripažįsta, kad dirba nelegaliai, kadangi dar neįdarbintas, SD ID neturi, su pažeidimu sutinka ir prašo surašytą protokolą jam atsiųsti pagal gyvenamosios vietos adresą. Papildomame paaiškinime nurodė, kad 2023 m. birželio 17 d. buvo Objekte, o atlikto patikrinimo ir paaiškinimo surašymo metu išsigando, todėl nesuprato klausimų esmės ir prikalbėjo daug nebūtų dalykų. Buvo atvykęs į Objektą, nes ieškojo darbo, o F. (buvęs bendradarbis) pasakė, kad Objekto savininkas ieško darbininkų. Kadangi savininko nebuvo, o ten buvę darbininkai paaiškino jam, kad savininkas atvyks tik po kelių dienų, todėl nusprendė pasilikti bei parodyti kaip moka dirbti ir tikėjosi, jog tai padės gauti darbą.

4.5. K. K. 2023 m. birželio 28 d. paaiškinime nurodė, kad Objektas priklauso jam ir sutuoktinei. Dėl neatsakingumo nesukontroliavo statybvietėje dirbančių asmenų SD ID. Su Bendrove sudarė sutartį dėl namo statybos, remonto, fasado šiltinimo bei kitų darbų. Su padarytu pažeidimu sutinka, prašo administracinio nusižengimo protokolą surašyti jam nedalyvaujant ir atsiųsti el. paštu. 2023 m. liepos 14 d. el. paštu pateikė papildomą paaiškinimą nurodydamas, kad ūkio būdu vykdo statybą Objekte. Inspektoriai 2023 m birželio 17 d. atvyko ir apžiūrėjo Objektą, surašė nutarimą ir paskyrė 250 Eur baudą. Sutuoktinė V. K. 2023 m. gegužės 1 d. sudarė statybos rangos sutartį su Bendrove, kuri į objektą galėjo atsiųsti tik vieną darbuotoją F. R., kuris dirbo darbo dienomis. Siekiant darbus užbaigti kuo greičiau, paprašė F. R. padirbėti objekte 2023 m. birželio 17 d. ir papildomai pakviesti daugiau statybininkų. Pastarasis pakvietė keletą statybininkų, kurie ir buvo Objekte. Kitų statybininkų nepažįsta vėliau sužinojo, kad tai buvo A. M., J. J. ir R. B. 2023 m. liepos 21 d. papildomai paaiškino, kad darbai buvo pradėti nuo 2023 gegužes mėn. pradžios, sutvarkytas pamatų apšiltinimas, apšiltinta dalis namo sienų ir dalis stogo. Atliktų darbų priėmimas vykdomas pagal faktą, tačiau žodžiu, nes darbai neužbaigti, apmokėjimas bus vykdomas pagal faktą už atliktus darbus, bankiniu pavedimu, kai bus pabaigtas fasado šiltinimas, o dėl darbų kainos buvo sutarta žodžiu preliminariai, nes medžiagų kainos nuolat svyruoja. Statybų procesą tikrina asmeniškai, per šį laikotarpį dirbo tik Bendrovės darbuotojai, tačiau kas konkrečiai – nežino, taip pat nežino dėl darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos.

4.6. Bendrovės direktoriui 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 13 d. išsiųsti nurodymai pateikti tyrimui reikalingus dokumentus ir paaiškinimus dėl 2023 m. birželio 17 d. Objekte statybos darbus vykdžiusių užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečio; darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.; Sodros teritoriniam padaliniui pateiktų pranešimų kopijas apie įdarbintus užsieniečius ir darbo sutarčių kopijas. Bendrovės direktorius pateikė prašomus dokumentus ir paaiškinimą, 2023 m. liepos 13 d. paaiškinime patikslino, kad apie 2023 m. birželio 17 d. Objekte vykdytus darbus sužinojo iš Inspekcijos darbuotojų. Bendrovė ir V. K. 2023 m. gegužės 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 01/05/23, kuria Bendrovė įsipareigojo atlikti statybos darbus Objekte. Pagal sutartį užsakovė samdo vieną įmonės darbuotoją – F. R., kuris Objekte pradėjo dirbti po sutarties sudarymo ir dirbo tik darbo dienomis. K. K. pageidavo, namo statybos darbus vykdyti greičiau, todėl savininkas paprašė F. R. padirbti savaitgalį, t. y. 2023 m. birželio 17 d. ir kartu pakviesti keletą asmenų, kurie galėtų padėti vykdyti statybos darbus. F. R. be Bendrovės vadovo žinios į Objektą pakvietė buvusį savo bendradarbį A. M., pažįstamus R. B. ir J. J. ir kartų su jais 2023 m. birželio 17 d. nuvyko į statybos objektą. Bendrovės direktorius paaiškino, kad nei su F. R., nei su kitais asmenimis nesitarė dėl statybos darbų atlikimo 2023 m. birželio 17 d. Objekte, nežadėjo jokio atlygio ir neaprūpino darbo priemonėmis, be to, tarp jo ir minėtų asmenų nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl darbų atlikimo Objekte. A. M. pažįsta Bendrovės direktorių, nes yra buvęs darbuotojas, o su R. B. kalbėtasi dėl darbo Bendrovėje. F. R. žinojo, kad R. B. nori įsidarbinti Bendrovėje, taip pat pažįsta buvusį savo bendradarbį A. M., todėl, objekto savininkui paprašius, pakvietė dirbti Objekte minėtus asmenis.

4.7. Bendrovės direktorius 2023 m. liepos 19 d. papildomai paaiškino, kad pagal statybos rangos sutartį apmokėjimas už atliktus darbus bus vykdomas pagal faktinį darbų atlikimą, pagal atliktų darbų aktus ir išrašytas sąskaitas. Kadangi darbai dar nėra baigti, atliktų darbų aktai dar nesurašyti. Preliminari darbų sąmata nebuvo sudaryta, nes atliktų darbų apimtis bus skaičiuojama pagal faktiškai atliktus ir priduotus darbus. Inspekcijos inspektoriaus parodytas dokumentas (Objekte rastas tabelis) nėra žinomas ir su Bendrove jokių sąsajų neturi.

4.8.1. 2019 m. kovo 25 d. darbo sutartis Nr. 2019-2, sudaryta tarp Bendrovės ir darbuotojo F. R., darbo sutartyje nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos Lietuvoje gavimo.

4.8.2. 2023 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartis Nr. 2022-1, sudaryta tarp Bendrovės ir darbuotojo D. M., darbo sutartyje nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos Lietuvoje gavimo.

4.8.3. 2023 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartis Nr. 2022-3, sudaryta tarp Bendrovės ir darbuotojo S. M., darbo sutartyje nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos Lietuvoje gavimo.

4.8.4. 2023 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartis Nr. 2022-2, sudaryta tarp Bendrovės ir darbuotojo A. M., darbo sutartyje nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos Lietuvoje gavimo.

4.8.5. 2022 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. 2019-4, sudaryta tarp Bendrovės ir darbuotojos N. B., darbo sutartyje nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo.

4.8.6. 2023 m. liepos 3 d. darbo sutartis Nr. 2023-2, sudaryta tarp Bendrovės ir darbuotojo R. B., darbo sutartyje nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos Lietuvoje gavimo.

4.9. Nėra pagrindo nesivadovauti pirminiais nelegaliai dirbusių A. M., R. B. ir J. J. parodymais, kadangi jie sutampa tarpusavyje, juos taip pat patvirtina Objekte patikrinimo metu rastas birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame buvo žymimos asmenų dirbtos valandos. A. M. ir R. B. 2023 m. liepos 15 d. pateikti paaiškinimai ir 2023 m. liepos 17 d. pateiktas F. R. paaiškinimas vertinti kritiškai, nes tuo metu jie buvo Bendrovės darbuotojai, t. y. buvo ekonomiškai priklausomi nuo darbdavio, kai tuo tarpu J. J. nebuvo įdarbintas Bendrovėje, kuri J. J. patikslinto paaiškinimo tyrimo metu nepateikė.

4.10. Patikrinimo metu atvykęs namo savininkas K. K. žodžiu nurodė, kad dirbantys asmenys yra atsiųsti jo draugo D., jo įmonės pavadinimo jis nežino (vaizdo įrašo 2023-0617-132558-026MP4 02.10 minutė), todėl tyrimo metu jo teikti paaiškinimai vertintini kritiškai, ir traktuojami kaip noras padėti draugui išvengti atsakomybės. 2023 m. birželio 28 d. paaiškinime K. K. nurodo, kad dėl statybos darbų yra sudaryta sutartis su Bendrove ir nieko nemini apie tai, kad jis pats ieškojo darbuotojų, tačiau 2023 m. liepos 14 d. paaiškinime teigia kad pagal sutartį su Bendrove Objekte galėjo dirbti tik vienas Bendrovės darbuotojas F. R., kuris dirbo darbo dienomis, todėl siekdamas kad darbai vyktų greičiau paprašė F. R. atvykti padirbėti savaitgalį ir pasikviesti keletą pažįstamų statybininkų. K. K. 2023 m. liepos 21 d. paaiškinime nurodo, kad fasado ir pamato aptvarkymą vykdė Bendrovės atstovai, kas konkrečiai, nežinantis. Iš vaizdo įrašų matyti, kad patikrinimo metu atvykęs K. K. neužsiminė, kad asmenys Objekte dirbo jo prašymu, priešingai jis nurodė, kad šiuos darbuotojus atsiuntė jo draugas Dalius.

4.11. Bendrovės kaltė dėl Užimtumo įstatymo pažeidimų įrodyta Protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA1596-0025, asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1–2 dalių nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus pažeidimus, už kuriuos atsakomybė nurodyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4–5 dalyse.

4.12. Bendrovė pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies, Aprašo 7 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta pažeidimą, už kurį atsakomybė nurodyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.

4.13. Atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pirmą kartą) numatyto pažeidimo padarymą Bendrovei skirta: 1 500 Eur bauda už nelegaliai dirbusį asmenį, trečiosios šalies pilietį R. B., 1 500 Eur bauda už nelegaliai dirbusį asmenį, trečiosios šalies pilietį J. J. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) numatyto pažeidimo padarymą Bendrovei skirta 1 500 Eur bauda už nelegaliai dirbusį asmenį, pilietį A. M. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą Bendrovei skirta 300 Eur bauda.

4.14. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu, 57 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda Bendrovei – 4 500 Eur dydžio bauda. Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Konstatuotina, kad nuobaudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus Bendrovei artimą vidurkiui dydžio, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 4 punkto sankcijos dispozicijoje numatytas baudas, o paskirta bauda nebus per griežta ir atitiks padaryto pažeidimo pavojingumą ir finansinės sankcijos paskirtį.

4.15. Inspekcija skirdama baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui atsižvelgia į tai, kad pažeidimai padaryti dėl nerūpestingumo, t. y. nepakankamos Bendrovės veiklos vidaus kontrolės. Sodros teritoriniam padaliniui pranešimai nepateikti dėl penkių užsieniečių, todėl darytina išvada, kad pažeidimai sisteminiai. Bendrovės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl baudos (finansinės sankcijos) paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus vidurkio, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytos dydžio baudą, t. y. Bendrovei skirtina 300 Eur bauda.

5. Pareiškėja nesutikdama su skirta bauda (finansine sankcija) dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis 1–2 punktuose nurodytų pažeidimų kreipėsi į teismą prašydama sumažinti skirtą baudą ir skirti Užimtumo įstatyme numatytas minimalias sankcijas, t. y. po 868 Eur už 3 nelegaliai dirbusius asmenis, viso – 2604 Eur baudą (finansinę sankciją).

6. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis); 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2341 redakcija)).

7. Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija)). Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija)).

8. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija), be kita ko nurodyta, kad institucija baudos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

9. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija)). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija)).

10. Teisėjų kolegija, vertindama baudos dydžio (finansinės sankcijos) atitiktį bendriesiems teisės principams, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

11. Pareiškėjai skirtos finansinės sankcijos tikslas yra susijęs su tikslu užtikrinti atsakomybę už nelegalaus darbo prevenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą, inter alia (be kita ko) turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą – viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę, nes asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją atsiranda teisė reikalauti jam sumokėti visą pagal teisės aktus priklausantį darbo užmokestį (atlyginimą). Ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

