Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-318/2012 Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00225-2010- Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.15.3.; 2.1.16.2.12.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.3.3.

2012 m. sausio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „M” atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. V. P. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S., V. S., V. S., J. S., V. L. civiliniai ieškiniai patenkinti pilnai. Iš civilinio atsakovo UAB „M” priteista: nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei E. S. 141000 Lt, V. S. 22 684 Lt, V. S. 25 000 Lt neturtinės žalos; J. S. 25 000 Lt, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. L. 27 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo V. P. priteista 2920 Lt nukentėjusiesiems E. S., V. S., V. S., J. S., V. L. jų turėtų proceso išlaidų apmokant advokatės L.Paulavičienės pagalbą baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į civilinio atsakovo pinigines lėšas sumoje 233 368 Lt paliktas galioti iki nuosprendis dalyje dėl civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos bus visiškai įvykdytas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val. Molėtų miesto teritorijoje, miesto pietinio apvažiavimo ir Giedraičiai-Molėtai kelių sankryžoje, vairuodamas krovininį sunkvežimį MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, t.y. važiuodamas krovininiu sunkvežimiu MAZ šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei netrukdytų eismo, nepraleido pagrindiniu keliu Giedraičiai-Molėtai važiuojančio automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. S. ir su juo susidūrė. Dėl to O. A. vairuotojai E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o keleivė R. S. nuo patirtų sužalojimų mirė.

Apeliantė tvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas neįvertino visų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, netinkamai vykdė įstatymų teismu nustatytą pareigą siekti parinkti kiek galima teisingą kompensaciją asmeniui už jo patirtą neturtinę žalą, netinkamai įvertino neturtinės žalos kriterijus, neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose. Teismas nuosprendyje išdėstė tik bendro pobūdžio svarstymus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodė motyvuotų argumentų dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimo bei motyvuotai nepagrindė, kodėl įvertino ieškovų patirtą žalą būtent tokia, o ne kitokia pinigų suma ir nepagrįstai priteisė nukentėjusiesiems aiškiai per didelį neturtinės žalos atlyginimą.

Atstovė teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatytos pasekmės kilo dėl neatsargumo. V. P. nesiekė kilusių padarinių, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė visų nukentėjusiųjų, byloje nėra jokių sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis neviršijo greičio, buvo blaivus. Apeliantės manymu, kaltinamojo veiksmai ir jo charakteristika (anksčiau neteistas, nebuvo sukėlęs eismo įvykio, yra pavyzdingas darbuotojas) rodo, kad jo kaltės, kuri pasireiškė tik nepakankamu apdairumu, laipsnis minimalus.

Civilinio ieškovo atstovė tvirtina, jog, priteisdamas neturtinę žalą E. S., teismas neįvertino padarytos žalos asmens sveikatai pasekmių: atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neteko 50 procentų darbingumo, jai suprastėjo regėjimas, ji jaučia nuolatinę baimę, kad jos sveikata gali pablogėti, tačiau neįvertino E. S. patirtų praradimų įtakos tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimo, šeimyniniams santykiams. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji įsidarbino, toliau tęsia mokslus Tarptautinėje teisės ir verslo mokykloje, po truputį vairuoja automobilį. Taigi, sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės nukentėjusiosios tolimesniam gyvenimui, jos bendravimo ir įsidarbinimo galimybėms, apeliantės nuomone, nėra nepataisomos. Be to byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl savo sunkios psichikos būklės, patiriamų sunkių dvasinių išgyvenimų kreipėsi į gydytojus. Pagal byloje esančias medikų išvadas, nukentėjusiajai nėra numatoma kokių nors papildomų operacijų ateityje.

Apeliantės manymu, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad UAB „M“, atlyginusi nukentėjusiesiems priteistą žalą, įgis regreso teisę į darbuotoją, kad šis grąžintų visą, ką bendrovė yra išmokėjusi. Taigi apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti ir kaltinamojo V. P. turtinę padėtį, tačiau to nepadarė.

