- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-756-1552-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos specialistė 2007 m. liepos 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad K. G. 2007 m. liepos 14 d., apie 10.50 val., Parko g. 23, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, dėl ko kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių 158, 171, 271 punktų reikalavimai. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. spalio 26 d. nutarimu K. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė 150 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 500 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai K. G. paskirta administracinė nuobauda – 3 500 Lt bauda.
II.
K. G. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad 2007 m. liepos 14 d., apie 10.00 val. automobilį pastatė stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Saulutė“, Parko g. 23, Vilniuje. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos jis pastebėjo ant šalikelės borto paliktą transporto priemonę „Audi 80 Avant“, todėl išlipo pažiūrėti, ar užteks vietos pro ją saugiai pravažiuoti. Įvertinęs esamą padėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grįžo į automobilį ir atsargiai manevruodamas išvažiavo. Vėliau jam buvo pareikšti įtarimai dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo iš incidento vietos, nors transporto priemonių „Audi 80 Avant“ ir „Ford Focus“ apgadinimai yra akivaizdžiai nesuderinami, nesutampa jų lokalizacija. Ant automobilio „Ford Focus“ korpuso mechaninių pažeidimų iš viso nematyti, tuo tarpu transporto priemonės „Audi 80 Avant“ defektai yra ženklūs, atsiradę po stipraus smūgio. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. liepos 14 d. automobilis „Audi 80 Avant“ stovėjo ant bortelio, buvo atkurta analogiška situacija, tačiau liko neįvertinta, kad tariamo eismo įvykio vietoje pakyla yra 20 cm žemesnė, t. y. maždaug 5 cm aukščio.
Nukentėjusioji S. M. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti. Nurodė, kad stovėdama prie bankomato išgirdo susidūrimo garsą. Atsigręžusi pamatė, kad transporto priemonė „Ford Focus“ kliudė jai priklausantį automobilį. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, nepaisant S. M. ir liudytojo A. B. (A. B. ) pastangų jį sustabdyti, savavališkai pasišalino.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 14 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Parko g. 23, Vilniuje, buvo apgadintas automobilis „Audi 80 Avant“. Eismo įvykio kaltininkas buvo išaiškintas remiantis nukentėjusiosios suteikta informacija. Liudytojo J. Š. teigimu, automobilių susidūrimo vietoje šukių neliko, tačiau transporto priemonės „Audi 80 Avant“ pažeidimai buvo žymūs. Susidūrimo faktą patvirtino ir liudytojas A. B. .
Šalies argumentai
K. G. kategoriškai nesutinka, kad automobiliai „Audi 80 Avant“ ir „Ford Focus“ kontaktavo, tačiau, teismo nuomone, šie argumentai visiškai nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymuose yra išvardinti nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimai: priekinio kairės pusės sparno ir priekinių kairės pusės durų įbrėžimai, atsiradę K. G. neteisėtų veiksmų priežastiniame ryšyje (b. l. 34). Jie buvo palyginti pagal aukštį ir užfiksuoti fotolentelėse (b. l. 41-42). Tai, kad ant transporto priemonės „Audi 80 Avant“ korpuso aiškiai matomi kiti stambūs defektai, nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga, nes jų padarymu K. G. neįtariamas. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad nustatant susidūrimo mechanizmą nukentėjusiosios automobilis buvo pastatytas ant pakylos, ženkliai aukštesnės nei ta, kuri yra teisės pažeidimo vietoje. Liudytojas A. B. teismo posėdyje patvirtino, jog betarpiškai matė nagrinėjamo incidento aplinkybes ir tiksliai nusakė transporto priemonės „Ford Focus“ judėjimo trajektoriją. Nukentėjusiosios paaiškinimai taip pat yra išsamūs, nuoseklūs. S. M. buvo netoli eismo įvykio vietos, ji gerai įsidėmėjo pasišalinančios transporto priemonės valstybinį numerį ir būtent tai palengvino teisei priešingos veikos išaiškinimą (b. l. 35). G. G. parodymų patikimumas teismui sukėlė abejonių, kadangi, būdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktine, galėjo turėti suinteresuotumą padėti kaltininkui išvengti administracinio persekiojimo. Byloje surinktų įrodymų viseto pakanka konstatuoti K. G. kaltę bei priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo ir turtinės žalos, padarytos automobilio „Audi 80 Avant“ savininkei S. M. , atsiradimo. Už Kelių eismo taisyklių 158, 171 punktų nuostatų pažeidimą K. G. teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Byloje neginčijama ir faktiniais duomenimis patvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė ir Kelių eismo taisyklių 271 punkte įtvirtintos pareigos, kas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėties objektyviąją ir subjektyviąją puses. Kadangi byloje nenustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, administracinių nuobaudų mažinimas nėra galimas.
