Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria nustatytas laikinas kaltinamojo A. V. nuosavybės teisės į 20 160 eurų, 140 Lenkijos zlotų ir 16 300 Rusijos rublių apribojimas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį.Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 21 d. nutarimu laikinai apribota A. V. nuosavybės teisė į 20 160 eurų, 140 Lenkijos zlotų ir 16 300 Rusijos rublių, paimtų iš jo 2016 m. spalio 30 d. muitinio tikrinimo metu.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytas laikinas kaltinamojo A. V. nuosavybės teisės į 20 160 eurų, 140 Lenkijos zlotų ir 16 300 Rusijos rublių apribojimas trims mėnesiams.Kaltinamojo A. V. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria nustatytas laikinas kaltinamojo A. V. nuosavybės teisės į 20 160 eurų, 140 Lenkijos zlotų ir 16 300 Rusijos rublių apribojimas trims mėnesiams.Nurodo, kad žemesnės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Anot kaltinamojo gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau minėta pinigų suma gauta nusikalstamu būdu. Priešingai, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. spalio 30 d. iš kaltinamojo paimti pinigai priklauso OOO „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. V., ir buvo skirti atsiskaitymams su Vokietijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Vokietijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“). Iš 2016 m. spalio 28 d. sąskaitos faktūros Nr. AR1637199 matyti, kad Vokietijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė OOO „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti 9 366,30 Eur sąskaitą už parduotas statybines medžiagas. Be to, iš 2016 m. spalio 11 d. sąskaitos Nr. AR163804 matyti, kad Vokietijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi apmokėti 957,98 Eur sąskaitą už prekes, ir ji buvo apmokėta. 2016 m. spalio 27 d. OOO „(duomenys neskelbtini)“ muitinės deklaracijos Nr. 10012180/271016/0014881 pagrindu sumokėjo importo mokestį ir gautas prekes įsivežė į (duomenys neskelbtini).Be to, teismui pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) įgaliotų institucijų patvirtina, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Rusijos valstybinė mokesčių inspekcija neturi jokių duomenų, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdo mokestines prievoles valstybei. „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 2 d. rašte nurodyta, kad ši kredito įstaiga neturi jokių duomenų, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ užsiimtų nusikalstamu būdu gautų pajamų ir terorizmo finansavimo legalizavimu.Ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta jokių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus bei papildomai pateiktus duomenis apie pinigų, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kilmę. Kaltinamasis davė išsamius parodymus apie visas bylos aplinkybes ir atsakė į visus tyrimo metu užduotus klausimus, jo parodymai yra nuoseklūs ir aiškūs, todėl negali būti vertinami kaip prieštaringi.Kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. BPK nenumatyta jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Šioje baudžiamojoje byloje A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. spalio 30 d. apie 19 val. 20 min. vykdamas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 20 160 eurų, 140 Lenkijos zlotų ir 16 300 Rusijos rublių, kurių nepateikė muitinės kontrolei (BK 199 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Klaipėdos apygardos teismo skundžiama nutartimi nustatytas laikinas kaltinamojo A. V. nuosavybės teisės į 20 160 eurų, 140 Lenkijos zlotų ir 16 300 Rusijos rublių, paimtų iš jo 2016 m. spalio 30 d. muitinio tikrinimo metu, apribojimas trims mėnesiams. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad iš kaltinamojo paimti pinigai buvo gauti teisėtais būdais, ir tai patvirtina į bylą pateikti duomenys. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas kaltinti asmenis jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje nustatytas turto konfiskavimas. Iš kaltinamojo paimtų pinigų kilmė ir jų gabenimo teisėtumas yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog pinigų, kuriems šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gabenimas yra BK uždraustas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, kad pagal įstatymą leidžiama taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui. Tai, kad kaltinamasis į bylą pateikė duomenis, jog Vokietijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašiusi sąskaitas jo vadovaujamai įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ už tam tikrų prekių įsigijimą, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad muitinio tikrinimo metu rasti pinigai yra būtent OOO „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis ir teisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabentas turtas. Sutinkama su kaltinamojo gynėju, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, tačiau jis nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, nagrinėjamu atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neteisėtas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į A. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pirmiau nurodytoms piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės į kaltinamojo turtą apribojimo – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta kaip deklaratyvius skundo argumentus, kad laikinasis nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamu atveju turi būti panaikintas dėl kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, nes aplinkybė, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, šioje proceso stadijoje reikšmės neturi.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo A. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo nustatymo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.