Civilinio atsakovo atstovė tvirtina, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems E. S., V. S., V. S., J. S. ir V. L. dėl R. S. žūties, neįvertino tos aplinkybės, jog civiliniai ieškovai neįrodė ypatingai glaudaus ryšio su žuvusiąja. Nukentėjusiosios E. S. ir V. S. yra suaugusios, iki motinos žūties gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje, V. S. yra sukūręs savo šeimą, visi jie motiną lankė tik savaitgaliais. Nors civilinė ieškovė V. L. gyveno kartu su žuvusia dukra, tačiau pastaroji jau buvo suaugusi, sukūrusi savo šeimą. Todėl, apeliantės manymu, nėra pagrindo konstatuoti ypatingai glaudaus ryšio tarp žuvusios R. S. ir jos suaugusių vaikų bei motinos, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką yra aplinkybė, dėl kurios neturtinės žalos dydis mažintinas (kasacinė byla Nr. 2K-579/2010). Be to V. L. turi tris anūkus, kurie gali pasirūpinti senele tiek morališkai, tiek finansiškai.

Atstovė pažymi, jog nei vienas iš nukentėjusiųjų dėl patirto šoko, didelių dvasinių išgyvenimų į medikus nesikreipė, jiems nėra diagnozuota jokių psichikos pakitimų (nerimo, depresijos ar pan.), susijusių su išgyvenimais dėl nukentėjusiosios R. S. mirties. Nėra nustatyta jokių pasekmių civilinių ieškovų sveikatai, E. S., V. S. ir V. S. šeimyniniam gyvenimui. Be to žuvusioji suaugusių vaikų neišlaikė, jie gyveno atskirai ir nepriklausomai. Mirusiosios motina pagal įstatymą turi teisę gauti išlaikymą iš anūkų, todėl jos turtiniai interesai taip pat nenukentėjo.

Civilinio atsakovo UAB “M“ atstovė advokatė Jurgita Judickienė prašo pakeisti UAB „M” pritaikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas sumoje 233 368 Lt – dalyką, apribojant nuosavybės teises į UAB „M“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tvirtina, jog pritaikyta procesinė prievartos priemonė grubiai pažeidžia pelno siekiančios bendrovės teises. Areštuotos bendrovės sąskaitos užkerta kelią bendrovei atsiskaityti su savo darbuotojais, taip pat užsakovais, rangovais ir kt. partneriais. Taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, bendrovė eliminuojama iš verslo aplinkos, taip žlugdomas juridinio asmens verslas, užkertamas kelias tinkamai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir daromi didžiuliai nuostoliai. Byloje yra pateikti visi duomenys apie civilinio atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio pilnai pakanka civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje užtikrinti.

Atsikirtimuose į civilinio atsakovo UAB „M” atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą civilinių ieškovų atstovė advokatė Loreta Paulavičienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Tvirtina, jog apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į už žalą materialiai atsakingo asmens UAB „M“ turtinę padėtį, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas nenukrypo nuo CK 1.5 str. nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų, nepažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistojo) pusiausvyros ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB ,,M“ atstovė, gynėjas ir nuteistasis prašė civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės adv. Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė prašė civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės adv. Jurgitos Judickienės apeliacinis skundas tenkintinas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keistinas neturtinės žalos nukentėjusiesiems: E. S., V. S., V. S., J. S. ir V. L. išsprendimo dalyje.

Civilinis atsakovas UAB ,,M“ pripažįsta, jog ji yra atsakinga už nuteistojo V. P. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę, neturtinę žalą ir sutinka ją atlyginti. Apeliaciniu skundu ginčija tik priteistos neturtinės žalos dydį, prašo neturtinės žalos atlyginimą sumažinti.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nukentėjusiesiems: E. S., V. S., V. S., J. S. ir Vandai L. M. rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai svarbių aplinkybių visumą. Taigi, nustatant žalos dydį, nepakanka formalaus šių kriterijų išvardinimo, būtinas jų visapusiškas išnagrinėjimas, įvertinant kiekvieną jų atskirai ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje jas nepakankamai analizavo ir neįvertino konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgė, kad neturtinė žala buvo padaryta neatsargiais, o ne tyčiniais nuteistojo veiksmais, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino atsiradusių mirtinų pasekmių poveikį kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Tai, kolegijos manymu, turėjo įtakos nepagrįstam neturtinės žalos dydžio nustatymui ir jo priteisimui nukentėjusiesiems.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, V. P. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo R. S., o E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos šios pasekmės, įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 16 str.) priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai.

