Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. (M. V.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. RV-25-1337, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

4. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 30 dienai yra 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai 9 (devynios) dienos. 2023 m. spalio 9 d. nuteistasis atliko 2/3 (du trečdalius) paskirtos bausmės.

5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. RV-25-1337 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. V. (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Taip pat numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2024 m. spalio mėnesį.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. V. skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. V. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl Skundžiama nutartis atmesti M. V. skundą laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

10. Lygtinio paleidimo taikymo kriterijų vertinimas apima nustatymą, ar nuteistasis atitinka materialiuosius ir formaliuosius pagrindus, leidžiančius toliau auklėti jį visuomenėje. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, nors jis dar neatliko visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina nustatyti, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis M. V. 2023 m. spalio 9 d. atliko du trečdalius įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos. Be to, BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybės trukdančios taikyti lygtinį paleidimą, nenustatytos, todėl yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik, norint taikyti lygtinį paleidimą, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

13. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta penkis kartus. Vilniaus pataisos namuose (dabar Vilniaus kalėjimas) 2022 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. spalio 16 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti. Paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu tai pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Ir nors gi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai, o kaip nagrinėjamu atveju – vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kurios neįžvelgė nei Komisija, nei apylinkės teismas. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

14. Vertinant nuteistojo skundo argumentus, sutiktina, kad svarbu įvertinti ir M. V. teigiamus asmenybės pokyčius, kurie atsispindi pateiktuose asmens bylos medžiagos duomenyse. Nustatyta, jog M. V. leidžiamas tęsia individualią veiklą (bižuterinių papuošalų gamyba), kuri prilyginta darbinei veiklai, atnaujino pažymą dėl galimybės įsidarbinti po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, įgijo profesines kvalifikacijas, mokosi ispanų ir anglų kalbų, dalyvavo 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ ir 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose bei dalyvavo 3 akademinių valandų trukmės socialinių įgūdžių „Smurtinio elgesio keitimo programos“, „Karjeros portretai“ užsiėmimuose. Svarbu pastebėti, ką nurodo ir pats M. V., kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vis tik, nuteistojo elgesys bausmę atliekant minėtomis sąlygomis, neleidžia neabejotinai spręsti, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje. Kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, jog tie poreikiai turi būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo koreguoti.

15. Pritartina skundo teiginiui, kad per penkerius metus nuteistasis paskutinį kartą baustas 2023 m. gegužės 18 d. už disponavimą mobilaus ryšio telefonu, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau M. V. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo disciplinuotumu. Vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2024 m. balandžio mėnesio socialinio tyrimo išvada (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) M. V. per visą bausmės atlikimo laikotarpį baustas 14 (keturiolika) kartų ir tik kartą skatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis buvo baustas ir pakartotinai už atsisakymus susitvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, ne kartą gulėjo paskirtoje vietoje, apsiklojęs antklode, nesusitvarkęs miegamosios vietos bei baustas už kitus drausmės reikalavimų pažeidimus. Nuteistasis nesugeba įvertinti savo negatyvaus elgesio padarinių ir orientuojasi tik į savo asmeninių poreikių ar įsitikinimų patenkinimą. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, išvengti rizikingų situacijų. Nuteistajam vis dar sunku laikytis nustatytos tvarkos ir tai suponuoja prielaidas apie nepakankamas nuteistojo pastangas valdant kriminogeninius rizikos poreikius, sunkumus išlaikant teigiamą elgesio dinamiką.

16. Taigi nors atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistojo elgesyje pastebima ir tam tikrų teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Analizuojant M. V. gyvenimo būdą, pastebėta, kad jis iki pilnametystės nepasižymėjo delikventiniu elgesiu, siekė išsilavinimo ir neturėjo problemų su teisėsauga, tačiau sulaukęs 21 (dvidešimt vienerių) metų pradėjo nusikalsti. Daugelį nusikaltimų, įskaitant chuliganizmą, M. V. įvykdė draugų ir pažįstamų kompanijoje, todėl galima manyti, kad nuteistąjį supo distabilizuojanti aplinka ir kriminalinę patirtį turintys asmenys. M. V. nesugebėjo pasimokyti iš savo klaidų ir kardomosios priemonės metu toliau vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikų disponavimu. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis taip pat nesugebėjo išlaikyti teigiamo elgesio, dažnai buvo drausminamas. Apibendrinant, M. V. gyvenimo būdas stilius laisvėje tęstiniu nusikalstamumu, pozityvios savęs realizavimo stoka ir artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose. Taigi, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugų sritis yra artimai susijusi su M. V. nusikalstamo elgesio raiška. M. V. bendravimo situacijose demonstruoja laisvumą ir pasitikėjimą savimi, tačiau vengia emocinio atsivėrimo ir yra uždaras. Nuteistasis dažnai pažeidžia drausmės reikalavimus, nesugeba įvertinti savo negatyvaus elgesio padarinių ir orientuojasi į asmeninių poreikių patenkinimą. Nuteistajam trūksta konstruktyvių problemų sprendimo būdų, kas skatina jo nusikalstamą elgesį ir netinkamo elgesio modelius. Nors M. V. jaučiasi užtikrintas dėl savo ateities ir tiki, kad sugebės nepakartoti nusikaltimų, nuteistajam stinga aktyvių veiksmų savo tikslų įgyvendinimui ir motyvacijos resocializacijai. M. V. mąstymas ir elgesys pasižymi polinkiu kartoti ankstesnes klaidas, nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu ir trūksta konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių. Šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. M. V. lengvai prisitaiko prie nuteistųjų bendruomenės ir laikosi jai būdingų elgesio modelių bei nuostatų. M. V. dažnai pažeidė taisykles ir apribojimus, už ką buvo 14 kartų baustas drausmine tvarka. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo nepakankamas pastangas būti socialiu visuomenės nariu ir polinkį pažeisti teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ne kartą pažeidė įstatymus, galima teigti, jog M. V. tam tikru lygiu palaiko kriminalinį elgesį, o jo nuostatos yra susijusios su nusikalstamo elgesio raiška. Kaip jau minėta, M. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką, be to, jos įvertinimą labiau sąlygoja dinaminiai, o ne statiniai veiksniai. Ši aplinkybė bei kiti Skundžiamoje nutartyje išdėstyti duomenys apylinkės teismui leido padaryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys ir su šiuo vertinimu, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.

17. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaip matyti iš asmens byloje pateiktos Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis stokoja lėšų paskirstymo įgūdžių, motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinės darbinėje veikloje. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje išskirti ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, artimų santykių palaikymas asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose, nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų. Pabrėžtina ir nustatyti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, o būtent didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (3 (trys) teistumai), nusikalstamam elgesiui būdingas disponavimas narkotinėmis medžiagomis modelis, skirtos kardomosios priemonės metu įvykdyta analogiška nusikalstama veika. Aukštesnysis teismas, remdamasis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, sutinka su Komisijos ir žemesniojo teismo vertinimu, kad M. V. stengiasi keisti savo elgesį, tačiau, kaip matyti iš skundžiamų procesinių sprendimų, šių pastangų neužtenka lygtiniam paleidimui, o skundo argumentai neleidžia apygardos teismui daryti priešingos išvados.

18. Vertinant nuteistojo skundo argumentą, susijusį su jo darbine veikla, nustatyta, jog M. V. darbinėje patirtyje yra pastebimas tam tikras nenuoseklumas. Nuteistasis iki nuteisimo (duomenys neskelbtini) turėjo tris prekyvietes, kuriose kartu su sugyventinės mama prekiavo įvairiais drabužiais. Taip pat apie 4 metus dirbęs UAB „L“ priklausančiose įvairiose degalinėse, operatoriumi. Iš darbų išeidavo pats dėl perspektyvos trūkumo, nes nebuvo galimybių kilti pareigose. M. V. taip pat yra dirbęs apie 2 (du) metus UAB „D“. Darbo santykius nutraukė savo noru, kadangi susirgo (duomenys neskelbtini) ir ilgai gydėsi. Po ligos atgal į darbą negrįžo. Nors nuteistasis pateikė UAB „D“ direktoriaus pranešimą apie sutikimą įdarbinti M. V. po to kai pastarasis bus išleistas į laisvę, tai nėra, pakankamas įrodymas, jog nuteistasis tikrai dirbs šioje įmonėje, atsižvelgiant į pastebimą nenuoseklumą jo darbinėje patirtyje ir motyvacijos stoką. Kartu pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu M. V. nedirba, įdarbinamas nesiprašė. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija M. V. siūlė dirbti, tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti įstaigos administracijos siūlomą darbą. Nuteistasis turi vykdyti pataisos įstaigoje jam numatytas priemones, o aplinkybė, kad nevykdo ir nededa jokių pastangų įsidarbinti suteikia pagrindą abejoti jo pasiryžimu įsidarbinti ir dirbti išėjus iš pataisos įstaigos. Nors M. V. laisvėje turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli bei ilgalaikė. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad darbinė sritis reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Taigi, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis aukštesnysis teismas pritaria Komisijos Skundžiamam nutarimui, kad nuteistasis turi tęsti priemones, numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane, siekiant valdyti aktualias kriminogenines sritis.

19. Nustatyta, kad M. V. palaiko ryšius su šeimos nariais, iš jų sulaukia paramos bei palaikymo. Po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja gyventi kartu su tėvais. Mamos N. V. sutikime nurodyta, kad ji sutinka, jog jos sūnus M. V. apsigyventų pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus – Kalėjimo bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos asmens bylos pažymas M. V. gyvenamoji vieta (namų adresas) iki sulaikymo (suėmimo) buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis minėtoje gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinę medžiagą. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė artimame gyvenamajame rajone, be to nusikaltimo (duomenys neskelbtini) įvykdymas gali rodyti, kad grįžimas į šią vietą gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą. Nepaisant to, nuteistasis labiausiai norėtų būti paleistas į laisvę dėl būtinybės prižiūrėti sergančius tėvus, ir tam pagrįsti pateikė medicininius dokumentus, apibūdinančius tėvų sveikatos būklę. Nuteistasis pažymi, kad tėvui atlikta operacija ir jam reikalinga intensyvi priežiūra, o mama pati serga ir negali suteikti reikiamos pagalbos ar pasirūpinti tėvu. Sutiktina, jog nuteistojo tėvams reikalinga priežiūra, tačiau teismui pateikta medžiaga rodo, kad M. V. turi seserį, kuri, aukštesniojo teismo nuomone, taip pat gali suteikti reikalingą pagalbą. Be to siekiant teigiamų pokyčių, nuteistojo gyvenimo sritys tokios kaip gyvenimo stilius, draugai, mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tikslinių veiksmų. Nuteistasis turi išmokti vengti rizikingų situacijų ateityje, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytas.

20. Apibendrinant pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Itin svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo M. V. skundo pagrįstumo laikytina ir tai, kad Komisijos Skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad M. V. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

21. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Skundžiamo nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.