12. Nutarimu Bendrovei buvo paskirta Įstatymo 56 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija) 4 dalies 3 punkte ir 5 dalies 4 punkte numatyta bauda už 3 nelegaliai dirbusius asmenis (du trečiųjų šalių piliečius ir vieną (duomenys neskelbtini) pilietį), t. y. 4 500 Eur (1500x3). Iš Nutarime nurodytos motyvacijos matyti, kad artima vidurkiui bauda paskirta įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidimo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą teisingumo ir protingumo principus, aplinkybes, susijusias su Objekte dirbusių A. M., R. B. ir J. J. paaiškinimais, taip pat Bendrovės direktoriaus ir Objekto savininko paaiškinimus, ir tai, kad vėliau paaiškinimai buvo pakeisti.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja neginčija Nutarime konstatuotų aplinkybių, nustatytų Inspekcijos pareigūnams atliekant tyrimą dėl nelegalaus darbo ir nors pareiškėja teismui pateiktame skunde akcentuoja, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi, tačiau Nutarime tokių aplinkybių nėra konstatuota, priešingai iš Nutarimo aprašytų aplinkybių matyti, kad Bendrovės direktorius teigė, jog apie 2023 m. birželio 17 d. vyksiančius darbus Objekte nežinojo ir nekvietė papildomų darbuotojų statybos darbams atlikti, be to, nieko nežino apie Objekte rastus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Teisėjų kolegijos vertinimu, Objekte dirbusių asmenų, Bendrovės direktoriaus ir Objekto savininko paaiškinimai, vėlesnis jų pakeitimas, taip pat Inspekcijos pareigūnų nustatytos aplinkybės, susijusios su pranešimų pateikimu Sodros teritoriniam padaliniui apie Bendrovėje įdarbintus asmenis, nepatvirtina pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kad nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbiu, Bendrovėje truko trumpą laiko tarpą ir nesukėlė neigiamų pasekmių valstybės ekonominiams interesams. Priešingai, iš Nutarime konstatuotų aplinkybių, kurių pareiškėja neginčija, matyti, kad apie Bendrovės sudarytas darbo sutartis Sodros teritoriniam padaliniui buvo pranešta tik po Inspekcijos atlikto patikrinimo, išskyrus su N. B. sudarytą darbo sutartį, kuri nors ir Sodros teritoriniam padaliniui buvo pateikta dar iki Inspekcijos atlikto patikrinimo, tačiau nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimo – ne vėliau nei likus vienai darbo dienai iki įdarbinimo dienos. Darytina išvada, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu, tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, per kurį valstybei nebuvo mokami mokesčiai, o Bendrovės darbuotojai neturėjo jokių socialinių garantijų. Todėl tokie pažeidimai negali likti neįvertinti finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį, užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui.

14. Byloje nėra ginčo dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto, skunde pareiškėja akcentuoja savo sunkią finansinę padėtį ir mano, kad Bendrovė nėra pajėgi sumokėti Nutarimu paskirtą 4 500 Eur baudą. Pareiškėja su skundu pateikė Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą (ataskaitiniai laikotarpiai nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.), iš kurių matyti, kad Bendrovė 2023 m. ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 27 934 Eur nuostolių (praėjusį ataskaitinį laikotarpį turėjo 52 955 Eur pelno), o per 2024 m. ataskaitinį laikotarpį (iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) turėjo 18 384 Eur nuostolių, tačiau iš Bendrovės 2023 m. atskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovė gavo 105 303 Eur pardavimo pajamų (praėjusį ataskaitinį laikotarpį gavo 178 776 Eur pardavimo pajamų) ir 13 929 Eur kitų pajamų, o 2024 m. gavo 13 200 Eur pardavimo pajamų (2024 m. pelno (nuostolių) ataskaita).

15. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su finansine padėtimi, bei juos patvirtinantys įrodymai, nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja itin svarbios (išskirtinės) aplinkybės dėl kurių Nutarimu paskirta 4 500 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir turėtų būti sumažinta. Nors iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad pareiškėjo finansinė padėtis 2023 metais, lyginant ją su 2022 metais, pablogėjo, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad neigiamas pokytis yra toks esminis, kad paskirta bauda nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma akivaizdžiai neproporcinga.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, o padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

17. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

18. Nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius savo pasyviais veiksmais nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai, nesudarę rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Sodros teritoriniam padaliniui apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 3 darbuotojai dirbo Bendrovės naudai. Bendrovės direktorius privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarę rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informavus Sodros teritorinį padalinį.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama Nutarimą Inspekcija nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodytos Bendrovės padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos, todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dagret“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.