Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam Ž. P., jo gynėjai advokatei Irenai Haase, kaltinamajam M. R., jo gynėjui advokatui Edmundui Pangoniui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas; kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo teistas 5 kartus: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2003-03-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d. 4 metams laisvės atėmimo; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 63 str. 4 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis LR BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2003-03-17 nuosprendžiu, priskiriant galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti 200 Lt; 3) Šakių rajono apylinkės teismo 2005-03-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 63 str. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nuosprendžiu, priskiriant galutinę 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) Šakių rajono apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 63 str. 4 d. paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2005-03-08 nuosprendžiu, priskiriant galutinę 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 5) Šakių rajono apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji M. R. ir Ž. P. 2011 m. balandžio 4 d. apie 17 val. 30 min. Ž. P. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui, reikalavo iš nukentėjusiojo A. M. magnetinės mokėjimo kortelės, jos negavus, M. R. panaudojo fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajam mažiausia tris kartus ranka į veido sritį, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė A. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę „MAESTRO“ (duomenys neskelbtini), kurią laikė iki 2011 m. balandžio 8 d., kol policijos pareigūnų reikalavimu buvo paimta, o 2011 m. balandžio 4 d. 17 val. 44 min. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ją panaudojo neteisėtai finansinei operacijai – grynųjų pinigų paėmimui iš A. M. sąskaitos, atlikti, tai yra apgaule elektroninei atsiskaitymo sistemai tris kartus identifikuodamas save kaip A. M., iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) paėmė 2.500 Lt, tuo nukentėjusiajam padarydami 2.500 Lt dydžio turtinę žalą (I).

Be to, Ž. P. 2011 m. balandžio 4 d. 22 val. 48 min. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, neteisėtai plėšimo būdu įgytą nukentėjusiojo A. M. vardu AB „Swedbank“ išduotą elektroninę mokėjimo kortelę „MAESTRO“ (duomenys neskelbtini) panaudojo neteisėtai finansinei operacijai – grynųjų pinigų paėmimui iš A. M. sąskaitos, atlikti, tai yra apgaule elektroninei atsiskaitymo sistemai du kartus identifikuodamas save kaip A. M., iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 4 d. 23 val. AB „Nordea“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, neteisėtai plėšimo būdu įgytą, nukentėjusiojo A. M. vardu AB „Swedbank“ išduotą elektroninę mokėjimo kortelę „MAESTRO“ (duomenys neskelbtini) panaudojo neteisėtai finansinei operacijai – grynųjų pinigų paėmimui iš A. M. sąskaitos, atlikti, tai yra apgaule elektroninei atsiskaitymo sistemai vieną kartą identifikuodamas save kaip A. M., iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt, tuo nukentėjusiajam A. M. padarydamas 800 Lt dydžio turtinę žalą (II).

