- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 1K-200-468/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo R. M., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos, išsituokusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, neteisto, skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 02 28 d. nutarties, kuria įtariamajam R. M. pratęstas kardomosios priemonė – suėmimo, terminas laikotarpiui nuo 2013 02 28 d. iki 2013 05 28 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. įtariamas tuo, kad jis 2013 01 19 d. nuo 17.00 val. iki 21.15 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sulaužę lango rėmą įsibrovė į A. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė A. R. priklausančius daiktus: kompiuterį iPod – 2000 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį EMachines – 1500 Lt vertės; pinigus 1500 Lt; 50 Eurų – 170 Lt vertės; vyrišką auksine grandinėlę (50 g svorio) – 3000 Lt vertės; vyrišką auksinę grandinėlę (32 g svorio) – 2500 Lt vertės; auksinę 10 rublių monetą – 500 Lt vertės; auksinę grandinėle – 300 Lt vertės; auksinę grandinėlę – 300 Lt vertės; auksinį pakabuką su raudonos spalvos akute – 200 Lt vertės; auksinį pakabuką su cirkoniu – 150 Lt vertės; auksinius auskarus (3 g svorio) – 300 Lt vertės; auksinius auskarus su baltu auksu (4 g svorio) – 300 Lt vertės; auksinius auskarus su aleksandrito akute – 300 Lt vertės; vyrišką auksinį žiedą su rubinu – 500 Lt vertės: vyrišką auksinį žiedą – 500 Lt vertės; vyrišką auksinį žiedą su juodos spalvos akute – 400 Lt vertės: moterišką auksinį žiedą su aleksandritu – 400 Lt vertės; moterišką platų auksinį žiedą graviruotą – 400 Lt vertės; 3 vnt. moteriškų auksinių žiedų po 200 Lt – bendrai 600 Lt vertės; moterišką auksinį žiedą (56 pr.) – 600 Lt vertės; vyrišką vestuvinį žiedą (56 pr.) – 800 Lt vertės; moterišką vestuvinį žiedą – 300 Lt vertės; vyrišką vestuvinį žiedą – 400 Lt vertės; auksiniu korpusu laikrodį su apyranke „Čaika“ – 2500 Lt vertės; auksinius pakabukus – 600 Lt vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad jis nuo 2012 11 03 d. 15.45 val. iki 2012 11 04 d. 14.00 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atidarę medinį langą įsibrovė į A. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė A. M. priklausančius 36 600 litų, ir R. V. – M. priklausančius auksinius ir sidabrinius dirbinius: auskarus, grandinėles, pakabukus, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad jis nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 09 12 d. 9.00 val., 2012 10 13 d. nuo 15.00 val. iki 22. 00 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į R. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė R. ir D. P. priklausančius aukso dirbinius: senovinį žiedą su briliantu, žiedą su briliantu ir smaragdu, vestuvinį žiedą, žiedą su dviem briliantais, žiedą su akute, žiedą su perlu, rankų darbo žiedą su briliantu, grandinėles, kaklaraiščio segtuką, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad jis 2012 10 13 d. nuo 15.00 val. iki 22.00 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužę pirmo aukšto plastikinio lango užraktus, įsibrovė į G. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė G.V. priklausančius pinigus: JAV dolerius, Lietuvos litus, Anglijos svarus, Eurus; aukso dirbinius: grandinėles, apyrankes, auskarus, sagę, žiedus, pakabukus, laikrodžius, papuošalų rinkinį bei daiktus: vyriškus kvepalus „Dizel“, 2 vnt. nešiojamų kompiuterių „Dell“, fotoaparatą „Canon“, fotoaparatą „Sony“, 2 vnt. mobilaus ryšio telefonus „Nokia“, Apple iPod ausinukus su adapteriu, usb kortelę, moteriškus kvepalus „Isimijaki“, odinę tašę, filmavimo kamerą „Canon“, dirbinius: auskarus, grandinėles, pakabukus, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad jis 2012 11 23 d. nuo 16.30 val. iki 18.30 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužę namo kambario plastikinio lango varčią, įsibrovė į F. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė F. G. priklausančius pinigus: 1000 Švedijos kronų – 380 Lt vertės, 50 Latvijos latų – 200 Lt vertės, 50 Estijos estų bei auksinius dirbinius: 2 grandinėles su kryželių pakabukais, auskarus burbulo formos, auskarus su akutėmis, moterišką balto ir geltono aukso grandinėlę, žiedą su žaliai geltonu papuošimu, žiedą su 3 akutėmis, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad jis 2012 11 30 d. nuo 10.00 val. iki 19.45 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sulaužę lango užraktą, įsibrovė į L. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė L. M. priklausančius auksinius dirbinius: auksinę grandinėlę, auksinę grandinėlę su balto aukso pynimu, auksinį, moterišką žiedą, stambų, moterišką, senovinį žiedą, moterišką žiedą su raudonos spalvos akute, vestuvinį žiedą, vyrišką grandinėlę (33,3 g svorio), bei J. M. priklausančias dvi papuošalų dėžutes, kuriuose buvo bižuterija bei sidabriniai papuošalai: žiedai, grandinėlės, apyrankės, auskarai, pakabukai, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad jis 2012 12 21 d. apie 20.17 val., veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu įrankiu laužydami N. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lango varčią ir rėmą, pasikėsinimo įsibrauti į namo vidų bei pagrobti svetimą, N. V. priklausantį, materialinę vertę turintį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjo ant namo esančias vaizdo filmavimo kameras bei nesugebėjo įsibrauti į namą pro laužytą langą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.
Įtariamasis R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013 02 09 d. 20.00 val.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 02 11 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 8 paroms, t. y. iki 2013 02 19 d.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 02 18 d. nutartimi įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 10 parų, t. y. iki 2013 02 28 d.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 02 28 d. nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas nuo 2013 02 28 d. iki 2013 05 28 d.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 02 28 d. nutartį, nurodo, kad laikant jį suimtą bei atimant galimybę padėti artimiems žmonėms, kai jo pagalba yra būtina, yra siekiama sukelti jam dvasines kančias, tokiu būdu pažeminti, palaužti ir priversti prisiimti atsakomybę už veikas, kokių jis nėra padaręs, tačiau to reikia teisėsaugos pareigūnams. Kiti asmenys, kurie yra įtariami tokių pat nusikalstamų veikų padarymu, nėra suimti, o visi kardomųjų priemonių tikslai jų atžvilgiu yra užtikrinti švelnesne kardomąja priemone. Iki įtariamajam 2013 02 10 d. pareikšto įtarimo jis niekada nebuvo teistas, neturėjo jokių neigiamų sąsajų su teisėsauga, vedė visuotinai suvokiamą ir suprantamą gyvenimo būdą, tačiau teismas, skirdamas kardomąją priemonę, į tai neatsižvelgė.
R. M. manymu, teismas neturėtų apsiriboti vien formaliu duomenų, kurie laikytini įrodymais, išvardinimu. Svarbiausia yra įrodymų turinys, o ne formali jų išraiška. Skundžiamoje nutartyje įvardijamos aplinkybės, t. y. kad liudytojai atpažino daiktus, kurie buvo pagrobti pagal individualius požymius, kurie tyrimo metu buvo rasti kratos metu (duomenys neskelbtini). Nors visi kratos metu paimti daiktai neabejotinai priklauso įtariamojo buvusiai žmonai ir dukroms, tačiau pateikiant liudytojams ir nukentėjusiems minėtus daiktus atpažinti, privaloma laikytis BPK normų, t. y. daiktų atpažinimas vykdomas pagal specialias daiktų atpažinimo taisykles, o ne nufotografuojant visus daiktus ir paskelbiant juos internete. Bet kuris nukentėjęs asmuo (arba ne nukentėjęs, nes daiktai viešai demonstruojami internete), pastebėjęs ant gaminio kokį nors išskirtinumą, gali teigti, kad šis daiktas priklauso jam vien todėl, kad susigrąžintų prarastą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti atpažinimui daiktai nėra vienetiniai, jų gamyba masinė, todėl atpažinimas pagal individualius požymius yra labai subjektyvus. Asmuo, norėdamas susigrąžinti pagrobtus daiktus, gali nuoširdžiai klysti arba pasinaudoti susidariusia situacija. Visi proceso veiksmų atlikimo metu paimti objektai turi būti tinkamai nurodomi to veiksmo atlikimo protokole ir užfiksuoti protokolo prieduose. Tai turi būti daroma taip, kad bet kuriame proceso etape būtų aišku, jog įrodinėjimo procese naudojami tie patys objektai. R. M. mano, kad teismas neteisingai taikė BPK normas, reglamentuojančias daiktų atpažinimo tvarką, todėl teismo išvada, kad liudytojai atpažino daiktus, kurie iš jų buvo pagrobti, turi būti vertinama kritiškai.