IV.
Apeliaciniu skundu K. G. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros tarnybai nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė, kad tiriant automobilių apgadinimus buvo netinkamai atkurta įvykio situacija, parinktas bortelis buvo žymiai aukštesnis nei buvęs įvykio vietoje.
2. Neatsižvelgta į prieštaravimus tarp nukentėjusiosios ir A. B. parodymų.
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis išvis nėra apgadintas, nukentėjusiosios automobilis ir prieš nagrinėjamą įvykį buvo su žymiais defektais, todėl sulankstytų kėbulo dalių įbrėžimai neturėtų įtakos žalos dydžiui. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji draudimo bendrovei teigė melagingą informaciją apie įvykyje patirtų sugadinimų apimtį, dėl ko apeliantas kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji S. M. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
K. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino: įbrėžė kairės pusės sparną ir priekines kairės pusės dureles, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Nukentėjusioji S. M. iš karto po įvykio paaiškinime nurodė grįžusi prie automobilio pastebėjusi, kad jis apgadintas ir pamatė nuo jos automobilio Audi 80 nuvažiuojantį lengvąjį automobilį, kurio v. n. (duomenys neskelbtini)(b. l. 35). Teismo posėdyje S. M. papildomai paaiškino, kad girdėjo smūgį (b. l. 60). Liudytojas A. B. tiek pirminiame paaiškinime policijai (b. l. 38), tiek ir teismo posėdžio metu (b. l. 60) kategoriškai patvirtino matęs kaip apeliantas manevruodamas atbuline eiga lietė nukentėjusiosios stovintį automobilį. Liudytojas taip pat nurodė, kad po susidūrimo apeliantas iš savo automobilio buvo išlipęs ir pažiūrėjo ar kas neatsitiko, tačiau nieko nelaukęs nuvažiavo. Šių asmenų parodymus patvirtina ir liudytojo, policijos pareigūno, J. Š. , kuris pagal iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą ir kuriam nukentėjusioji iš karto paaiškino apie įvykį bei nurodė jį mačiusį liudytoją, parodymai, eismo įvykio vietos schema bei fotolentelės, kuriose buvo užfiksuotas automobilių apgadinimo aukštis. Apeliacinio skundo teiginiai, kad eismo įvykio vietoje buvęs šaligatvio bortelis, ant kurio buvo užvažiavęs automobilis Audi 80, ir bortelis, esantis prie policijos įstaigos, kur buvo matuojami automobilių apgadinimų aukščiai, skiriasi net 20 cm nepatvirtinti jokiais materialiais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pats K. G. savo paaiškinime policijai taip pat nurodė, jog bandydamas išvažiuoti atbuline eiga jis savo automobilio galiniu bamperiu atsirėmė į Audi 80 priekinį bamperį ir buvo išlipęs apsižiūrėti. Pamatė, kad automobilio Audi 80 sudaužyta priekinė lempa, tačiau šukių nebuvo ir žmona jam pasakė, jog lipdama į automobilį matė, kad minėtos transporto priemonė lempa jau buvo sudaužyta (b. l. 36). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas jautė atsitrenkimą į stovintį automobilį, tačiau atidžiai neapžiūrėjo padarytų apgadinimų, o pamatęs kitus, padarytus anksčiau, iš įvykio vietos pasišalino. Nei liudytojo A. B. , nei nukentėjusiosios S. M. parodymai šioms faktinėms bylos aplinkybėms neprieštarauja. S. M. parodymai, kad apeliantas nebuvo išlipęs iš savo automobilio, esminėms bylos aplinkybėms neprieštarauja, nukentėjusioji, eidama link savo automobilio nuo bankomato šito galėjo ir nematyti. Nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako. Tuo tarpu K. G. administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį jis nėra reikšmingas.
Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį pagal K. G. pareiškimą, jog S. M. draudimo bendrovei nurodė ir ant automobilio buvusius senus apgadinimus, kurių atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nenustatė, kaip padarytus apelianto vairuojamo automobilio, nagrinėjamai bylai esminės reikšmės neturi, ši aplinkybė K. G. kaltės nešalina.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino visas faktines bylos aplinkybes, padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, tad naikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti iš naujo tirti Institucijai nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. G. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.