- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1919-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14648-451/2013 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo iki pilnametystės (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5403-221/2012 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja (motina), priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų kol bus išnagrinėta ši civilinė byla bei sustabdyti iš ieškovės priteisto išlaikymo sūnui mokėjimą iki bylos išsprendimo iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-07-05 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir iki sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5403-221/2012, vykdymą; priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo nepilnamečiam sūnui K. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo 2013-07-05 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-14648-451/2013. Teismas sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas vaikui išlaikymo visiškai neteikia, be to, išlaikymą sūnui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimą teikia ieškovė, tačiau atsakovas šiuos pinigus atsisako panaudoti sūnaus išlaikymui. Tokiu būdu šalių sūnus ne tik negauna išlaikymo iš tėvo, bet ir yra apsunkinta motinos pareiga išlaikyti sūnų, nes vykdant Kauno apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimą kas mėnesį ji netenka 500 Lt, kuriuos turėtų skirti sūnaus išlaikymui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 13–15, civilinės bylos Nr. 2-14648-451/2013 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovės ieškinys dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovo sūnui priteisimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis nepilnamečio vaiko interesams. Jam su ieškove susitarus, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5403-221/2012 nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo (vaiko tėvu), o mama D. D. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nepilnametį sūnų, nepaisant to, kur sūnus daugiau praleidžia laiko, visiškai išlaiko atsakovas. Nepilnamečio sūnaus vardu yra atidaryta banko sąskaita, į kurią sūnui yra pervedami pinigai maistui, reikalingoms prekėms. Iki šiol sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu rūpinasi atsakovas, t. y. perka rūbus, kitus būtinus daiktus, moka už maistą, apmoka KTU Jaunųjų kompiuteristų mokyklos išlaidas, pasirūpina, kad vasaros metu sūnus turėtų galimybę pats užsidirbti, įdarbino savo darbovietėje. Jis kiekvieną dieną su sūnumi važiuoja pietauti pas savo tėvus, kuriems jis moka už produktus, kiekvieną dieną veža sūnų į darbą ir atgal. Po mokyklos sūnus taip pat kasdien valgo pas jo tėvus. Atsakovas niekada nevengė ir nevengia išlaikyti savo vaiko. Kol sūnus kasdien gyveno su juo, jis visiškai juo rūpinosi, stengėsi vykdyti psichologės nurodymus dėl nepilnamečio sūnaus priklausomybės nuo kompiuterio, sugalvodavo veiklos, pramogų, kad tik kuo mažiau laiko praleistų prie kompiuterio. Atsakingai ribodavo prie kompiuterio buvimo laiką. Tuo tarpu ieškovė nevaržomai leidžia sūnui naudotis kompiuteriu, neriboja buvimo laiko prie kompiuterio, dėl šios priežasties sūnus vis daugiau laiko praleidžia mamos bute. Ieškovė nepaiso psichologės patarimų dėl nepilnamečio vaiko depresijos gydymo. Depresija susijusi su prie kompiuterio praleistu laiku. Ieškovei neatrodo svarbu, kad sūnus daugiau niekuo nesidomi, nebūna lauke, nevažinėja dviračiu, nebendrauja su draugais, nenori lankyti jokių būrelių, praleidinėja pamokas ir nuo to kenčia mokymosi rezultatai. Tai akivaizdžiai matosi iš elektroninio dienyno išrašų, nes kol sūnus nuolat gyvendavo su atsakovu lankomumas buvo šimtaprocentinis, mokymosi rezultatai geri, lankė KTU jaunųjų kompiuteristų būrelį. Sūnui išėjus gyventi pas mamą, vėl palaipsniui prasidėjo mokyklos nelankymas (2013 m. balandžio, gegužės mėn.), mokymosi rezultatų prastėjimas. Būdamas pas ieškovę, sūnus nuolat leidžia laiką prie kompiuterio, net į darbą ateina neišsimiegojęs. Kuo ilgiau sūnus būna prie kompiuterio, tuo mažiau nori kur nors eiti ar ką nors veikti. Gyvendamas pas mamą, jis jau pareiškė, kad nelankys KTU jaunųjų kompiuteristų mokyklos. Šią vasarą jis jau niekaip neįkalbino sūnaus važiuoti prie ežero. Su atsakovu sūnus sutinka nueiti tik į kiną. Atsakovas gali teikti 500 Lt išlaikymą sūnui, kadangi jo pajamos tai leidžia, daugiau išlaikytinių neturi, bet išlaikymo priteisimas nepilnamečiam sūnui ir nustatymas, kad atsakovo pervedamus pinigus uzufrukto teise tvarkys ieškovė, tik pakenks sūnaus interesams, kadangi ieškovė nebus pajėgi kontroliuoti išlaidų sūnaus poreikiams, pirks sūnaus prašomus kompiuterinius žaidimus ir taip dar giliau gramzdins sūnų į priklausomybę. Atsakovas su visomis organizuojamomis pramogomis, apranga, maistu, mokyklinėmis priemonėmis per mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžia apie 700 Lt. Sūnaus poreikiai šiai dienai yra užtikrinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas. Priteisus iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 500 Lt, atsakovas turėjo tiek pat skirti sūnaus poreikių tenkinimui, tačiau sūnaus poreikius visiškai galima patenkinti su 700 Lt per mėnesį. Šiai dienai neišleistus pinigus sūnaus kasdienių poreikių tenkinimui atsakovas kaupia sūnaus ateičiai.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2013-07-05 nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigia išlaikąs nepilnametį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jo nuomone, yra netikslingas. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog į nepilnamečio sūnaus sąskaitą perveda pinigines lėšas, skirtas nepilnamečio maitinimui, mokymo priemonėms ir kitiems poreikiams (b. l. 33–34, civilinės bylos Nr. 2-14648-451/2013 dalis). Taip pat atsakovas pateikė čekius, patvirtinančius, jog atsakovas perka nepilnamečiui rūbus, apmoka už kiną ir kitas pramogas (b. l. 35–39, civilinės bylos Nr. 2-14648-451/2013 dalis). Todėl nustačius, jog atsakovas gera valia teikia sūnui išlaikymą, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo metu yra užtikrinami minimalūs nepilnamečio poreikiai, ieškovei nepateikus atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą ir neginčijant nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nėra tikslinga.
Kauno apylinkės teismo 2013-07-05 nutarties dalis, kuria iki sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5403-221/2012, vykdymas, paliktina nepakeista, bylos duomenimis nustačius, jog nepilnametis šiuo metu faktiškai gyvena pas ieškovę.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias laikinojo išlaikymo priteisimą, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis keistina (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo A. D. nepilnamečiam sūnui K. D. po 500 Lt nuo 2013-07-05 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-14648-451/2013, panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo atmesti.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.