Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teista:

- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine 11 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2019 m. rugsėjo 19 d., teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 d. b punktas).

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. sausio 10 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), už pastato ant žolės, konflikto metu, sudavė vieną kartą kumščiu V. S. į smakrą, taip sukeldama fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią R. B. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamoji R. B. įtariamosios apklausos metu parodė, kad save laiko sveika, psichikos sveikatos centre registruota ir gydyta nėra, supranta kuo yra įtariama, kalta prisipažįsta tik iš dalies. Ji šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo krizių centre kažkur nuo lapkričio mėnesio, kartu su savo mažamečiu vaiku. V. S. į krizių centrą atvyko gyventi gal prieš 2-3 savaites. Nuo pat atvykimo ji labai įžūliai elgėsi. Įstaigoje yra bendros vidaus tvarkos taisyklės kiekvienam gyvenančiam ten asmeniui, o ji ponia nesupranta ir svaido savo batus kur papuola. Ji jai paaiškino dėl batų laikymo tvarkos vakar už kaime esančios parduotuvės, kažkur ties žolynu, einant link krizių centro. V. nesuprato elgesio ir toliau įžūliai, pasiuntė ją necenzūriniais žodžiais. Ji tada priėjo prie jos ir paklausė „ką tu man sakei“, o ji kažką pradėjo kalbėti apie jos vaikus, kad susirinktų savo vaikus iš globos įstaigų. Nori pasakyti, kad ji nepažįsta jos, o ji jos. Kalba buvo apie batus, o ne apie jos vaikus, o ji dar ir nežino nieko apie jos vaikus ir kalba nesąmones. Ji supykusi priėjo prie jos, o ji su ranka ją stūmė ir kliuvo ranka jai per smakrą. Ji iš tos inercijos jai trenkė ne kumščiu, o delnu, vieną kartą į veidą, pataikydama į smakrą. Netoli jų buvo M. B., kuris stovėjo prie takelio, tai galimai jis įvykį ir matė. Tiesa, jiedu yra labai geri draugai, tai tikrai gali ir palaikyti M. V. ir nepasakyti, kaip viskas buvo iš tikro. Ji prie parduotuvės tą akimirką buvo su drauge A., kuri taip pat gyvena krizių centre, bet ji įvykio nematė, nes tuo metu rūkė už parduotuvės pastato, šalia jos ji nebuvo. Ji labai supyko, kad V. šmeižė ir negražiai kalbėjo apie jos vaikus. Dėl įvykio esame kaltos abi, nes ji pirma ją stūmė pataikydama jai į smakrą, o po to ji jai sudavė delnu per veidą. Nemano, kad jos smūgis buvo toks stiprus, kad jai sukeltų fizinį skausmą. Po įvykio V. iškart nuėjo su M. atgal į krizių centrą, ji grįžo vėliau, nes nuėjo pas rūkančią A. Netrukus pamatė, kaip į įstaigą atvyko greitoji, neva pas V. Buvo juokinga stebėti, kad ji kviečiasi medikus dėl nieko. Po suduoto antausio V., nematė ar jai paliko raudonas veidas ar ne. Kai atvyko pareigūnai matė ir V., bet ji buvo sveiku veidu, be jokių paraudimų, tad dėl nestipraus antausio tikrai jokių sužalojimų jai palikti negalėjo. Dėl savo elgesio gailisi, gal ir nereikėjo taip ūmiai reaguoti ir nekreipti dėmesio į jos pasakytus žodžius. Ji mano, kad kiekviena mama reaguoja į replikas, kurios yra išsakomos jų vaikams ir dar nesąmoningos. Sureagavo ir ji. Po įvykio ji su V. nebendravo. Ir šiaip su ja nelabai buvo kontakte, nes kaip sakė ji vos atvykusi, sakė parodys kas yra ir, kad niekas jai nieko negali pasakyti, ji gyvens taip kaip nori. Daugiau neturi ką papildomai pasakyti.

3. R. B. papildomai parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra susipažinusi, nori pasakyti, kad kaltę pripažįsta visiškai ir kad sudavė V. vieną smūgį kumščiu. Dėl savo elgesio gailisi ir prašo skirti kuo švelnesnę baudą. Jeigu įmanoma ji sutiktų dirbti viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamosios R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

4.1 2024 m. sausio 10 d. įvykio suvestinėje Nr. ROIK 0124000018497, nurodyta, kad Krizių centre, prieš 5 min. centro gyventoja R. po žodinio konflikto, trenkė ranka į veidą pranešėjai. Pranešėjai (duomenys neskelbtini) m., nutirpęs veidas. Pasitiks kieme.

4.2 2024 m. sausio 10 d. Tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01393-24 nurodyta, kad 2024 m. sausio 10 d., apie 18.30 val. iš matymo pažįstama R. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė blaivią V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota tarnybiniu telefonu, niekas nepaimta. Nukentėjusioji apžiūrėta medikų, į gydymo įstaigą nevežta. Įtariamoji nesulaikyta, neapklausta.

4.3 2024 m. sausio 10 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad V. S. veido srityje, ant smakro matoma kraujosrūvą (mėlynė). Daugiau sužalojimų nepastebima.

4.4 Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matomas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centrą iš vakarų adresu, (duomenys neskelbtini) (žiūrėti nuotrauką Nr. 1), pro kurį įėjus ir pažvelgus į pietus matomas takelis (žiūrėti nuotrauką Nr. 2), apsodintas iš šonų eglėmis, kuris veda link parduotuvės adresu, (duomenys neskelbtini) (žiūrėti nuotrauką Nr. 3). Einant takeliu matomi varteliai (žiūrėti nuotrauką Nr. 4), pro kuriuos praėjus ir pažvelgus tiesiai matoma parduotuvės šiaurinė siena (žiūrėti nuotrauką Nr. 5), pažvelgus į kairę matomas žolynas, aplink jį eglės (žiūrėti nuotrauką Nr. 6). Žolyne jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų nepastebima (žiūrėti nuotrauką Nr. 7).

4.5 V. S. parodė, kad 2024 m. sausio 10 d., apie 18.30 val. jai einant iš parduotuvės namo, už parduotuvės pastato sutiko iš matymo pažįstamą, vardu R., kuri pradėjo ją ,,pulti“ žodžiais, todėl tarp jų kilo konfliktas, tuomet R. pribėgusi prie jos vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, t. y. smakrą, taip sukeldama fizinį skausmą. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti R. Papildomai parodė, kad 2024 m. sausio 10 d., apie 18.30 val. jai einant kartu su draugu M. B. iš parduotuvės namo, už parduotuvės pastato sutiko iš matymo pažįstamą R., kadangi abi gyvena (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre, (duomenys neskelbtini) kaime. R. pamačiusi ją pradėjo ,,pulti“ žodžiais, t. y. sakyti, jog jos batai yra palikti ne vietoje, todėl ji jai pasakė, jog jei ji nori kažką pasakyti, tegul sako jai asmeniškai, o ne kitiems, tuomet, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kai ji ją įžeidė necenzūriniais žodžiais ,,Eik tu nachui“, ji jai atsakė, jog pastaroji pasiimtų savo vaiką iš vaikų globos namų, ši atsakiusi ,,ką tu pasakei“ ėmė bėgti link jos ir pribėgusi vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jai į smakrą, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po smūgio ji jai pasakė ,,nu dabar palauk“ ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centrą, kur šiuo metu ir gyvena. Anksčiau su R. nėra bendravusi, (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre pamatė pirmą kartą. Ji jai atgal netrenkė, nesigynė. Visą įvykį matė jos draugas M. B. bei R. draugė, kurios vardo nežino, tačiau ar pastaroji konfliktą matė, nežino, bet girdėti tikrai turėjo girdėti.

4.6 V. S. papildomai parodė, kad ji pas ekspertus nevyko, papildomai į medikus nesikreipė. Po R. jai suduoto smūgio jai paliko tik paraudimas, o kitą dieną buvo pamėlusi sudaužta vieta. R. jai tikrai sudavė kumščiu, o ne delnu. Jei būtų sudavusi delnu jai mėlynė tikrai nebūtų palikusi, gal tik paraudimas. Pridėjimui prie apklausos siunčia savo foto vaizdą, kaip ji atrodė sekančią dieną po įvykio. Vaistus nuo skausmo gėrė „diclac“. Civilinio ieškinio byloje neteiks.

