- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-6256-1029/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07332-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transtila“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui
- Advokatai
- Vilius Mačiulaitis
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transtila“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transtila“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Transtila“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38928 (toliau – ir Nutarimas).
Skunde pareiškėja nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas 2024 m. spalio 30 d. UAB „Transtila“ surašė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1633-0019 (toliau – ir Protokolas). Ginčijamu Valstybinės darbo inspekcijos Nutarimu, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Transtila“ skirta 924,00 Eur galutinė bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 57 straipsnio 2 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2024 m. birželio 30 d. ir nuo 2024 m. liepos 1 d.) pažeidimus, nes įdarbino trečiosios šalies Ukrainos pilietį A. T. (toliau – ir darbuotojas, užsienietis), kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas darbui pas kitą darbdavį – (duomenys neskelbtini); nevėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki užsieniečių įdarbinimo dienos Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per EDAS sistemą neprateikė privalomo pranešimo apie įdarbintus užsieniečius. Tvirtina, jog Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Valstybinė Darbo inspekcija sistemiškai neįvertino visų pažeidimo padarymo aplinkybių, t. y. nustačiusi formalų pažeidimą, skirdama baudą neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes pareiškėjui sukels baudos paskyrimo faktas. Teigia, jog Nutarimu paskirta sankcija yra neproporcingai griežta padarytam pažeidimui, kadangi vien baudos paskyrimo faktas sukelia neproporcingai sunkias, neigimas pasekmes, nes bendrovė vienerius metus negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių. Tokia neproporcinga sankcija prieštarauja pagrindiniam teisinės sistemos teisingumo principui. Sisteminė teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių analizė rodo, kad pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių bei nepažeidė visuomenės interesų. Atkreipia dėmesį, kad ir Nutarime nurodyta, jog pažeidimo sudėtis formali, juo (ne)padaryta žala nevertinta. Pažymi, jog nors formaliai teisinis reglamentavimas yra aiškus, tačiau šioje situacijoje Nutarimas neturėtų būti laikomas teisėtu dėl akivaizdaus prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms, kadangi formalus įstatymų ir teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Tvirtina, jog bendrovės padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, anksčiau bendrovė nėra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, todėl žodinė pastaba būtų pasiekusi administracinės nuobaudos tikslus. Mano, kad šiuo atveju pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu ir už jį poveikio priemonė neturėjo būti skiriama. Nurodo, jog bendrovėje atliko tam tikrus patvarkymus, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio pažeidimų pasikartojimo. Pabrėžia, jog apie užsieniečio įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, visą įdarbinimo laikotarpį jam mokėtas darbo užmokestis ir visi mokesčiai. Atkreipia dėmesį, kad užsieniečiui leidimas dirbti Lietuvoje buvo išduotas, jo darbas Lietuvoje atitiko darbo rinkos poreikius, dirbo darbą, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, su įdarbintu užsieniečiu darbo sutartį nutraukė, nelaukdama Valstybinės darbo inspekcijos nurodymo. Paaiškina, jog pranešimus Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pateikė vėluodama tik vieną ar dvi dienas, šiuos pažeidimus ištaisė savo iniciatyva iki pradėto patikrinimo, todėl nebuvo pažeistos darbuotojų socialinės garantijos bei valstybės interesai ir šie pažeidimai taip pat turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjos argumentais ir skundo reikalavimu nesutinka. Paaiškina, kad Protokolas UAB „Transtila“ surašytas už tai, kad įdarbino Ukrainos pilietį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje šiam asmeniui buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį, taip pat pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, o Nutarimu konstatuota, kad įmonė pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4, 6 ir 8 dalių reikalavimų nuostatas ir padarė pažeidimus numatytus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 57 straipsnio 2 dalyje. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog užsienietį įdarbino per klaidą, nes užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą darbui pas kitą darbdavį ir užsienietis galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. be Migracijos departamento leidimo negalėjo keisti darbdavio ir įsidarbinti UAB „Transtila“. Įmonė prieš įdarbindama užsienietį turėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir patikrinti jo galiojimo terminą. Sudariusi sutartį su užsieniečiu ir leidusi jam dirbti be Migracijos departamento leidimo įsidarbinti įmonėje, pažeidė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Paaiškina, kad teisės pažeidimo sudėtis yra formali, pažeidimas laikomas padarytu nuo darbo sutarties sudarymo su užsieniečiu ir nėra būtinas pavojingų padarinių atsiradimas, kad įstatymo reikalavimus pažeidęs asmuo būtų patrauktas atsakomybėn. Be to pareiškėja, būdama užsieniečių darbdaviu ir žinodama nustatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. sistemingai pažeidinėjo imperatyvią informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neteikė LDU pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos ir taip pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Nesutinka, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, nes pranešimai buvo teikiami pavėluotai sistemiškai, pažeidimai tęsėsi apie tris mėnesius, paskutinį pavėluotą pranešimą įmonė pateikė likus dviem savaitėms iki tyrimo pradžios, su užsieniečiu A. T. darbo santykius nutraukė Valstybinei darbo inspekcijai išsiuntus nurodymą pateikti užsieniečio dokumentus ir paaiškinimus dėl jo įdarbinimo aplinkybių. Vertina, kad dėl padaryto pažeidimo kilusių pasekmių yra atsakinga pati pareiškėja. Atsakovės įsitikinimu, sankcijų už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos ir informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimus netaikymas ne tik prieštarautų Įstatymo dvasiai ir iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, nes pažeidimą padaręs juridinis asmuo be teisinio pagrindo išvengtų atsakomybės už pažeidimų padarymą, bet ir formuotų ypač ydingą ir pavojingą praktiką. Pareiškėjos teiginius dėl veikos mažareikšmiškumo vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos ir informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimus. Mano, kad priimdama Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus ir ją mažinti ar neskirti baudos nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38928, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Transtila“ skirta 924 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. 10K-8936 „Dėl informacijos pateikimo“ dėl galimo užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų UAB „Transtila“. Migracijos departamento rašte nurodyta, kad Ukrainos pilietis A. T. nuo 2024 m. birželio 26 d. yra įdarbintas UAB „Transtila“, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tarpininkaujant kitai įmonei (duomenys neskelbtini) ir, kad UAB „Transtila“ neteikė tarpininkavimo rašto dėl užsieniečio įdarbinimo. Valstybinė darbo inspekcija 2024 m. spalio 30 d. UAB „Transtila“ surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1633-0019 už tai, kad būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimus, būtent negavus Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. įdarbino Ukrainos pilietį A. T. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760278095 buvo išduotas (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo pagrindu, t. y. įmonė, nesilaikydama Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatos, padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Protokole taip pat užfiksuota, kad UAB „Transtila“ pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, o būtent, pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 8 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-28 l/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, t. y. ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki užsieniečio įdarbinimo dienos, nepateikė per EDAS sistemą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai privalomo pranešimo (forma LDU): apie 2024 m. birželio 26 d. įdarbintą Ukrainos pilietį A. T. (LDU pranešimas pateiktas 2024 m. birželio 27 d.; apie 2024 m. rugpjūčio 26 d. įdarbintą Baltarusijos Respublikos pilietį I. O. (LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną; 2024 m. rugpjūčio 26 d. įdarbintą Ukrainos pilietį M. P. (LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną; 2024 m. rugpjūčio 26 d. įdarbintą Baltarusijos Respublikos pilietį U. V. (LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną); 2024 m. rugsėjo 9 d. įdarbintą Baltarusijos Respublikos pilietį U. P. (LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną); 2024 m. rugsėjo 12 d. įdarbintą Baltarusijos Respublikos pilietį V. Z. (LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną). Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Transtila“ padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38928 už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytus pažeidimus UAB „Transtila“ paskirta galutinė 924 Eur bauda.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 8 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. darbo teisinių santykių atsiradimo ir pareigos pateikti pranešimus atsiradimo metu) (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.) (toliau – Užimtumo įstatymas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. spalio 24 d.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V401/EV-281/V-395 patvirtintas Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 1 d.).
Dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį, nesilaikydamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog ginčo santykiams taikytini teisės aktai nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas; užsienietis gali pakeisti darbdavį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka; pažeidimu laikomas įdarbinimas užsieniečių, kurie turi leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-624/2023, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023). LVAT aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023). Šių nuostatų aiškinimas nereiškia, kad darbdavys turi atlikti užsieniečiui priskiriamas pareigas, t. y. kreiptis dėl sprendimo pakeisti darbdavį priėmimo, tačiau tai neatleidžia darbdavio, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, laikytis teisės aktų reikalavimų.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui pateikė Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriuo įsipareigojo įdarbinti Ukrainos pilietį A. T. pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui pateikė Tarpininkavimo raštą darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti, kuriuo įsipareigojo minėtą Ukrainos pilietį A. T. įdarbinti įmonėje (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnį Ukrainos pilietis A. T. remiantis išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje galėjo dirbti tik pas darbdavį (duomenys neskelbtini), kuriai tarpininkaujant dėl darbdavio arba darbo funkcijos pakeitimo ir buvo išduotas leidimas užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje. Užsienietis, norėdamas pakeisti darbdavį ir įsidarbinti pareiškėjos įmonėje, turėjo pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, tik gavęs Migracijos departamento leidimą, pakeisti darbdavį. Tuo tarpu pareiškėja privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti tarpininkavimo raštą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti/pakeisti. Pažymėtina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti Migracijos departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pati prieš sudarant Darbo sutartį su darbuotoju įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių Darbo sutarčiai sudaryti, kad jos veiksmai bus teisėti ir, kad užsieniečio pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis, – tačiau to neatliko. Skunde akcentuota aplinkybė, kad Ukrainos pilietis A. T., turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jo darbas Lietuvoje atitiko darbo rinkos poreikius, dirbo darbą, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, nesuteikė teisės įdarbinti užsienietį, remiantis išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi kaip jau minėta, užsieniečio turimas leidimas, suteikė teisę Ukrainos piliečiui įsidarbinti ir dirbti tik pas darbdavį, tarpininkavusį dėl jo įdarbinimo.
