Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-255-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1S-255-312/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
G. B.
Advokatai
Simona Balčiauskaitė
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-255-312/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo gynėjos skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-120 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-120 netaikė nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

2. Nuteistasis G. B. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam G. B. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus (nepilnai įvykdytos), taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), dinaminius veiksnius, kuriuos galima keisti, sudaro beveik pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, vidutinę smurto riziką, naudojant HCR-20 metodiką, impulsyvumą, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, emocinės kontrolės ir elgesio savireguliacijos stoką, neigiamą nuostatą į priežiūrą ir apribojimus, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistojo G. B. gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-120 ir taikyti G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5. Skunde nurodoma, kad teismas suabsoliutino ankstesnius G. B. teistumus, aplinkybę, kad jam bausmės atlikimo metu skirtos nuobaudos, kitas neigiamai charakterizuojančias savybes ir neigiamas aplinkybes, visiškai nevertinant nuteistojo teigiamų savybių, teigiamų pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiesiog formaliai nurodant, kad teigiamos aplinkybės ir teigiamas G. B. elgesys, pastangos keičiant savo elgesį nėra pakankamos.

6. Skunde pažymima, kad G. B., nors praeityje ir teistas, bet bausmes yra atlikęs, todėl šios aplinkybės neturėtų būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. 2010 m. G. B. taikius lygtinį paleidimą, jis nebuvo dar sukūręs šeimos, neturėjo vaikų, tačiau nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų ir taisėsi būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo metu, G. B. yra sukūręs šeimą, turi sutuoktinę, sūnų, kitus artimuosius, prieš kuriuos jaučiasi atsakingas ir nori jiems padėti. Taikius lygtinį paleidimą, G. B. laikytųsi lygtinio paleidimo sąlygų ir pakartotinai nenusikalstų. Nuteistojo gynėja nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurias G. B. buvo baustas praeityje, ir veika, už kurią G. B. atlieka bausmę dabar, yra skirtingos ir visiškai nesusijusios. Be to, ta aplinkybė, kad G. B. bausmę atlieką panaikinus jam taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Bausmės vykdymo atidėjimas G. B. buvo panaikintas dėl to, kad jis nebuvo rastas namuose, o ne dėl to, kad darė naujas nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį, kad G. B. prašo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tokiu būdu, gynėjos teigimu, Probacijos tarnyba turės visas galimybes pilnai kontroliuoti nuteistojo buvimo vietą, kontroliuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo sąlygų laikymąsi. Be to, aplinkybė, kad teismas buvo nusprendęs G. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, patvirtina, kad bausmės tikslai, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Pažymi, kad G. B. jau atliko daugiau kaip pusę laisvės atėmimo bausmės, padarė išvadas dėl savo netinkamo ir priešingo teisei elgesio. Lygtinio paleidimo taikymas, anot gynėjos, nėra atleidimas nuo bausmės, tuo labiau, kad G. B. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

7. G. B. turi aiškią ateities viziją, planuoja dirbti. Nuteistasis išreiškia poreikį po bausmės atlikimo gyventi socialiai, nedaryti nusikaltimų, nes supranta, kad tokiu būdu nuvilia savo artimuosius ir gali prarasti pasitikėjimą, kas taip pat patvirtina, kad jis jau padarė tinkamas ir pakankamas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo.

8.

Nuteistojo gynėjos teigimu, teismas nepagrįstai manė, kad G. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei. Pažymi, kad G. B. iki bausmės atlikimo dirbo, jo asmens byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad darbo vieta yra išsaugota, todėl taikant lygtinį paleidimą, jis galėtų dirbti ir prisidėti prie šeimos ir mažamečio sūnaus gerbūvio. G. B. palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, bendrauja tiek pasimatymų metu, tiek skambučiais ar laiškais. G. B. išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, gyvenamoje vietoje yra galimybės taikyti intensyvia priežiūrą, turėtų darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį. Šiuo metu nuteistojo aplinka, draugai yra visiškai pasikeitę ir negalės neigiamai įtakoti G. B. veiksmų.