Teismas nutarime skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nurodo ir tai, kad įtariamasis nesurištas jokiais nuolatiniais šeimyniniais ryšiais. Nors su žmona jie seniai išsiskyrę, tačiau tai nereiškia, kad nepalaiko tarpusavio santykių. Jie augina tris dukras, iš kurių jauniausiai yra penki metukai. Įtariamasis pastoviai bendrauja su buvusia žmona ir vaikais, kiek įmanoma jiems padeda. Paskutiniu metu jo pagalba ypač reikalinga, kadangi žmona turi negalią ir vienai prižiūrėti tris dukras yra sunku. Gyvenimiškos sąlygos susiklostė taip, kad įtariamasis pastoviai negali gyventi su šeima, kadangi turi prižiūrėti savo ligotą ir seną mamą (serga stiprios formos Alzhaimerio liga), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), todėl R. M. priverstas migruoti tarp Pagiegių ir Vilniaus. Be jo, sergančiai mamai praktiškai niekas negali padėti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai tai žino, todėl laikant jį suėmus, mamos padėtis tampa beviltiška. Jeigu esant jo nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad jis yra nesurištas jokiais šeimyniniais ryšiais, tuomet neaišku, kokia šeimyninių santykių vizija vadovaujasi pats teismas. Lietuvos Respublikoje nėra aiškios šeimyninių ryšių apibrėžtumo sampratos, todėl toks teismo vertinimas grynai subjektyvus ir suponuotas prokuroro (kuriam patogu ir saugu laikyti žmogų suimtą) nuomonei palaikyti.
Teismas savo nutartyje taip pat nurodo, kad įtariamasis neturi nuolatinio darbo. Toks prokurorės ir teismo teiginys prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Nors nuo savo pirminio sulaikymo dienos R. M. pateikė įrodymus, kad jau ne vieneri metai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiek prokurorė, tiek teismas ignoruoja jo darbovietės pateiktus dokumentus ir teigia, kad jis nedirba. Teismas naudoja savitą interpretaciją nustatyti, ar asmuo dirba, ar ne, t. y. nesivadovauja Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, kurie įteisina dirbančio asmens sampratą, o įteisina savo subjektyvią dirbančio asmens sampratą. Teismas teigia, kad patikrinus duomenis apie jo darbovietę internete matyti, kad darbdavys nevykdo veiklos ir nemoka atlyginimų. Jam, įmonės darbininkui, perkeliama atsakomybė už įmonės administracijos veiklą ir dokumentacijos tvarkymą. Jis gauna atlyginimą (ne visada reguliariai), vykdo vadovybės pavedimus atliekant elektros linijų remonto darbus. Darbų kiekis labai priklauso nuo įmonės laimėtų konkursų remonto darbams, todėl darbas nereguliarus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis nurodė, kada paskutinį kartą buvo darbe, kokius darbus ir kokiame objekte vykdė, tačiau teismas vis tiek daro išvadą, kad įtariamasis neturi nuolatinio darbo. Teismas savo nutarime pats nurodo, kad sulaikymo metu paimti jo darbo įrankiai, t. y. radijo stotys (reikalingos susisiekti atjungiant nuo stulpų elektros laidus), dengiančios veidą kepurės su anga akims (apsisaugoti nuo šalčio ir vėjo), darbinės pirštinės, todėl teismo vieni teiginiai prieštarauja kitiems.
Teismas taip pat nurodo, kad yra akivaizdi tikimybė, kad būdamas laisvėje jis realiai gali bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti proceso dalyvius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei kitus dokumentus, todėl pagrįstai mano, kad būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Įtariamojo nuomone, tai akivaizdžiausias neobjektyvus teismo ikiteisminio tyrimo duomenų interpretavimas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 02 18 d. nutartyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad įtariamasis realiai bandytų ar bandė pats ar per kitus asmenis paveikti proceso dalyvius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, todėl tai tik prielaida, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Teismas 2013 02 28 d. nutartyje nenurodo, kokie ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys paneigė, kad tai yra ne prielaida. R. M. yra suaugęs ir mąstantis žmogus, todėl nesiruošia nei bėgti, nei slėptis, kadangi tokiu poelgiu pablogintų tiek savo, tiek jo artimųjų padėtį. Nuo pat pirmojo sulaikymo momento jis geranoriškai duoda parodymus, niekada nebuvo teistas, mano, kad nėra asmuo, kuris orientuotas į nusikalstamą gyvenimo būdą, todėl neturi tikslo bėgti, slėptis ar daryti naujus nusikaltimus.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjus R. M. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos nebuvo išnykusios, suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kratos protokolai, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai, automobilio apžiūros protokolai, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia manyti, jog R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar termino pratęsimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, apygardos teismo nuomone, byloje pakanka. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl formalaus duomenų išvardinimo, taip pat nesprendžiamas klausimas dėl daiktų atpažinimo teisėtumo. Įvertinus skundžiamos nutarties argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą įtariamojo atžvilgiu, išsamiai ir atidžiai susipažino su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei teisingai ją įvertino.
Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. M. yra įtariamas apysunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu. Baudžiamasis įstatymas už šiuos nusikaltimus numato griežtas laisvės atėmimo bausmes – už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimą iki 6 metų, o už BK 178 str. 3 d. – iki 8 metų, nenumatant sankcijoje jokios kitos alternatyvios bausmės rūšies.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Pažymėtina ir tai, kad teismui nagrinėjamu atveju yra pagrindo abejoti įtariamojo socialinių ryšių tvirtumu, kas tik patvirtina išvadą dėl galimo asmens bėgimo ar slapstymosi. Nors R. M. skunde teigia, kad jo nuolatiniai šeimyniniai ryšiai yra stiprūs, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtą faktą, nepateikia. Jis išsituokęs, neturi pastovios gyvenamosios vietos, taip pat kyla abejonių ir dėl R. M. darbo. Įtariamojo teigimu, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir nereguliariai, tačiau, kaip nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal oficialius duomenis darbdavys nevykdo veiklos. Pridurtina, kad aplinkybė, jog įtariamasis turi 3 dukras, nėra pakankama norint konstatuoti, kad R. M. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais.
Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia teismui manyti, kad R. M., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Skunde įtariamasis nurodo, kad jam reikia prižiūrėti neįgalią motiną, tačiau, apygardos teismo nuomone, ši aplinkybė nenusveria egzistuojančių suėmimo termino pratęsimo pagrindų.
R. M. įtariamas sistemingai nusikalstamas veikas daręs ne vienas, o bendrininkaujant su kitais asmenimis. R. M. yra pažįstamas su kitais įtariamaisiais ir asmenimis, apie kuriuos yra duomenų, kad jie žino aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad byla yra pakankamai didelės apimties, įtariama, kad R. M. apiplėšė daug gyvenamųjų namų, darytina išvada, kad įtariamasis R. M., būdamas laisvėje, turėtų galimybę trukdyti procesui, juolab, kad, pas jį ir bendrininkus kratos metu rasta daug juvelyrinių dirbinių, kitų objektų. Todėl, apygardos teismo nuomone, R. M., būdamas laisvėje, galimai pats tiesiogiai ar per kitus asmenis, pasinaudodamas ryšio priemonėmis, gali bandyti paveikti liudytojus, įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme, tokiu būdu trukdydamas procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Įtariamojo skundo teiginys, kad jis iki sulaikymo realiai nebandė pats ar per kitus asmenis paveikti proceso dalyvius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, yra nepagrįstas ir šiuo atveju nereikšmingas nustatinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrindus.
Aplinkybė, kad įtariamasis galimai padarė kelis apysunkius ir sunkius nusikaltimus, leidžia konstatuoti ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p. Kaip įtariama, nusikalstamas veikas jis padarė ne vienas, o kartu su kitais asmenimis. Minėtos nusikalstamos veikos yra susijusios su nusikalstamu praturtėjimu, buvo daromos sistemingai, o tai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas yra vienas iš pagrindinių įtariamojo pragyvenimo šaltinių, juolab, kad, kaip nurodo pats įtariamasis skunde, jei jis ir gauna atlyginimą, tai nereguliariai, o bylos duomenimis, jo darbdavys veiklos nebevykdo ir atlyginimų nemoka. Be to, galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti ir truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad įtariamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Tai pagrįstai apylinkės teismui leido teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Aplinkybė, kad įtariamasis anksčiau neteistas, nėra pakankamas, norint paneigti minėtas išvadas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam R. M., jos terminas pratęstas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti įtariamojo R. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 02 28 d. nutartį, kuria įtariamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas nuo 2013 02 28 d. iki 2013 05 28 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.