Kaltinamasis M. R. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas įvyko balandžio 4 d. ryte. Susiskambino su Ž. P., susitarė susitikti pas jį bute alaus atsigerti. Buvo jis, nukentėjęs A. M., A. K., dar kažkas buvo atėjęs, bet išėjo. Daugiausiai buvo keturiese. Pinigų alkoholiui turėjo patys. Gėrė, gėrė ir išėjo kalba apie mergas. A. M. pasakė, kad reikėtų mergų, paskui, kad nereikėtų, tai jis šiam pasakė, kad „taip nesidaro ir liepė apsispręsti“. Buvo išgėrę, susiginčijo ir A. M. jį gaidžiu pavadino. Pasakė, kad taip negražu šnekėti, tada šis jam „kažkaip į petį“, o jis pastarajam atgal. Po to išėjo į balkoną parūkyti. Kai grįžo, A. K. miegojo, o Ž. P. su A. M. virtuvėje ar koridoriuje kažką kalbėjo. Kai jis išlindo, Ž. P. pasakė, kad einam nusipirkti dar. Nuėjo prie bankomato, kur Ž. P. nusiėmė pinigų, bet nežino kokią sumą. Jam padavė 400 Lt už telefoną skolą, nes buvo skolingas ir jie ėjo mašiną pirkti ar apžiūrėti, o paskui važinėjosi su ta mašina. Pas Ž. P. tą naktį permiegojo ir rytojaus dieną išvažiavo namo. Kalba apie mašiną išėjo kai pinigus Ž. P. nusiėmė. Tada jis pasakė, kad žino mašiną pas kažkokį draugą ir pasiūlė eiti apžiūrėti. Jis sutiko ir nuėjo minėtą mašiną nusipirkti. Tą mašiną nusipirko ir važinėjosi su ja visur. Net negrįžo į namus. Nukentėjusiajam sudavė tris kartus kažkur į veido sritį. Kortelės nereikalavo. Kieno kortelė sužinojo tik policijoje, kai jį išsikvietė. Tik tada pasakė kiek pinigų nuimta. Nežinojo kieno ta kortelė. Manė, kad Ž. P., nes jis buvo sakęs, kad algą pervedė ar dar kažką. Pastarasis jam padavė tuos 400 Lt ir pasakė, kad už telefoną skolą atiduoda. Telefonas, kurį pardavė Ž. P., buvo „Sony Ericsson“, o skaičių neatsimena. Gal V710 ar 60. Telefonas buvo atlenkiamas. Į papildomą klausimą atsakė, kad Ž. P. jam sakė, kad jam nukentėjęs kortelę davė. Nematė kaip A. M. Ž. P. kortelę padavė. Kieno kortelė ir kiek nuimta pinigų sužinojo tik policijoje. Apklausoje buvo išsigandęs, todėl prišnekėjo nesąmonių. Tikrai nežinojo kieno ta kortelė. Nebuvo kalbos, kad reikės už paslaugas mokėti. Kad reikės alaus nupirkti tai sakė. Mergos turėjo iš Jurbarko atvykti. Jis būtų į Jurbarką paskambinęs, o būtų reikėję už benziną susimokėti. Už jokias paslaugas nebūtų reikėję mokėti. Būtų pusseseres pasikvietęs. Jų atvažiavimas butų buvęs paslauga. Jos būtų atvažiavusios dėl kompanijos pabūti, pabaliavoti. Civilinį ieškinį teks atlyginti. Kad ir vienas grąžins pinigus, nors jų neėmė. Iš tų pinigų jam buvo paduoti 400 Lt. Nors jis turėtų grąžinti tik tuos 400 Lt. Bendrai su Ž. P. tuos 400 Lt išleido: benzino už juos pylėsi, rūkymą pirko, alkoholį. Į gynėjo klausimą atsakė, kad dėl viso ieškinio nesutinka. Sutinka su 400 Lt, nes tik tiek Ž. P. jam padavė. Nežinojo kieno tie pinigai (II tomas, b.l. 93-95).

Kaltinamasis Ž. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad nuomojamame bute girtavo. Išėjo kalba su nukentėjusiuoju A. M. ir M. R. apie merginas. Merginoms neatvykus, M. R. su nukentėjusiuoju susimušė, tačiau ir toliau išgėrinėjo. A. K. tuo metu miegojo. Visų detalių ir smulkmenų neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, o jam yra iškelta ir kitų bylų. Buvo merginos iškvietimas. Kai A. M. persigalvojo dėl merginos, M. R. reikalavo sumokėti už benziną ar kažką. Mergina neatvažiavo. A. M. sutiko sumokėti ar duoti 100 Lt, bet M. R. buvo mažai ir jis reikalavo sumokėti daugiau. Matė kaip nukentėjęs su M. R. mušėsi. Kaip suprato, jie mušėsi dėl tos kviestos panelės. O dėl kortelės, tai nukentėjęs M. R. davė tą kortelę. Žinojo, kad nereikės nukentėjusiojo mušti, nei ką daryti, nes pinigai vis tiek bus nuimti nepaisant to, ar jis pats duos kortelę ir jie nuimsim, ar jis pats nueis ir nuims pinigų „šnapsui“. Tai buvo ir taip aišku. Nebuvo tikslo nukentėjusįjį spardyti ar daužyti, užrakinti, bandyti „išmušinėti PIN kodą“. Faktas tas, kad M. R. paprašė kortelės. Nežino kokiu būdu jis tos kortelės paprašė, ar ten juodu susimušė dėl tos kortelės, ar jie tik dėl panelių susimušė, bet nukentėjusysis davė M. R. tą kortelę. Išankstinio susitarimo tarp jo ir M. R. dėl kortelės reikalavimo ar A. M. sumušimo nebuvo. Buvo susitarimas pagerti. Nukentėjęs davė kortelę M. R., o vėliau jam pasakė PIN kodą, nes jį pažinojo ir pasitikėjo. A. M. geranoriškai davė kortelę ir leido nuimti tam tikrą pinigų sumą. Tik jie viršino A. M. žodžiu pasakytą pinigų sumos limitą. Nukentėjęs leido nuimti apie 100 Lt. Kai nukentėjusiajam sudavė smūgius, mano, kad pastarasis išsigando ir pasakė, kad nupirks šnapso, duos kortelę. Ir tada davė tą kortelę, kurią M. R. paėmė. Nebuvo kalbos apie šnapsą, net ir taip buvo aišku ką jie darysim su pinigais. Kadangi M. R. nukentėjusysis padavė tą kortelę, tai pastarasis ir paklausė PIN kodo. Tai čia normalus dalykas. Mano, kad gal jis buvo išsigandęs, o gal ir nebuvo išsigandęs, bet jis kortelę padavė po muštynių. Kai jis kartu su M. R. išėjo pirkti alkoholio, namuose liko nukentėjęs A. M. ir A. K.. Išeidamas užrakino buto duris. Negalėjo palikti atrakintus du svetimus žmones, kurie pas jį bute girtuokliauja, nes bet kurią minutę galėjo atvažiuoti buto šeimininkė. Butą išsinuomojo iš Kurelaitienės maždaug prieš mėnesį iki nusikaltimo. Jam nuomotoja davė vieną raktą. Vieną raktą turėjo pati. Kartu su M. R. nuėjo iki bankomato. Nežinojo kiek pinigų yra sąskaitoje, bet žinojo, kad jų yra. Kai nuėjo, pirmiausiai pasižiūrėjo pinigų likutį. Jis pasakė, kad pinigų yra daug. Tada M. R. pats priėjo, pasižiūrėjo, pamatė kiek ten yra. Jis šiam tada pasakė, kad nuims 1.500 Lt ar 2.000 Lt. M. R. neprieštaravo, kad tiek pinigų jis nuimtų. Nuėmus pinigus, užėjo už „Swedbank“ banko kampo, kur M. R. padavė pinigus. Bet ne už jokį telefoną, kuris čia yra sugalvotas nežino iš kur. Davė M. R. pinigus, bet tam, kad jis jo neprašinėtų pirkinėti cigarečių ar dar kažko. Jo nuomone M. R. apkalba jį dėl telefono. Jis taip pat gali surinkti 4-5 liudininkus, kurie patvirtins, kad iš M. R. jokio telefono nepirko. Piktumų tarp jo ir M. R. nėra. Be tų 400 Lt, kuriuos davė M. R., bevažinėjant po kaimą pastarajam dar davė po 100, po 200 Lt. Tiksliai neatsimena, bet davė gal 600 Lt, o gal 1.000 Lt. Už kitus pinigus pirko automobilį, kurį jau buvo planavęs pirkti. Tą automobilį būtų pirkęs bet kokiu atveju, tačiau pasitaikė proga ir galimybė greičiau jį nupirkti. Už mašiną sumokėjo 1.300 Lt. Po to ruošėsi pasakyti nukentėjusiajam, bet kai grįžo nupirkęs automobilį, tai nukentėjęs buvo be gyvybės ženklų. Jis buvo pergėrę, o paskui jį išsivežė pareigūnai. Faktas tas, kad nukentėjęs leido jiems ta kortele naudotis, paimti pinigus. Jam būtų pranešę, bet nespėjo. Nuo nukentėjusiojo sąskaitos paėmė 2.400 Lt. Galvojo, kad išgers. Galėjau pinigus nuimti taip, kaip nurodyta banko išrašuose. Visai nieko naudotis svetima kortele. Atrodo kaip būtų uždirbęs pinigus. Geras jausmas (II tomas, b.l. 95-99).