9. Teismas, anot gynėjos, nepagrįstai suabsoliutindamas aplinkybę, kad G. B. buvo baustas drausmine tvarka, neatsižvelgė, kad drausminės nuobaudos gautos ne už šiurkščius tvarkos pažeidimus. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, diskriminacinių nuostatų neišsako, jam nėra svarbios nuteistųjų tradicijos, jis pagarbiai elgiasi su visu dirbančiu personalu bei kitais nuteistaisiais, yra mandagus. G. B. nuo 2019-09-05 iki 2020-02-27 dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, 2019-10-03 dalyvavo Konstitucijos egzamine, šiuo metu jis yra užsiregistravęs pas psichologę (tačiau artimiausias laisvas laikas tik lapkričio mėnesį). Akivaizdu, kad G. B. rodo pakankamas pastangas bei siekia savo elgesį keisti tinkama linkme. G. B. stengiasi aktyviai dalyvauti pataisos namuose organizuojamose renginiuose, kursuose, tačiau dėl Lietuvoje esančios ekstremalios situacijos, galimybės yra apribotos. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis pakartotinio nusikalstamumo riziką mažina, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones ir keičia savo elgesį tinkama linkme. Teismas, vertindamas G. B. elgesį, nepagrįstai suabsoliutino jo impulsyvumą ir veiksmų neapgalvotumą, neatsižvelgdamas į tai, kad jo impulsyvumą įtakojo psichologiniai sunkumai ir susirgimai, kurių pašalinimui G. B. deda pastangas.

10. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, t. y. gero elgesio bausmės atlikimo metu, teigiamo požiūrio į darbą, visuomeninę veiklą ir kitus jį charakterizuojančius duomenis. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, G. B. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikosi įstatymų ir nebenusikals, ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, rūpinsis šeima ir sąžiningai dirbs. Dar kartą pažymi, kad G. B. prašo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl mažiausias pažeidimas nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar pačios Probacijos tarnybos paskirtų įpareigojimų leis probacijos tarnybai kreiptis dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Žinodamas tai, nuteistasis bus priverstas laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

12. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, G. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

13. Bausmės atlikimo pradžia – 2019 m. kovo 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų.

14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.

15. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

16. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

17. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas.

18. Įvertinus G. B. skundo nagrinėjimui pateiktą asmens bylą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, apygardos teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo metu nėra pakankama G. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

19. Sutiktina, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje elgiasi gerai - pagarbiai elgiasi su visu dirbančiu personalu bei kitais nuteistaisiais, yra mandagus, nuo 2019-09-05 iki 2020-02-27 dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, 2019-10-03 dalyvavo Konstitucijos egzamine, stengiasi aktyviai dalyvauti pataisos namuose organizuojamose renginiuose, kursuose, teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau pažymėtina, jog vis tik bausmės atlikimo metu G. B. tris kartus buvo baustas drausmine tvarka (už tai, kad pavėlavo į rytinį patikrinimą (nuteistųjų skaičiuotę); už tai, kad buvo pastebėtas savo miegamojoje vietoje gulintis ir žiūrintis televizorių, o duotiems nurodymams išjungti televizorių nepakluso; už tai, kad miegamosios vietos pagalvėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas).

20. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 84 balai ir priskiriama vidutinei rizikos grupei, pakartotinio smurtinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodiką, taip pat yra vidutinė. Duomenų, kad G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, būtų mažėję, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje ir nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis tik dalinai vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo atveju taip pat matyti, kad G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro dinaminiai balai (39), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

21. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam G. B. nustatomi du statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius (8) ir tai, jog dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamų veikų modelio dalis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. B. padarė išvadas dėl savo netinkamo ir priešingo teisei elgesio ir nedarys naujų nusikaltimų, tačiau šis teiginys nėra teisingas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tais atvejais, kai nustatomi nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui, bei kad jis yra orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

22. Apylinkės teismas tinkamai įvertino Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis apie G. B. teistumus, tai, kad nuteistajam už anksčiau padarytus nusikaltimus G. B. vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis sąlygas pažeidė, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Be to, turint omeny, kad ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas (neskatintas, 3 kartus baustas drausmine tvarka), tai rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių.

23. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuriam netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas susiformavo jauname amžiuje, kuris anksčiau buvo ne vieną kartą teistas ir jau ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei kuris net ir po jo atžvilgiu pritaikytų bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo ir toliau veikė neteisėtai, turi būti keliami išties aukšti reikalavimai - jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais turi neginčijamai įrodyti, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Be to, kaip jau minėta, G. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, iš kurių 39 taškus sudaro dinaminiai veiksniai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog G. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje rodo jo nepakankamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai daryti, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė