Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, išnagrinėjęs kaltinamojo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1989 m. liepos 20 d. Panevėžio rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, 6 klasių išsilavinimo, dirbančio UAB „Kseda" pagalbiniu darbuotoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini) teisto:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nubaustas viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės naudai;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-12-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 4 d. skirtos auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2004-09-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 mėnesiams 5 dienoms;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d.(2 epiz.) bei BK 63 str. 1 ir 4 d., nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 63 str. 4 d., 9 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-01-04 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. ld., 4 d. nuosprendžiai subendrinti ir paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams; Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-05 nutartimi 2006-10-11 paleistas lygtinai iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, neatlikęs 2 metų 1 mėnesio 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. K. kaltinamas tuo, kad 2007 m. gegužės 5 d., apie 15 val, bendrininkų grupėje su V. M. ir J. L., panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąją L. V., gim. (duomenys neskelbtini) prieš jos valią.

Kaltinamasis Romualdas M. K. Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2007 m. gegužės 6 d., 16.30 val.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi M. K. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams. Kardomoji priemonė buvo tęsiama 2007 m. liepos 4 d.; 2007 m. spalio 4 d. bei 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimis, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Byla teismui buvo perduota 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Skundu kaltinamasis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Nurodo, kad teismas suėmimo terminą pratęsė neteisėtai, nes BK 127 str. 1 d. numatyta, jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Kaltinamojo M. K. skunde paminėto BPK 127 straipsnio 1 dalyje šešių mėnesių suėmimo trukmė nustatyta tik ikiteisminio tyrimo stadijai. Beje, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėtas suėmimo terminas ikiteisminio tyrimo stadijoje gali būti tęsiamas apygardos teisme tiek, kad bendra suėmimo trukmė neviršytų aštuoniolikos mėnesių, o nepilnamečiams – dvylikos mėnesių. Kaip matyti, baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas minėtais nusikaltimais, šiuo metu nagrinėjama teisme, o M. K. laikomas kaltinamuoju. Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratesimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas (BPK 127 str. 9 d.). Šioje baudžiamojo proceso stadijoje įstatymas nenumato terminų suėmimo trukmei, tačiau BPK 1 straipsnyje įtvirtintas greito proceso principas įpareigoja išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką. Kaip matyti, teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. K. suėmimo terminą, įstatymo nepažeidė. Beje, pripažinus M. K. kaltu, suėmime išbūtas laikas pagal BK 66 straipsnį bus įskaitytas į paskirtą bausmę

Teismas neturėjo galimybių išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą iki suėmimo termino pabaigos, todėl 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi, jo suėmimo terminą pratęsė, esant nepasikeitusiems suėmimo pagrindams ir sąlygoms. Kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Byloje esantys faktiniai duomenys (duomenys, esantys nukentėjusiosios, liudytojų apklausos protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialistų išvadose, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūros protokoluose bei kitoje byloje surinktoje medžiagoje) suteikė teismui pakankamai pagrindo manyti, kad M. K. padarė minėtas veikas. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 “Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas išvadai, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, teismas pagrįstai skyrė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p; 2 d. numatytu pagrindu.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodytas ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas. Kaip minėta, M. K., būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, kaltinamas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu, teistas penkis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus. Taigi, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, pratęsdamas M. K. suėmimo terminą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas ir tęsimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

N UTARĖ:

Kaltinamojo M. K. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.