Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-04-27 · Byla Nr. A2.6.-1517-890/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
A2.6.-1517-890/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
L. Z.
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Kategorijos
  • 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-1517-890/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01169-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.14.2; 2.14.3; 2.7. (S)
ROIK: 16055941898KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, nevedusio, besimokančio (duomenys neskelbtini) mokykloje, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. 2016-03-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., dėl to, kad jis 2016-02-24, apie 18.59 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Apie įvykį nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui nepranešė.

L. Z. teisme savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neginčijo, tačiau dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vasario 24 dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, priparkavo mašiną ir vyko į (duomenys neskelbtini), ten turėjo paruošti renginiui techniką, atlikęs darbą, nusileido į stovėjimo aikštelę. 18.57 val. užsivedė mašiną ir išsiparkavo iš stovėjimo aikštelės. Išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, automobilyje klausėsi muzikos, pašalinių garsų negirdėjo ir nuvažiavo savo keliais. Buvo piko metas. Kovo mėnesį gavo laišką, kuriuo policija jį informavo, kad jis atvyktų su savo transporto priemone. Kovo 8 dieną atvyko į policijos komisariatą ir paklausė, kas įvyko. Parodė jam vaizdo įrašą. Jis nepajuto, kad kažką apgadino, tik pareigūnams pranešus, pastebėjo, kad jo transporto priemonė kažkiek apgadinta. Jis savo automobiliu nuvyko į policiją ir apgadinimai buvo užfiksuoti. Gailisi dėl apgadinimo. Nėra baustas už kelių eismo pažeidimus, nukentėjusiojo atsiprašė.

Savo 2016-03-08 paaiškinime pareigūnams L. Z. nurodė, jog jis 2016-02-24 dieną buvo pasistatęs savo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 19 valandą iš ten išvažiavo, kad būtų kliudęs kitą automobilį tikrai nepajuto, jei būtų jutęs, tikrai būtų sustojęs ir apie įvykį pranešęs policijai, nes jo visi dokumentai tvarkingi ir nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Savo automobilio nubraižymus pastebėjo tik atvažiavęs į policiją, kai parodė policijos pareigūnas (b.l. 13).

Liudytojas J. G. teisme parodė, kad savo automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus pamatė tą pačią dieną, buvo apgadinta galinė automobilio dalis, automobilis buvo nubrozdintas, apie apgadinimą jis pranešė viešbučio administracijai, kadangi nebuvo apsaugos vedėjos, tą dieną jam negalėjo parodyti vaizdo įrašo, pasiūlė kreiptis į policiją, tą jis ir padarė. Toje aikštelėje yra problema parkuotis, jis pats automobilį pastatė ne toje vietoje, kur galima parkuotis. Pagal automobilio apgadinimus mano, kad tokio automobilio kontakto galima ir nepastebėti. Tiki L. Z. žodžiais, kad nepajuto apgadinimo, be to, L. Z. anksčiau nepadaręs nei vieno administracinio nusižengimo. Po įvykio su juo susisiekė L. Z., žalą jam atlygino draudimas, jo automobilio apgadinimai buvo nežymūs, o ta suma, kurią išmokėjo draudimas, maža. Jis pretenzijų L. Z. neturi. Norėtų, jog teismas L. Z. griežtai nebaustų.

Šalies argumentai

Savo 2016-02-25 pareiškime J. G. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė teismo posėdžio metu (b.l. 15).

Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuris saugomas kompaktinėje plokštelėje (b.l. 25). J. G. bei L. Z. priklausančių automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 14, 16-20).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010).

L. Z. byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad L. Z., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs nei šio automobilio savininkui, nei policijai. Vertinant formaliai, tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau spręsdamas dėl subjektyviųjų šio pažeidimo požymių buvimo (kaltės) L. Z. veiksmuose, teismas atsižvelgia į tai, kad L. Z. nuosekliai paaiškino, kad jis jokio smūgio išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepajuto, atsitrenkimo garso neišgirdo, automobilyje klausėsi muzikos, apie tai, kad kliudė kitą automobilį, sužinojo tik nuvykęs į policijos komisariatą, tačiau neneigė, jog galėjo apgadinti kitą transporto priemonę. Vaizdo įraše užfiksuoto eismo įvykio aplinkybės patvirtina tokius L. Z. teiginius – tamsioje ankštoje požeminėje automobilių aikštelėje, važiuodamas link išvažiavimo, užvažiavęs ant pakylos, L. Z. galėjo nepajusti, kad automobilio šonu kliudė kitą transporto priemonę. L. Z. savo transporto priemonės apgadinimų neslėpė, jie užfiksuoti net po kelių dienų policijos pareigūnams apžiūrėjus L. Z. transporto priemonę. Liudytojas J. G. teisme taip pat nurodė, kad įvykio dieną buvo pastatęs automobilį toje vietoje, kurioje automobilio statyti negalima, pagal nežymius automobilio apgadinimus sprendė, kad tokio automobilio kontakto L. Z. galėjo nepajusti. L. Z. elgesys po įvykio – neslėpė savo transporto priemonės apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, rodo, kad jis nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymo, priešingai, geranoriškai nuvyko į policiją, neneigė, kad galėjo užkliudyti kitą automobilį, be to atsiprašė nukentėjusio asmens. Įvertinęs tai, kad eismo įvykis įvyko požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje tamsu, o didelių J. G. automobilio apgadinimų po kontakto su L. Z. automobiliu nenustatyta, teismas turi pagrindo tikėti, jog L. Z. galėjo nepajusti, jog kliudė kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, kad tokį įvykį jis sukėlė, tai yra nesąmoningai. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs L. Z. veiksmuose tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

L. Z. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta paties L. Z. prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo J. G. parodymais, paaiškinimais, fotonuotraukomis, vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga. L. Z. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, kadangi jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį J. G. automobilį ir jį apgadino.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį pažeidimą, jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, jog J. G. automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai, žala atlyginta, į pažeidėjo asmenybę — administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusio asmens atsiprašė, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 31 str., 250 str., 286- 287 str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

L. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

L. Z. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti 28 eurų dydžio baudą.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16055941898, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė