Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 2.4.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.

2016 m. liepos 11 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. Z. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pradėjusi šį turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad ji ir A. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė. Santuokos metu jie įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po vyro mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po vyro mirties E. Z. ir toliau naudojosi nekilnojamuoju turto, gyvena tame name, moka mokesčius, t. y palikimą priėmė faktiškai valdydama.

Teismo posėdyje pareiškėja E. Z. prašė tenkinti jos pareiškimą.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. J. palikimo perėjimą valstybei, todėl neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog valstybė nėra pradėjusi A. J. palikimo priėmimo procedūros, todėl neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja ir A. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1992-05-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu E. Z. nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis A. J. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, pripažintina, kad gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, viralinė ir kiemo aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių – E. Z. ir A. J. – nuosavybė, nes santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad viešame registre savininku nurodoma tik vienas iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio, 1-2 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.).

A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. J., pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad A. J. testamento nesudarė.

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). E. Z. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau įstatymas numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip pat įstatyme nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį ar daiktą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėja E. Z. paaiškino, kad po sutuoktinio A. J. mirties ji ir toliau naudojosi nekilnojamuoju turto, gyveno tame name, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, įrodantys, jog E. Z. po savo sutuoktinio mirties gyvenamąją namą, garažą, ūkinį pastatą, viralinę ir kiemo aikštelę valdė ir jais naudojosi, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. E. Z. po sutuoktinio mirties per 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Todėl akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, teismo posėdžio metu įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji kreipėsi į notaro biurą dėl A. J. palikimo priėmimo.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. Z. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177-178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nuo palikimo atsiradimo momento, faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai E. Z. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.