- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- eI2-2388-983/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05208-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijos (toliau – ir Ambasada) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (58.4.7.26) VIZ-58-1527 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui nacionalinę D vizą.
Paaiškina, kad atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas gavęs Sprendimą negalėjo suprasti, kokia pateikta informacija yra netinkama ir kodėl juridinis asmuo UAB „Farusta“ (toliau – ir Bendrovė) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad pateikė visus dokumentus pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas). Pateikti dokumentai atitiko Vizos išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
Pastebi, jog pareiškėjas prieš vykdamas į Lietuvą, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur yra įtvirtintas aiškus ir tinkamas teisinis reglamentavimas imigrantams. Taip pat, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Mano, kad šiuo atveju, pareiškėjas neatitinka nei vieno pagrindo įtvirtinto Įstatymo 19 straipsnyje, todėl atsakovė turėtų pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas neigiamas Sprendimas pareiškėjui. Priešingu atveju, laikytina jog Ambasados Sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, todėl privalo būti panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad jis žodžiu buvo sutaręs su (duomenys neskelbtini) vadovu, kad investuos į Bendrovę 14 000 Eur, kuriuos perduos grynais pinigais atvykęs į Lietuvą, nes pervesti šių pinigų pavedimu neturi galimybės, tačiau jų taip ir neperdavė. Nurodė, kad jis siekė tapti akcininku, jokių kitų pareigų Bendrovėje nebūtų užėmęs. Pažymėjo, kad nustatytas faktas, jog Bendrovė realiai nevykdo jokios veiklos neturi jokios reikšmės.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas siekdamas pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą, konsului pateikė asmens tapatybės dokumentų kopijas, įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų kvitą, kelionės sveikatos draudimą. Pareiškėjas taip pat konsului pateikė 2021 m. spalio 22 d. Bendrovės vienintelio akcininko A. B., Tadžikijos piliečio A. B., pagal leidimą gyventi Lietuvoje gyvenančio Vilniuje, sprendimą apie tai, kad padidindamas Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2 500 Eur iki 28 000 Eur, išleidžiant naujas akcijas. Taip pat pateikė 2021 m. spalio 22 d. Bendrovės kasos pajamų orderį serija FR Nr. 0000001, kuriame nurodyta, kad priimta iš A. B., akcininko, 25 500 Eur, ūkinės operacijos turinys – įstatinio kapitalo didinimas, pinigus gavo vyr. buhalteris (parašas neįskaitomas) ir kasininko parašas (parašas yra paties A. B.). Konsului taip pat buvo pateiktos 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 12 d., akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pareiškėjas pirko iš Tadžikijos piliečio A. B., po 2 800 vienetų Bendrovės akcijų (viso 14 000 Eur sumai). Tarp asmenų sudarytoje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjui visą akcijų pardavimo kainą. Pareiškėjas konsului nepateikė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas investavo į Bendrovę ne mažiau kaip 14 000 Eur.
Pastebi, jog konsulas 2021 m. lapkričio 29 d. vykdydamas konsultacijas su specialiosiomis Lietuvos Respublikos tarnybomis, 2021 m. gruodžio 3 gavo informaciją iš Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD). VSD nurodė, jog kvietėjo adresu (duomenys neskelbtini) yra įsteigta apie 200 įmonių, Bendrovė įkurta 2021 m. spalio 4 d., apdraustųjų nėra ir nebuvo, todėl kylą pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“. VSD rekomendavo pareiškėjui vizos neišduoti. Tokiu būdu konsulinis pareigūnas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautų papildomų duomenų negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas, kaip Bendrovės akcininkas, yra investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur į Bendrovę (kaip tai nustato Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktis). Atitinkamai pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo – vystyti verslą Lietuvoje, taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir duomenų patikimumo, todėl vertinta, kad kyla aukšta nelegalios migracijos grėsmė.
Teigia, jog pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį Šengeno vizų bei nacionalinių vizų išdavimą, nusistovėjusią teismų praktiką bei faktines aplinkybes, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo vykimo tikslo1 ir sąlygas, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo prašymo suteikti vizą 21 p. buvo nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo tikslas yra darbas, o ne verslas. Pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą kasos pajamų orderio matyti, jog pinigai už Bendrovės įstatinį kapitalą jį didinant buvo sumokėti Bendrovės vadovo A. B., o juos gavo taip pat Bendrovės vadovas A. B., kas nepatvirtina, kad buvo suformuotas Bendrovės įstatinis kapitalas, o leidžia daryti išvadą, kad dokumentai galimai yra suklastoti. Be to, iš Bendrovės pateiktų 2021-11-17 duomenų apie akcininkus bei pirkimo – pradavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas Bendrovės akcijas įgijo ir už jas jau turėjo būti sumokėjęs dar 2021-11-12, tačiau, kaip patvirtino jo atstovas posėdžio metu, pareiškėjas pripažįsta, kad pinigų už įsigytas akcijas jis dar nėra sumokėjęs ir planavo juos sumokėti tik atvažiavęs į Lietuvą. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas prašydamas vizos pateikė fiktyvius duomenis, todėl Sprendimu viza pareiškėjui pagrįstai nebuvo išduota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (58.4.7.26) VIZ-58-1527 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad jis yra Tadžikistano pilietis; nevedęs; profesija – neturi; pagrindinis kelionės tikslas – darbas; per pastaruosius trejus metus jam nebuvo išduotos Šengeno ar nacionalinės vizos; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatomo atvykimo į Lietuvą data - 2021 m. gruodžio 8 d.; numatomo išvykimo iš Lietuvos data - 2022 m. lapkričio 22 d.; kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas – (duomenys neskelbtini); kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos adresas, telefonas ir elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini); kviečiančios įstaigos kontaktai – farux.08@mail.ru; pragyvenimo lėšos – grynieji pinigai, kreditinė kortelė.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kartu su Prašymu taip pat pateikė asmens tapatybės dokumentų kopijas, įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų kvitą, kelionės sveikatos draudimą.
Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje įvertinusi pareiškėjo prašymą bei su juo pateiktus dokumentus, 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (58.4.7.26) VIZ-58-1527 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 17 d.), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksas (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas).
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, be kita ko, nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo
Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.11 papunktis).
Sprendžiant, ar priimtas Sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Kompetentinga institucija sprendimus turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Ginčijamas Ambasados 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui priimtas motyvuojant tuo, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų: užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Ši aplinkybė atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje (taip pat Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose) nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būtų pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014).
Iš Užsieniečių registro vizų modulio matyti, jog ginčijamas Ambasados Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus. Ambasada nustatė, jog tarp pareiškėjo pateiktų dokumentų, kurie įrodo prašymo išduoti nacionalinę vizą atitikimą Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčiui, nepateikti jokie finansiniai dokumentai, kurie įrodytų, kad pareiškėjas įnešė finansinių išteklių kaip akcininkas į (duomenys neskelbtini), padidinant įstatinį kapitalą. Atitinkamai pagrįstai kilo abejonių dėl deklaruoto Bendrovės įstatinio kapitalo tikrumo ir dokumentų autentiškumo. Ambasada nagrinėdama pareiškėjo prašymą taip pat bendradarbiavo su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir VSD, siekiant nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Atsakydamas į konsultacijos prašymą VSD nurodė, kad kvietėjo (Bendrovės) adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius yra įsteigta apie 200 įmonių. Be to, Bendrovė įkurta 2021 m. spalio 4 d., o apdraustųjų šioje įmonėje taip pat nėra ir nebuvo. Tokiu būdu VSD rekomendavo pareiškėjui vizos nesuteikti, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“.
Teismas akcentuoja, jog pareiškėjas grįsdamas savo prašymą Ambasadai pateikė 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d., akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pareiškėjas pirko iš Tadžikijos piliečio A. B., po 2 800 vienetų Bendrovės akcijų (viso 14 000 Eur sumai). Nustatyta, jog Ambasadai minėti dokumentai buvo pateikti siekiant atitikti Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad vizos prašantis asmuo į įmonės kapitalą būtų investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur lėšų ar kito turto. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas konsului nepateikė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių būtent apmokėjimo faktą. Tai, kad minėtas apmokėjimas visgi neįvyko ir pareiškėjas netapo Bendrovės dalyviu bei neinvestavo ne mažiau kaip 14 000 Eur patvirtino ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodęs, kad pareiškėjas žodžiu buvo sutaręs su UAB „Farusta“ vadovu, kad investuos į Bendrovę 14 000 Eur, kuriuos perduos grynais pinigais atvykęs į Lietuvą, nes pervesti šių pinigų pavedimu neturi galimybės, tačiau jų taip ir neperdavė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų sutarčių 4.2 punkte įtvirtinta, jog pirkėjas dar sutarčių pasirašymo metu sumokėjo pardavėjui visą akcijų pardavimo kainą, taip pat ir iš Bendrovės pateiktų 2021-11-17 duomenų apie akcininkus bei akcijų pirkimo – pradavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas Bendrovės akcijas įgijo ir už jas jau turėjo būti sumokėjęs dar 2021-11-12, kas, įvertinus tai, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtinimo, kad minėti pinigai už Bendrovės akcijas nėra sumokėti, teismui leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjas kartu su prašymu teikdamas dokumentus dėl vizos išdavimo, pateikė fiktyvius duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir kad jis neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyto reikalavimo būti juridinio asmens dalyviu, investavusiu ne mažiau kaip 14 000 Eur.
Tai, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur ir tai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas 2021 m. spalio 22 d. buvo padidintas būtent iki 28 000 Eur Bendrovei pagal turimus duomenis nevykdant jokios veiklos, nors Bendrovė įkurta dar 2021 m. spalio 4 d., teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus. Šią teismo išvadą pagrindžia ir tas faktas, kad iš pateiktų į bylą kasos pajamų orderio matyti, jog pinigai už Bendrovės įstatinį kapitalą jį didinant buvo sumokėti Bendrovės vadovo A. B., o juos gavo taip pat Bendrovės vadovas A. B., kas nepatvirtina, kad buvo suformuotas padidintas Bendrovės įstatinis kapitalas, o leidžia daryti išvadą, kad minėti dokumentai galimai yra suklastoti.
Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas prašymo suteikti vizą 21 p. nurodė netikslų savo atvykimo tikslą, t. y. jis nurodė, kad atvykimo tikslas yra darbas, o ne verslas, nors kaip paaiškino pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, pareiškėjas vizos prašė kaip Bendrovės akcininkas ir jokių kitų pareigų Bendrovėje jis nebūtų užėmęs, t. y. jo atvykimo tikslas – verslas.
Teismo vertinimu, išdėstytos priežastys sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė vizos neišdavimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kompetentinga institucija, priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino ne tik pareiškėjo teisinį statusą, jo paties pateiktus dokumentus, taip pat buvo konsultuotasi ir su VSD bei Migracijos departamentu, o VSD rekomendavo pareiškėjui vizos nesuteikti, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“.
Taigi šiuo atveju buvo nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių egzistavimo pareiškėjui ginčijamu Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (58.4.7.26) VIZ-58-1527 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ pagrįstai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, kas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nagrinėjamu atveju teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nei Ambasadai, nei teismui nepagrindė teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, todėl sudarė pagrindą abejoti dėl pareiškėjo deklaruojamo nacionalinės vizos gavimo tikslo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Taigi Ambasada, neviršydama savo diskrecijos ribų, pagrįstai pareiškėjo atvejui pritaikė minėtus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui.
Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.