Nurodytas teisinis reglamentavimas, teismų praktika ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja, įdarbindama Ukrainos pilietį A. T., pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytą pareigą įdarbinant trečiosios šalies pilietį laikytis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo
Pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) 57 straipsnio 2 dalį informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.) 57 straipsnio 2 dalį informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2024 m. birželio 8 d. iki 2024 birželio 30 d.) 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai šio įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 lapkričio 14 d. 62 straipsnio 8 dalyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Aprašo 4.1 papunktis nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. Aprašo 7 punktas nustato, kad darbdavys, įdarbinęs užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu UAB „Transtila“, būdama darbdaviu, privalėjo užpildyti LDU pranešimus ir Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečių įdarbinimo dienos. Pareiškėja užsienietį A. T. įmonėje įdarbino 2024 m. birželio 26 d., o LDU pranešimą pateiktas 2024 m. birželio 27 d., nors pranešimas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2024 m. birželio 25 d., todėl nustatytą terminą praleido 2 dienas; I. O. įdarbino 2024 m. rugpjūčio 26 d., LDU pranešimą pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d., nors vėliausiai pranešimą turėjo pateikti 2024 m. rugpjūčio 23 d., nustatytą terminą praleidusi 3 dienas; U. P. įdarbintas 2024 m. rugsėjo 9 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. rugsėjo 9 d., nors vėliausiai pranešimą turėjo pateikti 2024 m. rugsėjo 6 d., t. y. praleido nustatyta terminą 3 dienas; M. P. įdarbino 2024 m. rugpjūčio 26 d., LDU pranešimą pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d., praleidusi 3 dienas; U. V. įdarbino 2024 m. rugpjūčio 29 d., LDU pranešimą pateikė 2024 m. rugpjūčio 29 d., o turėjo pateikti 2024 m. rugpjūčio 28 d., nustatytą termią praleidusi 1 dieną; V. Z. įdarbino nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., LDU pranešimą pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d., o turėjo pateikti ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 11 d. ir praleido 1 dieną. Tokiais savo veiksmais UAB „Transtila“ pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje.
Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo
Pareiškėja skundu prašo pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį, kadangi pažeidimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos, anksčiau nebuvo bausta už nelegalaus darbo ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, terminai pateikti pranešimus praleisti nežymiai, pažeidimai nesukėlė valstybei reikšmingų pasekmių, todėl poveikio priemonė neturėjo būti skiriama. Pareiškėjos įsitikinimu dėl padaryto pažeidimo jai kylančios pasekmės yra neproporcingos ir neadekvačios.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai nurodęs, jog nesant nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame būtų įvardinta, kad tam tikri Užimtumo įstatymo reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais, ar kuriame būtų nustatyti tokių pažeidimų kriterijai, nėra pagrindo vertinti padarytą veiką mažareikšmiškumo aspektu (žr., pvz., 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-789/2025).
Pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.) 57 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,75 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) numatyto pažeidimo padarymą skyrė UAB „Transtila“ 250,00 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą UAB „Transtila“ skyrė 250,00 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi nuo 2024 m. liepos 2 d.) dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą UAB „Transtila“ skyrė 924,00 Eur baudą. Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, pareiškėjai paskyrė galutinę 924,00 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
Nagrinėjamu atveju, UAB „Transtila“ direktorius 2024 m. spalio 1 d. paaiškinime pripažino faktą, jog Ukrainos pilietį įdarbino per klaidą, t. y. pati pareiškėja elgėsi neapdairiai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja tris mėnesius iš eilės pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius nustatytą pranešimų teikimo tvarką. Pareiškėjos nurodytas argumentas, jog įmonėje atliko pertvarkymus ir ateityje tokių pažeidimų nepasikartos, nekeičia jau padarytų pažeidimų esmės. Skiriant pareiškėjai nuobaudą, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (pripažino padariusi pažeidimą), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ar kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta galutinė bauda yra neproporcinga ir/ar dėl to turėtų būti mažinama ar visai neskiriama. Spręstina, jog paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjai skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, Nutarimas paliktinas galioti, pareiškėjos UAB „Transtila“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transtila“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.