Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2022-09-08 apie 01.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka sugriebė savo sugyventinę N. G. už plaukų bei taip ją tempė, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus jai į veidą, po ko abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių N. G. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu dėl išrautų plaukų plotų dešinio momens srityje, poodinių kraujosruvų žanduose, smakre, pasmakrėje bei kaklo kairėje, krūtyse, nugaroje, dešiniame šone, dešiniame sėdmenyje, žastuose, dešinėje šlaunyje nukentėjusiajai N. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Narkologo ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Priklausomybių nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichiką veikiančių medžiagų neturi. Galvos traumų neturėjo. Su buvusia žmona N. G. pragyveno kartu apie 30 metų bet 2021 m. abipusiu susitarimu išsiskyrė, nes baigėsi tarpusavio santykiai ir susitarimai. Apie 15 metų nuomoja butą pažymoje nurodytu adresu. Savo turto nei jis, nei buvusi žmona neturi. Jo buvusi žmona dirba turguje pagal verslo liudijimą, o jis padeda. Bendrų vaikų neturi, jis turi savų vaikų, N. G. – savų. Po skyrybų gyvena kartu. Jų santykiai gana neblogi, barnių ar nesutarimų būna mažai, veda bendrą ūkį, nes faktiškai uždirba kartu. 2022-09-07 apie 17. 00 val. atvažiavo į buvusios žmonos darbo vietą (duomenys neskelbtini), kur buvusi žmona prekiauja kioske vaisiais. Kioskas buvo užrakintas, tačiau jam pasibeldus, kioską atrakino kažkoks jam nepažįstamas vyras. Šis vyras ir buvusi žmona buvo apsvaigę nuo alkoholio ir, kiek jis suprato, abu užsiiminėjo meile. Jis labai stipriai supyko, išvarė vyrą iš kiosko, po ko su žmona išvažiavo namo. Vakare bute su buvusia žmona jokio konflikto nebuvo, tačiau jis vakare iki nakties vartojo alkoholį, degtinę. Naktį, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis su žmona susibarė dėl įvykio, kuris buvo kioske. Neatsimena, ką vienas kitam aiškino, bet vienas ant kito šaukė, keikėsi. Vyko žodinis konfliktas. Jis buvo labai susijaudinęs, susinervinęs, jo galvoje vyko kažkokie nesuprantami dalykai, jis negalėjo savęs kontroliuoti bei orientuotis aplinkoje, negalėjo valdyti susidariusios situacijos. Jis šio konflikto metu pradėjo savo buvusios žmonos N. G. atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, t. y. savo abejomis rankomis sugriebė pastarąją už plaukų bei tempė, po ko apie 5-6 kartus sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą, gal ir daugiau, tiksliau neatsimena, po ko abejomis rankomis mušė N. G. į visą kūną, kur tik galėjo pataikyti, smūgių gal buvo apie dešimt. Po to jis išėjo iš N. G. kambario ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Atsibudo ryte, buvusios žmonos jau nebuvo ir iki šiol kartu negyvena, buvusi žmona išėjo gyventi kažkur kitur. Kelis kartus buvo su buvusia žmona susiskambinę, bet jokių barnių nevyksta, kalba taikiai. Gyvens su buvusia žmona kol kas atskirai. Prisipažįsta dėl suduotų smūgių pilnai. Dėl savo elgesio gailisi, žmonos atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. G. parodė, kad gyvena su savo sugyventiniu A. G. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu išsiskyrė, bet po skyrybų nutarė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. 2022-09-07 apie 15.00 val. jos sugyventinis pamatė ją darbo vietoje su kitu vyru. Dėl to jam kilo labai didelis pavydas, bet pastarasis valdė savo emocijas ir nieko iš pradžių neparodė. 2022-09-07 apie 20.00 val., būdami namie, kartu su savo sugyventiniu išgėrė alkoholio. Apie 22.00 val. ji nuėjo miegoti. A. G. liko toliau vartoti alkoholį. 2022-09-08 apie 01.00 val., pastarasis ją pažadino ir pradėjo aiškintis santykius, pareiškė jai pretenzijas, dėl ko ji bendravo su kitais vyrais. Ji per miegus nespėjo nieko atsakyti. A. G. sugriebė ją už plaukų su kaire ranka, o su dešinės rankos kumščiu pradėjo jai smūgiuoti į veidą ir kitas kūno vietas. Į veidą sudavė 6 smūgius. Ji bandė gintis ir pastarąjį nustumti nuo savęs. O pastarasis ją daužė per rankas ir kitas kūno vietas. Tuomet A. G. pavargus ją daužyti, pastarasis ją paleido ir nuėjo miegoti. O ji nuo patirtų smūgių nesiorientavo aplinkoje ir nežinojo, ką daryti. Užpuolimo metu ji šaukėsi pagalbos, bet niekas į jos šauksmą neatsiliepė. Vėliau atėjo rašyti pareiškimą. Dėl tokių A. G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, jai labai skaudėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai apklausta nukentėjusioji N. G. parodė, kad jos buvęs vyras A. G., 2022-09-08 apie 01.00 val. jai su savo kaire ranka sugriebė ją už plaukų ir tempė bei laikė, po ko su savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau 6-ių kartų į veidą. Jai po šių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Po ko buvęs vyras abejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, krūtinę, nugarą, kojas ir rankas. Tiksliau negali pasakyti. Jai dėl šių smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji buvo teismo med. tyrime. Dėl civilinio ieškinio apsispręs eigoje, jei norės, pateiks.

Iš N. G. pareiškimo matyti, kad rugsėjo devintą įvyko konfliktas su jos buvusiu vyru dėl pavydo. Konflikto metu buvo sumušta. Paskui jai pavyko pabėgti iš namų, bet bute liko daiktai, dokumentai ir raktai nuo darbo ir buto. Buto adresas (duomenys neskelbtini). Vyro vardas A. G. Dėl savo sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Prašo policiją apsaugoti ją nuo jos sugyventinio.

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2022-09-12 13.48 val. gautas N. G. pranešimas, kad 2022-09-09 apie 01.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. G. bute sukėlė konfliktą prieš savo sugyventinę N. G. Konflikto metu A. G. su kaire ranka stvėrė už plaukų N. G. ir su dešinės rankos kumščio sudavė 8 kartus į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Tokiais savo veiksmais A. G. sukėlė fizinė skausmą N. G.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2924/202290(01) matyti, kad N. G. padaryta išrautų plaukų plotai dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos žanduose, smakre, pasmakrės ir kaklo kairėje, krūtyse, nugaroje, dešiniajame šone, dešiniame sėdmenyje, žastuose, dešinėje šlaunyje, kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-09-09. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. 2022-09-08 bylai reikšmingoje vietoje, konflikto su sugyventine N. G. metu tyčia kaire ranka sugriebė ją už plaukų bei taip ją tempė, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus jai į veidą, po ko abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių N. G. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad įvykio metu naudojo fizinę jėgą ir sudavė N. G. į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji N. G. viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad 2022-09-07 apie 15.00 val. jos sugyventinis pamatė ją darbo vietoje su kitu vyru. Dėl to jam kilo labai didelis pavydas, bet iš pradžių jis nieko neparodė. Vėliau būdami namie, kartu su savo sugyventiniu išgėrė alkoholio, apie 22.00 val. ji nuėjo miegoti, o kaltinamasis liko toliau vartoti alkoholį. 2022-09-08 apie 01.00 val., jis ją pažadino ir pradėjo aiškintis santykius, pareiškė jai pretenzijas, dėl ko ji bendravo su kitais vyrais. A. G. sugriebė ją už plaukų su kaire ranka, o su dešinės rankos kumščiu pradėjo jai smūgiuoti į veidą ir kitas kūno vietas. Į veidą sudavė 6 smūgius. Ji bandė gintis ir pastarąjį nustumti nuo savęs. O kaltinamasis abejų rankų kumščiais ją daužė per rankas ir kitas kūno vietas ne mažiau 10 smūgių. A. G. pavargus ją daužyti, jis ją paleido ir nuėjo miegoti. Ji nuo patirtų smūgių nesiorientavo aplinkoje ir nežinojo, ką daryti. Dėl tokių A. G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių N. G. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios pareiškimas, policijos įvykių registracijos kortelė ir specialisto išvada, t. y. visa ši įrodymų grandinė įrodo kaltinamojo A. G. kaltę.

Taigi A. G. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji N. G. yra kaltinamojo A. G. sugyventinė, jie išsiskyrę, tačiau po skyrybų kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos kaip padarytos prieš šeimos narį. Teismas konstatuoja, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BP 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. G. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – kaip pats kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. teisiamas pirmą kartą. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 1 metus 2 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, nustatant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. G. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti A. G. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinių išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.