4.7 M. B. parodė, kad įvykio dienos jis neprisimena, tai buvo šį mėnesį, kai jis kartu su V. ėjo į kaime esančią parduotuvę. V. kaip ir jis laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) krizių centre. R., kurios pavardės jis neprisimena irgi čia gyvena. Jis labiau sutaria su V. Nuėję įvykio dieną iki parduotuvės pamatė, kad ji yra uždaryta, tad apsisuko ir ėjo atgal į įstaigą, t. y. į krizių centro patalpas. Beeinant pamatė stovinčias R. ir A., kurios rūkė už pastato esančio už parduotuvės. Jie taip ir būtų praėję, jei ne R., kuri kalbėjo su V. Ji pradėjo V. sakyti dėl batų, dėl bendros tvarkos įstaigoje. V. jai atsikirsdama pradėjo sakyti kas tu tokia, kad ji tau turėtų aiškintis. Jie taip ir ėjo toliau link centro ir beeinant V. dar pasakė, kad žiūrėk savo reikalų, vaikus pasiimk ar kažkaip panašiai. Tada išgirdusi R. pasivijo juos. A. paliko ten toliau prie pastato. Nežino ar ji galėjo girdėti bei matyti. R. pribėgo prie V. pradėjo šaukti rėkti ant jos ir iškart trenkė ranka vieną kartą V. į veido sritį. Negali pasakyti ar kumščiu ar delnu ji jai trenkė. Jis matė, kad V. R. visiškai nieko nedarė, net nebuvo prie jos prisilietusi, jos dar abi žodžiais apsikeitė ir R. jai iš niekur trenkė. V. R. nestumdė, tarp jų nevyko jokio kontakto ar susistumdymo. Tik R. kaip sakė pribėgo, pakalbėjo ir iškart trenkė jai į veidą. V. nieko nesakė R. dėl to, kad gavo smūgį iš jos. Jis stovėjo gal per metrą atstumu nuo V. tad viską puikiai matė kaip elgėsi R. V. nuėjo į centrą, o jis kiek vėliau grįžo. Ėjo iš paskos. Tik žino iš V. pasakojimo, kad ji grįžusi budinčios darbuotojos paklausė ar ji gali kviesti policiją ar ne, sakė jai daryk kaip nori. Iš pradžių atvyko greitoji, apžiūrėjo V., o paskui atvyko ir pareigūnai. Matė po visko, kad V. veidas buvo paraudęs, kiek jam žinoma V. nevyko su medikais į gydymo įstaigą. R. kiek jam žinoma V. neatsiprašė ir negana to dar ją provokuoja, kai jos abi susitinka. Žodžiu merginos nesutaria dabar po šito įvykio, bet V. stengiasi nesivelti į R. provokacijas. Jos ir iki įvykio nelabai bendravo, tik nežino ar jos turi kokių asmeniškumų viena su kita ar ne. Daugiau nieko negali pasakyti.

2. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

3. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamosios kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą veiką. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ji savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai liko paraudimas, po to mėlynė, ir tokie požymiai tik patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos duoti parodymai, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamosios kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

4. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

5. Kaltinamoji R. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jos atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji R. B. nedirbanti, anksčiau teista (teistumas neišnykęs), administracine tvarka bausta (paskirta bauda pakeista viešaisiais darbais, tačiau informacijos apie viešųjų darbų atlikimą nėra). Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, taikant 9 (devynių) mėnesių terminą, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 360 valandų). Pažymėtina, kad kaltinamoji raštu sutiko, jog jai būtų paskirta būtent tokia bausmė.

7. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – viešuosius darbus, taikant 6 (šešių) mėnesių terminą, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 valandų (BK 64¹ straipsnis).

8. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą 2024 m. sausio 11 d., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant ją per mėnesį išdirbti po 40 val. visuomenės labui (viso 360 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 240 valandų).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtą 2024 m. sausio 11 d. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai R. B.

Išaiškinti R. B., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.