Baudžiamojoje byloje civiliniais ieškovais pripažinti penki asmenys, su nukentėjusiąja R. S. susiję nevienodais giminystės ryšiais (trys vaikai, sutuoktinis ir motina). Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai, vaikai, sutuoktinis (Lietuvos Respublikos CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Taigi tokiu atveju, teismas privalo vertinti kiekvieno iš nukentėjusiųjų minėtus ryšius bei kiekvienam iš jų sukeltas pasekmes.

Apylinkės teismas konstatavo, kad pagrįstas neturtinės žalos atlyginimas dėl R. S. žūties yra: E. S. 45 000 Lt, V. L. 30 000 Lt, V. S., V. S. ir J. S. po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, minusavus tas sumas, kurias jiems išmokėjo draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“, t.y. V. S. 2 316 Lt ir V. L. 2 316 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Akivaizdu, jog ši netikėta R. S. netektis visiems nukentėjusiesiems: žuvusiosios vaikams: E. S., V. S., V. S., sutuoktiniui J. S. ir motinai V. L. sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą.

Apylinkės teismas nustatydamas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. S. įvertino, kad dėl šio eismo įvykio ji neteko motinos ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl kurių jai buvo sunku susikaupti darbe, mokytis. Be to nukentėjusioji neteko finansinės paramos, nes žuvusioji mokėjo už jos studijas (b.l. 195). Vertindamas šias aplinkybes, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ši nukentėjusioji dėl netekto finansavimo būtų praradusi galimybę tęsti mokslus, kad dėl motinos netekties jos asmeniniai išgyvenimai būtų peraugę į emocinę depresiją ar atsiradusios kitos ilgalaikės pasekmės. Ji gyveno nuo tėvų atskirai, mokėsi ir dirbo, gyveno ir gyvena savarankiškai.

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas V. S. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos netekties, atsižvelgė, kad jo su motina santykiai buvo geri, kiekvieną savaitgalį jie susitikdavo, bendraudavo. Mama padėjo rūpintis dukra, kartu su ja vasarodavo, padėdavo finansiškai. Po patirtų išgyvenimų buvo sunku darbe (b.l. 195). Taigi sūnus artimai bendravo su savo motina, dažnai pas ją lankydavosi, juos siejo dvasinis ryšys, tačiau teismas neįvertino, kad pastarasis gyveno atskirai, savarankiškai kartu su savo šeima. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai būtų jam sukėlę emocinę depresiją, apriboję jo bendravimo galimybes, jo šeimyninių galimybių pablogėjimą.

Nustatydamas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą J. S. dėl žmonos žūties, teismas įvertino, kad Ritos ir J. S. šeima buvo darni ir draugiška, tėvus su vaikais siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Nukentėjusysis J. S. neteko sutuoktinės, su kuria kartu išgyveno 28 metus, užaugino tris vaikus, po įvykio jam vienam teko rūpintis namais bei vaikais, taip pat sunkiai išgyvenančiais nelaimę (b.l. 195-196). Ilgas bendrai išgyventas laikas, buvę bendri rūpesčiai ir emociniai ryšiai be jokios abejonės sustiprino J. S. išgyvenimus dėl žmonos netekties, tačiau teismas neįvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jo emociniai išgyvenimai būtų sukėlę sveikatos sutrikimus, išsivystę į emocinę depresiją, pablogėjusios bendravimo galimybės.

Nors teismas V. S., V. S. ir J. S. nustatydamas minėtą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė, kad pastarieji pergyveno dėl savo sesers ir dukros E. S. patirtų sužalojimų, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip kriterijus didinti neturtinės žalos atlyginimą dėl R. S. žūties. Natūralu, kad pastarieji dėl sesers ir dukros kančių taip pat išgyveno, tačiau šis jų išgyvenimas nesukuria teisės į didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nes pagal įstatymą (Lietvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.) neturtinės žalos atlyginimas nusikalstamais veiksmais sužalojus sveikatą priklauso asmeniškai sužalotam asmeniui, kuris patyrė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Apylinkės teismas, nustatydamas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. L. įvertino, kad dėl šio eismo įvykio ji neteko dukros. Iki eismo įvykio jos dukra su šeima gyveno jos namuose, nuolat buvo šalia ir ja rūpinosi, teikė ne tik fizinę, dvasinę, bet ir finansinę paramą, todėl dukros netektis sukėlė jai skaudžius dvasinius išgyvenimus, pašlijo sveikata. Be to ji palaidojo jau antrą savo dukrą (b.l.196). Iš tiesų V. L. gyveno kartu su savo žuvusios dukros R. S. šeima. Jas abi siejo artimas savitarpio emocinis ryšys, žuvusioji buvo vienintelė jos likusi dukra, kuri rūpinosi nestiprios sveikatos savo motina (b.l. 105-106). Esant šioms aplinkybėms, be jokio abejonės dėl dukros žūties nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinės pusiausvyros pablogėjimą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad V. L. išgyvenimai dėl įvykio būtų peraugę į mediciniškai konstatuotus susirgimus, sukėlusius ilgalaikes pasekmes, kurios įtakotų pačios V. L. tolesnio gyvenimo kokybę. R. S. su šeima gyveno V. L. namuose. V. L. pati užsidirbdavo savo pragyvenimui, o dabar gauna senatvės pensiją. Todėl teismo argumentai, kad pastaroji po dukros žūties prarado pragyvenimo šaltinį, yra nepagrįsti.

Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą E. S., įvertinęs jos glaudžius emocinius ryšius su motina, konstatavo, kad pastaroji dėl motinis žūties patyrė žymiai didesnius dvasinius išgyvenimus nei jos sesuo ir brolis, nes pati dalyvavo eismo įvykyje, kai žuvo R. S., todėl jai nustatė 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kolegijos manymu, teismas padarydamas šias išvadas, neįvertino nukentėjusiųjų V. S. ir V. S. parodymų teisme (b.l. 195) ir pačios E. S. aiškinimo apie įvykio aplinkybes (b.l. 194-195). E. S. pati apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena. Ji apie motinos žūtį sužinojo iš savo artimųjų tik kiek vėliau po įvykio, nes artimieji siekė ją apsaugoti nuo papildomos emocinės įtampos. Taigi pastarosios išgyvenimai dėl motinos netekties buvo be jokios abejonės stiprūs, tačiau sukrečiantys faktai jai buvo pateikti palaipsniui, ne iš karto po įvykio, o pati ji motinos žūties momento nematė. Byloje nėra duomenų, kad išgyvenimai dėl motinos netekties būtų peraugę į ilgalaikius emocinio pobūdžio susirgimus, emocinę depresiją.

Taigi kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą, išanalizavusi byloje esančius faktinius duomenis, patvirtinančius R. S. žūties poveikį kiekvienam iš nukentėjusiųjų, nustatydama, kad nei vienam iš nukentėjusiųjų jis nebuvo akivaizdžiai didesnis ir tai, kad neturtinė žala pastariesiems buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais nusikalstamais veiksmais, daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra kiek per didelis, todėl visiems jų mažintinas iki 20 000 Lt, minusuojant tas sumas, kurias V. S. ir V. L. išmokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“. Be to, vertinant E. S. situaciją po motinos mirties, kai ji buvo sunkiai sužalota, kolegija pripažįsta, jog dėl R. S. mirties ši nukentėjusioji sunkioje jai situacijoje negalėdama sulaukti motinos pagalbos, patyrė didesnius emocinius išgyvenimus nei kiti nukentėjusieji. Tai patvirtina jai nustatytos gedėjimo reakcijos (b.l. 88). Todėl jai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 25 000 Lt.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo V. P. nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta ir pačios nukentėjusiosios E. S. sveikata. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pastaroji dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, buvo atliktos dvi operacijos, beveik penkis mėnesius buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai, jai nustatytas 50 procentų darbingumas, pablogėjo regėjimas, ilgą laiką buvo nedarbinga. Todėl teismas jai nustatė 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kolegijos manymu, apylinkės teismo E. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, esant nustatytoms aplinkybėms, vertinant teismų praktiką, kai neturtinė žala padaryta neatsargiais nusikalstamais veiksmais, šiuo konkrečiu atveju yra per didelis.

