Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. jis 2023-09-17, apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei J. Z. į dešinės rankos dilbį, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir tokiais savo veiksmais nežymiai ją sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo 2024-03-14 nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami nuteistojo kaltės ir įrodymų vertinimo teisėtumo klausimai, t. y. teigiama, kad nuteistasis R. Š. buvo nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisako dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir R. Š. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pagrįstumo.

6. R. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. Z., nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė į dešinės rankos dilbį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. 2023-09-17, apie 20.00 val., kieme konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei J. Z. į dešinės rankos dilbį, taip padarydamas jai sužalojimus (poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje), kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ginčo dėl to, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytu laiku ir vietoje nuteistasis R. Š. ir nukentėjusioji J. Z. buvo susitikę, byloje nėra. Šį faktą patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, tačiau jų parodymai dėl tolesnės įvykio eigos akivaizdžiai nesutapo. R. Š. teigimu, kad J. Z. koja smūgių nesudavė, o kraujosruvos jai atsirado susižalojus kasant bulves. Šias aplinkybes J. Z. aiškino priešingai. Nukentėjusiosios teigimu, tarp jos ir R. Š. kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. Š. jai tyčia koja spyrė į dešinės rankos dilbį, dėl to jai atsirado kraujosruva. Bulviakasio metu, priešingai, ji susižalojo koją ir dėl to ant kojos atsirado mėlynė.

8. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais ir atmetė nuteistojo parodymus. Pažymėtina, kad tiek iš nukentėjusiosios J. Z. apklausų metu duotų parodymų, tiek ir iš kitos rašytinės bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji viso ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nuo 2023-09-17 (įvertinus tą aplinkybę, jog įvykio vietoje ji buvo neblaivi), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad 2023-09-17 rankos dilbį jai sužalojo R. Š. spirdamas koja, jos paaiškinimai dėl paties fakto ir įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, detalės sutapo su kitais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti J. Z. parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Nors sutiktina, kad ir nuteistojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes nesikeitė, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, jo parodymai yra prieštaringi, nelogiški, be to, neatitinka kitų byloje surinktų duomenų.

9. Nukentėjusiosios J. Z. 2023-09-17, 2023-09-20 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 1–4, 45-47) ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, rašytiniais bylos įrodymais – 2023-09-20 specialisto išvada Nr. G 350/2023 (10), kuria J. Z. nustatyti sužalojimai atitinka jos nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 43–44); BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis, kurioje užfiksuoti netrukus po konflikto, policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios duoti paaiškinimai (t. 1, b. l. 61) – nustatyta, kad R. Š. smurtavo prieš nukentėjusiąją – savo šeimos narę, ir paneigta nuteistojo iškeltą versiją, jog nukentėjusiajai koja sudavęs smūgio nebuvo, priešingai, kraujosruvos nukentėjusiajai atsirado susižalojus per bulviakasį.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji į sveikatos priežiūros įstaigą apžiūros buvo nuvežta prievarta (be savo valios), tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados pagrįstumu ir vien dėl to panaikinti skundžiamą nuosprendį.

11. Darytina bendra išvada, kad šioje byloje nenustačius, jog Tauragės apylinkės teismo 2024-03-14 apkaltinamasis nuosprendis būtų priimtas iš esmės pažeidus BPK 20 straipsnio nuostatas ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, byloje paduotas apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.