Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-8218-922/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
2YT-8218-922/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00774-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
R. N., A. N.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Asta Bilinskienė
Civilinė byla Nr. e2YT-8218-922/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00774-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjams R. N., A. N., pareiškėjų atstovei advokatei Astai Bilinskienei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. N., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. N., A. N. ir A. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po jų brolio V. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Nurodoma, kad mirus tėvams P. N. ir M. N., po jų mirties visi keturi broliai (pareiškėjai ir mirusysis V. N.), paveldėjo penkis žemės sklypus. Broliai V. N. ir R. N. liko gyventi tėvų sodyboje, visi kartu pradėjo dirbti likusią tėvų žemę. (duomenys neskelbtini) mirus broliui V. N., po jo mirties visi likusieji broliai ir toliau dirbo žemės sklypus, mokėjo mokesčius, o R. N. ir toliau liko gyventi sodyboje, tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė savo brolio palikimą. Mirusysis šeimos sukūręs nebuvo, ginčų dėl palikimo nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. R. ir K. R. paaiškino, jog pareiškėjų šeimą jie pažysta, kadangi jie yra jų kaimynai. Po tėvų mirties sodyboje liko gyventi du broliai – R. N. ir V. N., kiti du gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau visi broliai žemę dirbo kartu, prižiūrėjo, sodino daržus. Po brolio V. N. mirties sodyboje liko gyventi R. N., tačiau žemę dirba ir toliau visi. Atvažiuoja, sodina daržus, šienauja pievas. Ir R. N. ir V. N. šeimų nebuvo sukūrę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų tėvas P. N. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. Po pareiškėjų brolio V. N. mirties liko jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su pareiškėjais priklausantis turtas: 55/220 dalis 2,2000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018-08-23 testamentų registro išrašo matyti, kad mirus V. N. įpėdiniai dėl jo turto paveldėjimo nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai R. N., A. N. ir A. N., būdami vieninteliai V. N. antros eilės įpėdiniai, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai nurodo, kad po brolio mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, pareiškėjai priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdami jį faktiškai valdyti. Byloje yra įrodytos aplinkybės, kad po V. N. mirties, pareiškėjai rūpinosi žeme kartu, ją prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų faktinį turto valdymą. Teiginį, kad palikimas buvo priimtas, pradėjus jį faktiškai valdyti, taip pat patvirtina ir teismo posėdžio apklaustų liudytojų (pareiškėjų kaimynų) parodymai, kurie neprieštarauja esamai bylos medžiagai. Pareiškėjai nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, kurie galėjo ir turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė