Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ieškinį atsakovams M. G., L. Č., A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai M. G. ir L. Č. atsiliepimų į ieškinį nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai M. G., L. Č. ir A. L. atlikdami laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI-PN 2016 m. spalio 1 d. sugalvojo pabėgti iš Kauno NTI-PN. Ikiteisminio tyrimo duomenimis 2016-10-01 apie 20 val. 40 min. kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, nuteistieji A. L., L. Č., M. G., turėdami tikslą pabėgti panaudojo fizinį smurtą ir užpuolė minėto posto prižiūrėtoją J. V.. Pabėgimo metu, nuteistasis L. Č. įėjo į kontrolės ir praleidimo postą Nr. 2 ir ne mažiau kaip 1 kartą sudavė prižiūrėtojui J. V. kumščiu į galvos sritį bei rankomis apglėbus jį iš priekio per kaklą bandė parversti, įėjęs nuteistasis M. G. prižiūrėtojui sudavė metaliniu strypu per dešinį petį, po ko į postą įbėgus A. L. buvo mestas metalinis strypas, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. V. sveikatos sutrikdymą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Kauno apylinkės teismo 2017-06-15 nuosprendžiu minėti atsakovai dėl aukščiau nurodyto įvykio pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 2 dalį ir nuteisti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2016 m. spalio 3 d. 11.00 val. pradėjo tyrimą dėl J. V., asmens apžiūros ir medicininių dokumentų analizės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus, teismo medicinos ekspertė Z. M. specialisto išvadoje Nr. G2572/2016(02) J. V. konstatavo galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei odos nubrozdinimą kaktoje. Kauno NT1-PN 2017 m. sausio 4 d. Kauno klinikoms išsiuntė raštą Nr. 9-56 „Dėl dokumentų pateikimo". 2017 m. sausio 6 d. Kauno klinikos pateikė pažymą Nr. RPS-(1.70)-5 apie J. V. pakenkimo sveikatai sunkumą", kurioje nurodoma, kad vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai minėtam asmeniui nepriskiriamas prie sunkių. Vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 44 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 5 dalimi, Pataisos pareigūnams lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-49 „Dėl Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos aprašo bei Pataisos pareigūnams lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo sąlygų patvirtinimo“, 1.3 papunkčiu ir atsižvelgiant į 2017 m. sausio 13 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 24-95 „Dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (10.1) 2R-819 „Dėl J. V. pažymos persiuntimo“, Kauno NTI-PN direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. P-89 „Dėl kompensacijos apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui J. V. išmokėjimo lengvo sveikatos sutrikdymo atveju“ išmokėjo 1969,36 Eur kompensaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1, 2 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteistų veiksmų. CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovų veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovų kaltė preziumuojama. Ieškovas atlygino nukentėjusiam J. V. atsakovų kaltais veiksmais padarytą žalą ir įgijo regreso teisę (CK 6.280 str. 1 d.) Įrodymų, kad atsakovai solidariai yra sumokėję ieškovui 1969,36 Eur neturtinei žalai atlyginti, byloje nėra, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 1969,36 Eur žalai atlyginti ieškovo naudai (CK 6.279 str. 1 d.).

Atsakovas A. L. pateikė prašymą atidėti sprendimo įvykdymą kol jis įsidarbins ir pradės gauti pajamas, ar išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Išdėstytos nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Šiuo atveju tai, kad atsakovas A. L. yra įkalinimo įstaigoje nedirba ir darbinių pajamų negauna nėra aplinkybės dėl kurių būtų galima atidėti sprendimo įvykdymą ar priteistą sumą išdėstyti dalimis. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas atsakovo A. L. prašymas.

Iš atsakovų priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos po 14,67 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namams, juridinio asmens kodas 188722035, 1969,36 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 36 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovų M. G., L. Č. ir A. L. iš kiekvieno po 14,67 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.