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. S. įvykio metu padaryta dešiniojo pakauškaulio dešinės pusės lūžimas, kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų, sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas, kas komplikavosi galvos smegenų koma bei akies nervo pažeidimu (b.l. 31-33). Nedarbingumo pažymėjimai (b.l. 91-103) patvirtina, kad E. S. po patirtų sužalojimų gydėsi stacionariai nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. vasario 4 d. Iš ligos istorijos išrašų matyti, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų be jokios abejonės patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Iki 2012 m. vasario 14 d. jai nustatytas 50 procentų darbingumo netekimas (b.l. 86). Nukentėjusiajai fiksuojami jos regėjimo pakitimai. Tačiau iš paskutinio medicininio išrašo (b.l. 88) matyti, kad E. S. sveikatos būklė po patirtų sužalojimų reabilitacijos eigoje stabilizavosi, pagerėjo, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, ji gali laisvai judėti bei pati savimi pasirūpinti, tačiau išlikęs potrauminio streso sindromas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neatstatomus padarinius ir E. S. sveikatos būklės blogėjimą, kurie jai kurtų vis didesnius nepatogumus. Kaip matyti iš apklausos protokolų, E. S. po įvykio mokslų nenutraukė, pati pasirūpina savimi. Byloje vėl gi nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų jos emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Nukentėjusiosios atstovė apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad tokių duomenų teismui pateikti negali.

Taigi, vertinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais V. P. veiksmais, ko nevertino apylinkės teismas, E. S. neturtinės žalos atlyginimas dėl sunkaus sveikatos sužalojimo mažinamas iki 75 000 Lt, minusuojant AB ,,Lietuvos draudimas“ jai išmokėtą 4 000 Lt neturtinęs žalos atlygintą sumą. Kolegijos manymu, 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir neprieštarauja šiuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai.

Kadangi keistinas Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis, keistinas ir civilinio ieškinio užtikrinimui taikytas nuosavybės teisių apribojimas. Naikintinas UAB „M“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas į banko sąskaitose esančias lėšas, apribojant nuosavybės teises į UAB „M“ priklausantį kilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB ,,M“ sutinka atlyginti žalą, materialiai yra stabili (b.l. 201). Pritaikyta procesinė prievartos priemonė, areštuojant bendrovės sąskaitose esančias lėšas, suvaržo bendrovės verslo galimybes. Taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, bendrovė negali tinkamai vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, todėl ji patiria nuostolių. Todėl keistina turto rūšis, į kurią nuosavybės teisė jau buvo apribota Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. Naikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas šiai bendrovei priklausantiems automobiliams: ,,M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 79 127,10 Lt, ir ,,M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 127 203,20 Lt, uždraudžiant jais naudotis ir perleisti kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinio atsakovo ir civilinių ieškovų atstovės pateikė prašymus iš nuteistojo V. P. priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, galioja taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010). Nukentėjusiųjų atstovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t.y. banko sąskaitos išrašą bei PVM sąskaitas - faktūras. Apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje pateikė civilinio atsakovo atstovė. Nukentėjusiųjų atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, ji apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo visų nukentėjusiųjų interesus, įrodymų tyrimo metu atsakė į teismo užduodamus klausimus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų atstovės prašomos priteisti nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš nuteistojo V. P..

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numato tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų advokato išlaidų išieškojimą iš kaltinamojo, todėl civilinio atsakovo atstovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje.

Iš UAB „M“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems sumažinti: E. S. iki 96 000 Lt, V. S. iki 17 684 Lt, V. S. iki 20 000 Lt, J. S. iki 20 000 Lt ir V. L. iki 17 684 Lt.

Nuosavybės teisių apribojimą į AB banko ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir į AB banko ,,DnB NORD“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas panaikinti. Apriboti UAB ,,M“ nuosavybės teises į automobilius: ,,M““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 79 127,10 Lt, ir ,,M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 127 203,20 Lt, uždraudžiant šiuo turtu naudotis ir perleisti kitiems asmenims iki bus pilnai atlyginta neturtinė žala nukentėjusiesiems. Nuosavybės teisėmis apriboto turto saugotoju paskirti UAB ,,M“ .

Priteisti iš nuteistojo V. P. nukentėjusiesiems E. S. 484 Lt, V. S. 484 Lt, V. S. 484 Lt, J. S. 484 Lt ir V. L. 484 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.