- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-5-348-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00072-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Tomas Kaminskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei ir Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, nuteistajam R. Z., nukentėjusiajam M. M., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 04 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d ir paskirta bausmė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviems) metams.
Priteista iš R. Z. nukentėjusiajam M. M. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti ir 1000 (vienas tūkstantis) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Pripažinta nukentėjusiajam M. M. teisė į ieškinio patenkinimą, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. nuteistas už tai, kad 2007-01-15 apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Chrysler Town Country valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 73, 203 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui nedavė kelio iš kairės pusės nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam M. M., kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, pėsčiąjį parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu prašo 2008 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį. Civilinį ieškinį atmesti.
Skunde nurodo, kad nepagrįstai nuosprendyje nurodyta, kad jis automobilius aplenkė, nes pro juos pravažiavo pirma eile, nes lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Teismas neįvertino M. M. parodymų neatitikimų bei prieštaravimų faktiniai bylos medžiagai. Jo parodymai yra netikslūs, bei neatitinkantys tikrovės, todėl jais teismas negalėjo remtis priimant nuosprendį.
Sankryžoje, kurioje yra auto įvykis yra tik 3 reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iš kurių 1 skirta pereiti (duomenys neskelbtini). Tai, kad jokios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos nėra įvykio vietoje, patvirtina pažymos gautos iš Komunalinio ūkio bei UAB (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo tvarka (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Be to, nėra nustatyta, kurio šviesoforo signalais vadovavosi M. M., kadangi šioje vietoje pėsčiojo judėjimo kryptimi neįrengti nei pėsčiųjų, nei transporto eismą reguliuojantys šviesoforai, kuriais vadovaujantis būtų galima pereiti Varnių gatvę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neaptarė bei neįvertino liudytojos L. J. parodymų, kurie paneigia nukentėjusiojo versiją dėl jo judėjimo greičio kertant sankryžą. KET 87 punktas nurodo, kad pėstysis per gatvę turi eiti (o ne bėgti) tik pėsčiųjų perėję. Kadangi šioje sankryžoje ji yra, todėl pėstysis privalėjo eiti ta kryptimi, kur ji yra pažymėta atitinkamais ženklais bei reguliuojama pėsčiųjų šviesoforu. KET 91 punktas nurodo jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pėstysis atsižvelgdamas kurioje važiuojamoje dalyje yra, turi sustoti ant skiriamosios juostos, ką turėjo padaryti nukentėjusysis. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos L. J. parodymai, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui M. M. dar buvo priešingoje pusėje. Be to, pagal UAB (duomenys neskelbtini) išduotas šviesoforo diagramas M. M. įžengė į važiuojamąją dalį, degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeidė KET 67 punkto reikalavimus.
Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. M. savo veiksmais nepažeidė KET 87,88,91 punktų reikalavimų, nes KET 87 punktas įsakmiai nurodo, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra-sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. KET 88 punktas nurodo, kad vietose kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra-transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams. KET 91 punktas nurodo, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. KET 93.4 punktas nurodo, jog pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Šios aplinkybės rodo, kad pėsčiasis M. M. pažeidė KET reikalavimus, elgėsi itin neatsargiai bei sukėlė eismo įvykį.
Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis greičio nesumažino, nes jis įvykio metu riedėjo atleidęs akseleratoriaus pedalą, tai reiškia kad automobilis buvo stabdomas varikliu, greitis tolygiai mažėjo.
LR BK 281str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką ir padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo. Padaryta veika pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymui yra reikšmingas M. M. padarytas KET 53, 87, 88, 89 punktų pažeidimas. M. M. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes pavojų šioje situacijoje sukėlė neatsargūs M. M. veiksmai - bėgimas per gatvę ne perėjoje, kas ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, nukentėjęs, jo atstovė ir prokuroras skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė visus bylos duomenis ir padarė teisingas išvadas. Apeliacinio skundo motyvai prieštarauja nuosprendžiu nustatytom aplinkybėm ir štai dėl ko.
Bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad R. Z., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,73,203 punktų reikalavimus, kadangi važiuodamas pirma eismo juosta nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui nedavė kelio iš kairės pusės nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam M. M., kuris įžengė į ją esant leidžiamajam eiti signalui, pėsčiąjį parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimą sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis į važiuojamąją kelio dalį įžengė degant žaliam šviesoforo signalui. Varnių gatve važiuojantiems automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas ir jie stovėjo. Nukentėjęs įpusėjęs į antrąją eismo juostą, pamatė, kad užsidegė geltonas šviesoforo signalas, tačiau automobiliai trečioje ir antroje eismo juostose stovėjo. Kai įžengė į pirmąją eismo juostą buvo partrenktas automobilio. Tokius jo parodymus patvirtina liudytoja L. J., kuri stovėjo prie sankryžos trečioje eismo juostoje, degant raudonam šviesoforo signalui ir matė, kad pirmoji eismo juosta buvo tuščia. Ji matė, kaip nukentėjęs ėjo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Automobiliai trečioje ir antroje eismo juostoje stovėjo. Pirma eismo juosta atvažiavęs automobilis, nepastebėjęs nukentėjusįjį partrenkė. Po įvykio kitose eismo juostose stovėję automobiliai dar kurį laiką nejudėjo. Tai, kad kaltinamasis nestabdydamas transporto priemonės įvažiavo į sankryžą, patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad padangų pėdsakų, stabdymo žymių nerasta. Važiuojamosios kelio dalies plotis yra 24,3m, ką patvirtina kelių eismo vietos apžiūros protokolas, o nukentėjęs buvo perėjęs daugiau kaip 20 m važiuojamosios kelio dalies. Pats kaltinamasis R. Z. neneigia, kad greičio nesulėtino ir nestojo tam, kad įsitikintų, jog saugu įvažiuoti į sankryžą, nes jam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pėstiesiems nedraudžiama eiti per sankryžą. KET 87 punkte numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų ( taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio ) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi ( jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius ( KET 203 p.).
Iš to seka, kad apylinkės teismas , pripažinęs R. Z. kaltę, teisingai nustatė, kad pėsčiasis M. M. savo veiksmais nepažeidė KET 87,88,91 punktų reikalavimų, nes vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis ir į kitą važiuojamosios dalies pusę, nesant pėsčiųjų perėjos, ėjo sankryžoje pagal šaligatvių liniją, kaip numatyta KET 87 p., nes įžengė į reguliuojamą sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, baigė pereiti važiuojamąją dalį, todėl jo veiksmai nesukėlė eismo įvykio. Tuo tarpu R. Z., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,73,203 punktų reikalavimus, nes važiuodamas link reguliuojamos sankryžos ir matydamas, jog užsidegė žalias šviesoforo signalas, tačiau antrojoje ir trečiojoje eismo juostoje stovintys automobiliai nejuda į priekį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams,nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ir metereologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesulėtino greičio ir nesustojo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, kas įsakmiai nurodyta KET 73 p., įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, nepraleido baigiančio pereiti važiuojamąją dalį pėsčiojo , kas nurodyta KET 203 p.,šių reikalavimų pažeidimo išdavoje partrenkė pėsčiąjį M. M., sukeldamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Apygardos teismas nesivadovavo 2009-01-20 specialisto išvada, kadangi ji yra dviprasmiška. Specialistas vienareikšmiškai nenustatė, ar buvusioje kelio eismo situacijoje R. Z., važiuodamas 30,0 plius 40,0 km/h greičiu, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo.Specialistas neatsižvelgė į tai, kad R. Z. vairuojamojo automobilio Chrysler Town Country stabdymo žymių nenustatyta, ką patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis dar judėjo į priekį kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo M. M. veiksmai, tačiau jei buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Chrysler Town Country vairuotojas R. Z. turėjo galimybę pamatyti kliūtį, būdamas didesniu kaip 18,7÷27,5 m atstumu iki susidūrimo vietos ir laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, tai tokie R. Z. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Buvusioje kelio eismo situacijoje R. Z. pastebėjęs kliūtį, privalėjo laiku stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, važiuodamas 30,0÷40,0 km/h greičiu, jeigu turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį, tai turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis R. Z., turėjo galimybę pamatyti kliūtį. Jis paprasčiausiai neatkreipė dėmesio į einantį per sankryžą nukentėjusįjį, nes važiuodamas pirma eismo juosta, stebėjo šviesoforo signalą. Apeliaciniu skundu kaltinamasis pripažino, kad į sankryžą važiavo atleidęs akseleratoriaus pedalą, tai yra nestabdydamas. Pagal kaltinamojo parodymus likus iki šviesoforo apie 10 metrų, įsijungė žalias šviesoforo signalas ir jis padidinęs greitį judėjo toliau. Į tai, kad kiti automobiliai, stovintys antroje ir trečioje eismo juostose nejudėjo, nors jiems įsijungė taip pat žalias šviesoforo signalas, jis nereagavo, nors turėjo įsitikinti ar nėra kliūties.Teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvo tamsus paros laikas, matomumas apsunkintas, todėl reikėjo labai atidžiai stebėti kelio situaciją ir būti atsargiam.
Esant tokiom aplinkybėm, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1d.1p.
nutarė:
Nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.