Nors kaltinamasis M. R. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, o kaltinamasis Ž. P. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. M., liudytojo L. D. parodymais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, sąskaitų išrašu, akistatų protokolais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad buvo merginos iškvietimas. Užsimanė merginos, o paskui jos atsisakė. Buvo neblaivus. Mergina neatvažiavo. M. R. pasakė, kad už nesuteiktas paslaugas reikia susimokėti, nes mergina jau buvo užsakyta, o paskui jis šios atsakė. Kiek pamena sakė, kad reikia sumokėti 200 Lt. Grynųjų pinigų su savimi neturėjo. Turėjo kortelėje pinigų ir galėjo pats nueiti jų nuimti. Ž. P. pasakė, kad jis niekur neis, liepė duoti kortelę, užrakino ir viskas. Jį mušė M. R.. Buvo suduoti 3-4 smūgiai. Kaip supranta už tai, kad nedavė kortelės. Tos kortelės ir nenorėjo niekam duoti. Nenorėjo ir pinigų duoti už nesuteiktas paslaugas. Negali pasakyti ar M. R. gaidžiu pavadino, nes neatsimena. Atrodo, kad nevadino. Kiek atsimena, apie alkoholį kalbos nebuvo, jo ir taip užteko. Negali tiksliai pasakyti kuris reikalavo kortelės. Bet kortelę davė, nes gavo „į lempą ir todėl, kad neturėjo grynų pinigų“. Tada sutiko ir manė, kad iš kortelės nuims 200 Lt, o kortelę grąžins. Būtų pats ėjęs, bet jo neišleido. Ginčas dėl kortelės tarp jo, M. R. ir Ž. P. truko 3-10 minučių. Tai vienas, tai kitas vis išeidavo parūkyti. M. R. rūkė balkone kai jis PIN kodą Ž. P. pasakė. Nebuvo kalbos tarp jo ir Ž. P., kad „einam į virtuvę ir aš tau pasakysiu PIN kodą, nes tave pažįstu“. M. R. ir Ž. P. išėjus, jis buvo užrakintas. Ėjo patikrinti. Ž. P. pasakė, kad užrakins jį kad nepabėgtų ir neitų iš paskos. Kai Ž. P. su M. R. išėjo, A. K. „knabsojo“, dar gėrė alaus, o paskui atsimena, kad duris atrakino policija. Reiškia 3.300 Lt civilinį ieškinį, jį palaiko, nes būtent tokia suma ir buvo nuimta iš kortelės (II tomas, b.l. 99-101).

Liudytojas L. D. parodė, kad ėjo mieste, kai jį susistabdė Ž. P. ir paprašė parduoti automobilį BMW 530. Ž. P. žinojo, kad jis pardavinėju mašiną. Jeigu neklysta, mašiną pardavė už 1.250 Lt. Jie mašiną nupirko ir tą pačią minutę ją jiems atidavė. Mašiną iš jo pirko Ž. P., bet jie buvo kartu su kitu kaltinamuoju. M. R. į jų su Ž. P. pokalbį nesikišo. Anksčiau Ž. P. buvo sakęs, kad nori pirkti jo automobilį (II tomas, b.l. 101-102).

Liudytoja K. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pasakojo ir guodėsi atėjęs jai, kad iš (duomenys neskelbtini) pirko telefoną už 400 Lt. Ji to (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Paskui po keleto dienų tas (duomenys neskelbtini) paprašė, kad (duomenys neskelbtini) jam paskolintų tą telefoną, nes važiuoja į kaimą ir neturės kaip pasiskambinti. M. R. paskolino tą telefoną ir „neliko nei telefono, nei pinigų neatgavo“. M. R. skambino tam (duomenys neskelbtini), bet jis nekeldavo ragelio, neįsileido į namus. Mano, kad M. R. apie šį (duomenys neskelbtini) kalbėjo, nors pavardės nesakė. Sakė, kad pastarasis (duomenys neskelbtini) gyvena. Koks tai buvo telefonas taip pat neminėjo (II tomas, b.l. 102-103).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – magnetinė mokėjimo kortelė bei automobilis BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas, teismo posėdžio metu apžiūrėti nebuvo.

Iš AB „Swedbank“ pateikto A. M. sąskaitos išrašo matyti, kad 3.300 Lt buvo išgryninti 2011-04-04 laikotarpyje nuo 17 vai. 44 min. iki 2011-04-05 23 vai. (I tomas, b.l. 4).

Iš 2011-04-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo ir foto nuotraukos matyti, kad Ž. P. pateikė magnetinę kortelę “Maestro”, išduotą A. M. vardu, kuri po jos apžiūros palikta saugoti baudžiamojoje byloje (I tomas, b.l. 14, 15-18, 19, 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. yra nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose - antakyje, kairės akies vokuose - antakyje - kaktoje, dešiname žande, padarytos kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. mažiausia trijų smūgių pasėkoje. Dėl padarytų kūno sužalojimų A. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (I tomas, b.l 22).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsintų M. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos duodamas M. R. parodė, kad A. M. jis nespardė, o pastarasis jam nesudavė jokio smūgio. Savo mokėjimo kortelę Ž. P. A. M. buvo perdavęs dar prieš pastarajam suduotus jo smūgius. Perdavė dėl to, kad šis nupirktų alaus. Parėjus iš balkono, kuriame rūkė, Ž. P. pasiūlė jam nueiti nusiimti pinigų. Taip pat pasakė, kad žino PIN kodą. Pirmiausiai Ž. P. kortelę įsidėjęs į bankomatą pasižiūrėjo pinigų likutį. Pinigų buvo apie 300 Lt. Nesitarė kiek pinigų iš kortelės nuimti. Iš viso buvo nuimta 2.500 Lt. Daugiau bankomatas pinigų neišdavė. Už parduotuvės kampo Ž. P. jam padavė 400 Lt, o kitus pasiliko sau. Už 1.300 Lt Ž. P. pirko automobilį BMW 530 (I tomas, b.l. 69-70).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsintų Ž. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos duodamas Ž. P. parodė, kad M. R. su A. M. susipyko. Šis pasakė, kad neduos pinigų už pakviestas mergas. M. R. sėdinčiam A. M. rankomis sudavė kelis smūgius į galvos sritį. A. M. buvo išgąsdintas, jog visai bus sumuštas, todėl atidavė savo mokėjimo kortele. M. R. reikalavo pasakyti PIN kodą. Kai pastarajam užsimojo dar kartą, A. M. pasakė, jog PIN kodą pasakys Ž. P.. Nuėjus prie bankomato susiginčijo dėl PIN kodo, o nuimtus pinigus pasidalino panašiai pusiau (I tomas, b.l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų M. R. ir Ž. P. veikos teisingai ir pagristai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (I) kaip plėšimas, kadangi nukentėjusiojo A. M. mokėjimo kortelė buvo užvaldyta panaudojant prieš jį fizinį – M. R. suduodant 3-4 smūgius, ir psichologinį smurtą – reikalaujant sumokėti už atsakytas paslaugas, atiduoti mokėjimo kortelę, pasakyti PIN kodą, neleidžiant pačiam išeiti ir nuo sąskaitos nuimti pinigų. Šias teismo nustatytas aplinkybes pagrindžia nukentėjusiojo A. M. parodymai, jog iškviestos merginos jis atsisakė, todėl M. R. pareikalavo sumokėti 200 Lt, o šiam nesutikus, Ž. P. pasakydamas, kad jis niekur neis, liepė duoti kortelę, užrakino, o M. R. sudavė 3-4 smūgius dėl to, kad jos neatidavė (II tomas, b.l. 99-100). Kad nukentėjusiajam A. M. buvo padaryti kūno sužalojimai, patvirtina ir ekspertizės aktas (I tomas, b.l. 22). Teismas atmeta kaltinamojo M. R. parodymus, kad jis nukentėjusįjį mušė dėl to, kad pastarasis šį pavadino „gaidžiu“, kadangi ne tik pats kaltinamasis kiekvienos apklausos metu šią aplinkybę nurodė skirtingai – iš pradžių teigdamas, jog A. M. jam nesudavė jokio smūgio (I tomas, b.l. 69), vėliau nurodo, kad abu vienas kitam sudavė (I tomas, b.l. 72), tačiau to nepatvirtino nei vienas kartu su juo buvęs asmuo. Kad M. R. nukentėjusįjį mušė, patvirtina ir Ž. P. parodymai, tik pastarasis skirtinai nurodo sužalojimo priežastis – teigdamas, jog M. R. su A. M. mušėsi dėl panelių, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, jog A. M. buvo išgąsdintas, kad visai bus sumuštas ir todėl atidavė M. R. mokėjimo kortelę, o jam pasakė PIN kodą, nes juo pasitikėjo (I tomas, b.l. 103, II tomas, b.l. 95). Kad mokėjimo kortelė buvo duota tikslu nueiti nupirki alkoholio, paneigia ir kaltinamojo M. R. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kadangi jis tvirtino, jog alkoholiui pinigų jis turėjo, o kad nukentėjusiojo buvo reikalaujama sumokėti už „atsisakytą paslaugą iškviesti mergina“, patvirtina ir nukentėjusysis A. M. ir kaltinamasis Ž. P. teigdamas, jog nebuvo kalbos apie „šnapsą“ (II tomas, b.l. 97, 99-100). Ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose Ž. P. nurodo, kad pinigų iš A. M. buvo reikalaujama dėl atsakytų merginų ir net neužsimenama apie jokį alkoholio pirkimą (I tomas, b.l. 103). Nors A. M. dėl girtumo negalėjo pasakyti, kuriam iš kaltinamųjų atidavė mokėjimo kortelę, tačiau viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad ją buvo priverstas atiduoti dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų (I tomas, b.l. 24; II tomas, b.l. 100). Nors kaltinamasis Ž. P. teigia, kad nukentėjusysis kortelę M. R. padavė pats, tikslu kad šie nueitų nupirkti alkoholio, tačiau šią nurodomą aplinkybę paneigia ir paties kaltinamojo Ž. P. parodymai, jog pinigų iš A. M. buvo reikalaujama dėl atsakytų merginų ir net neužsimenama apie jokį alkoholio pirkimą, taip pat kaltinamųjų veiksmai po kortelės paėmimo – A. M. užrakinimas bute, nors jis pats galėjo nueiti pinigų nuimti, nes dienos metu jis pats kartu su Ž. P., pritrūkus alkoholio, ėjo nusiimti pinigų ir jo nupirkti, o dabar to padaryti išleistas nebuvo (I tomas, b.l. 23; II tomas, 99-100); tikrinimas sąskaitos likutis bankomate, nors pačių kaltinamųjų teigimu jiems buvo leista nuimti 100 Lt (II tomas, b.l. 98, 99). Kad A. M. buvo paliktas bute užrakintas neneigia ir kaltinamasi Ž. P., tačiau nurodo, kad tą padarė dėl to, jog netyčia neateitų į butą jo savininkė ir neužtiktų jame svetimų asmenų, nors pats nurodo, kad ši turėjo savo raktus nuo nuomojamo buto (II tomas, b.l. 98). Kaltinamojo M. R. teigimu jis mokėjimo kortelę pamatė tik prie bankomato, nežinojo kam ji priklausė, kad Ž. P. jam 400 Lt davė kaip skolą už telefoną taip pat atmestini, kadangi kaltinamasis Ž. P. patvirtino, kad mokėjimo kortelė buvo paduota būtent M. R., o pastarajam pasakytas jos PIN kodas, pats M. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kortelę A. M. dar prieš tai kaip jis šį susimušė, padavė Ž. P. dėl to, kad šis nupirktų alaus merginoms (I tomas, b.l. 69; II tomas, 96). Kad M. R. buvo prie bankomato, suprato kokia sąskaita tikrinama ir nuimami pinigai, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad bankomatas daugiau nei 2.500 Lt neišdavė ir apie jokią skolą už telefoną ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė (I tomas, b.l. 70). Iš nustatytų aplinkybių, gan prieštaringų kaltinamųjų parodymų matyti, kad kaltinamieji suprato vienas kito veiksmus, jiems neprieštaravo, todėl nustatytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamųjų M. R. bei Ž. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tai yra abu, kaip bendravykdytojai, turi būti pripažinti atsakingais už kilusius padarinius, o jų argumentai, kad tikslo apiplėši nukentėjusįjį neturėjo, nesitarė, vertintini kaip jų gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų M. R. bei Ž. P. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (I), 182 str. 1 d. (I ir II) kaip sukčiavimai, kadangi kaltinamieji neatlygintinai ir neteisėtai užvaldė svetimą turtą – pasinaudodami A. M. duomenimis neteisėtai inicijavo finansines operacijas – AB „Swedbank“ bankomate 2.500 Lt pasisavinimą (I), o antruoju – AB „Swedbank“ ir AB „Nordea“ bankomatuose 800 Lt pasisavinimą, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir A. M. padarė 3.300 litų turtinę žalą (I ir II). Kadangi kaltinamieji neteisėtai įgijo ir panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, kurie buvo būtini finansinei operacijai inicijuoti bei atlikti, todėl veikos pagrįstai papildomai kvalifikuotos pagal 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (I ir II).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe, taip pat būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jų įvykdymui.

Skiriant kaltinamiesiems Ž. P. bei M. R. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padarytai esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – siekiant pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamųjų asmenybes, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis M. R. teismo neteistas, tačiau kelis kartus baustas administracine tvarka, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, registruotas darbo biržoje (II tomas, b.l. 82, 85, 86); kaltinamasis Ž. P. teismo teistas penkis kartus, administracine tvarka baustas šešis kartus, šiuo metu yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra vedęs, kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nesurinkta; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys, kuris yra neatlygintas; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamiesiems M. R. bei Ž. P. už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir bendrinant įstatymų nustatyta tvarka. Teismas turi pakankamą pagrindą manyti jog šį kartą bausmės tikslai M. R. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p.); taip pat įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p.). Kaltinamajam Ž. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Civilinio ieškovo A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikomas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – magnetinė mokėjimo kortelė „Maestro“ grąžintina teisėtam savininkui A. M.; automobilis BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini)registracijos liudijimas konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius keturis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (I) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. R. panaikinti nuosprendžiu įsiteisėjus.

Ž. P. pripažinti kaltu padarius šešis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (I); 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (II) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (II) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (II) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (I) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (II) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės – pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (I) laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (II) laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams bei Šakių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2011-04-14) paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-11-17.

Į Ž. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laikotarpį nuo 2011-04-06 iki 2011-11-17.

Civilinio ieškovo A. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų Ž. P. ir M. R. du tūkstančius penkis šimtus (2.500 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo A. M. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo Ž. P. aštuonis šimtus litų (800 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo A. M. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – magnetinę mokėjimo kortelę „Maestro“ grąžinti teisėtam savininkui A. M.; automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimto kaltinamojo Ž.P. – nuo nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.