Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016-11-19, 10.45 val., Klaipėdoje, Žemaičių g. Jotvingių g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,93 prom. girtumas, ir su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Šia veika M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu M. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-11-19 automobilio nevairavo, prie parduotuvės „Aibė“ jį atvežė draugas, kuris buvo blaivas, o jis sėdėjo keleivio pusėje. Atvežęs ir palikęs jį prie parduotuvės, draugas nuvažiavo , tada jį policija ir sustabdė. Jis tuo metu buvo parduotuvėje . Vairuotas automobilis priklauso jo darbovietei – UAB „Mėmelio dalys“, kadangi jis yra vairuotojas, vežiojantis automobilių detales. Dirba vairuotoju UAB „Mėmelio dalys“, darbo užmokestis siekia apie 700,00 Eur. Turi žmoną, du nepilnamečius vaikus, tai pat dar išlaiko vieną vaiką iš pirmos santuokos, yra 30 % darbingas.

Teismo posėdžio metu policijos pareigūnė Sandra Šicaitė parodė, kad patruliuojant gavo pranešimą apie galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį. Atvykus į nurodytą vietą, pamatė važiuojantį pranešime minėtą automobilį, tačiau jį sustabdė kitoje gatvėje nei buvo nurodyta pranešime. Patikrinus vairuotoją, buvo nustatyta, kad vairuotojas blaivas, bet nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tada iš budėtojo gavo kitą pranešimą, kad sustabdytą automobilį prieš tai vairavo kitas asmuo. Grįžus į įvykio vietą, ji pasiliko įvykio vietoje rašyti protokolą asmeniui, kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo, o kolega su asmeniu, kuris pranešė apie įvykį, nuėjo į parduotuvę parsivesti asmens, kuris prieš tai vairavo sustabdytą automobilį, kuriam taip pat buvo surašytas protokolas. Įvykio vietoje asmuo, kuris pranešė apie įvykį, nurodė, kad automobilį vairavęs asmuo yra parduotuvėje ir apibūdino kaip aukštą ir stambaus kūno sudėjimo. Taip pat parodė, kad nei ji, nei jos kolega administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. vairuojančio automobilį nematė, jie rėmėsi asmens, kuris matė jį vairuojant, parodymais. Paaiškino, kad asmuo, sustabdytas vairuojantis automobilį, paaiškino, kad automobilį paėmė nuo parduotuvės parvaryti iki namų, o asmuo, pranešęs apie įvykį, parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su automobiliu atvažiavo iki parduotuvės bei paaiškino, kad jis minėto asmens nepažįsta, mato pirmą kartą. Patvirtino, kad M. J. vilkėjo raudonos spalvos megztinį, o pasitikrinti blaivumą sutiko tik kelis kartus pasiūlius, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jai aiškino, kad iki parduotuvės atvažiavo su draugais ir neigė, kad vairavo. Nuo pranešimo gavimo iki jų atvažiavimo į įvykį praėjo gal 5-7 min.

Teismo posėdžio metu E. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. nepažįsta, ankščiau neteko bendrauti. Įvykio dieną, tikslios datos nepamena, jis važiavo automobiliu su šeima ir pasirodė, kad sankryžoje prasilenkiant su kitu automobiliu važiuoja neblaivus vairuotojas, kadangi jam atliekant manevrą jis įvažiavo šiek tiek į priešingą eismo juostą. Prasilenkimas tarp automobilių įvyko netoli vienas nuo kito, todėl jis matė kitame automobilyje sėdinčių asmenų veidus. Automobilis su įtariamu neblaiviu vairuotoju sustojo prie parduotuvės ir pamačius iš jo išlipusių asmenų elgesį, dar labiau kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, todėl ir jam sustojus, pasižiūrėjus automobilio numerius, iškvietė policiją. Minėtame automobilyje važiavo du žmonės. Iki policijos atvykimo į įvykio vietą, automobilis vairuoti buvo perduotas kitam vairuotojui, kuris su jais nevažiavo, ir nepamena kokiu būdu jis atsirado prie parduotuvės. Parodė, kad automobilį vairavo posėdžių salėje sėdintis asmuo, t. y. M. J., kuris įvykio metu ir vilkėjo raudonos spalvos megztinį. Atvykus policijos pareigūnams, automobilis buvo nuvažiavęs, tačiau policijos pareigūnai jį pasivijo ir grąžino prie parduotuvės, o jis policijos pareigūnams nurodė asmenis, kurie prieš tai važiavo minėtu automobiliu. Policijos pareigūnams automobilį vairavęs asmuo aiškino, kad jis nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. J. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigė, tačiau jo kaltė įrodyta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11), alkotesterio parodymų kvitu (b. l. 14), E. K. pareiškimu (b. l. 16), M. L. paaiškinimu (b. l. 17) bei kita bylos medžiaga.

Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu M. J. nurodytas aplinkybes, kad automobilio jis nevairavo, o iki parduotuvės „Aibė“ jį atvežė draugas Marius, paneigia liudytojų parodymai ir byloje esanti rašytinė medžiaga. Iš byloje esančio M. L. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė pasiskolinęs iš draugo Manto mašiną, kai buvo atvykęs į Jotvingių g. esančią parduotuvę, o jam varant mašiną grąžinti, jį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 17). Liudytoja apklausta policijos pareigūnė Sandra Šicaitė teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad asmuo, sustabdytas vairuojantis automobilį, t. y. M. L., jai paaiškino, kad automobilį paėmė nuo parduotuvės parvaryti iki namų. Kaip matyti iš šių paaiškinimų, jie nepatvirtina M. J. versijos, todėl darytina išvada, kad M. L. kartu su M. J. automobiliu iki parduotuvės nevažiavo , ir tuo labiau, jo nevairavo. Nors M. J. parodė, kad jie iki parduotuvės automobilyje atvažiavo trise, tačiau jo argumentus paneigia liudytojo E. K. parodymai, kuris tiek 2016-11-19 pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad matė automobiliu važiuojant tik du asmenis, kadangi automobiliai važiuojant gatve prasilenkė šalia vienas kito, automobiliui sustojus prie parduotuvės „Aibė“, iš jo išlipo taip pat tik du asmenys. Atvykus policijos pareigūnams E. K. asmenį, vairavusį automobilį, apibūdino kaip aukštą, stambaus kūno sudėjimo ir vilkintį raudonu megztiniu, administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį M. J. liudytojas atpažino ir teismo posėdžių salėje bei patvirtino, kad jis vairavo automobilį iki parduotuvės „Aibė“. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė Sandra Šicaitė teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną M. J. vilkėjo raudonos spalvos megztinį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. J. ir E. K. nėra pažįstami, praeityje nėra turėję konfliktų, byloje nepateikta duomenų dėl E. K. suinteresuotumo apšnekėti M. J., todėl pagrindo netikėti liudytojo E. K. parodymais nėra. E. K. pranešimas apie administracinį teisės pažeidimą vertintinas kaip pilietinės pareigos atlikimas. Liudytojos policijos pareigūnės Sandros Šicaitės parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, todėl taip pat nėra pagrindo jais netikėti.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo ANK, patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869. Nuo 2017-01-01 kriminalizuotas transporto priemonių vairavimas, esant vidutiniam girtumo laipsniui (nuo 1,5 prom.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnyje numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, M. J. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 126 straipsnio 4 dalį, ir jam skirtina nuobauda.

M. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, yra numatyta švelnesnė sankcija, nei LR ANK, kuris patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, todėl M. J. veika vadovaujantis LR ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, neperkvalifikuojama.

M. J. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui. Jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau tai nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkščių KET pažeidimo.

M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad M. J. už transporto priemonės vairavimą būnat neblaiviam jau yra baustas, tačiau elgesio nekeičia ir toliau daro teisės pažeidimus. Tai ne tik neigiamai apibūdina M. J. asmenybę, rodo jo polinkį ignoruoti KET reikalavimus, visuomenėje nustatytas teisės normas bei jo atsainų požiūrį į eismo saugumą. Atsižvelgiant į nustatytą M. J. skirtinos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos bei galutinai skirtina nuobauda, nustatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Teismas vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 293 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnyje 8 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

M. J. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 580,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu M. J. skirti galutinę nuobaudą – 580,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK: 16063377614, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.