Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-9184-867/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
2YT-9184-867/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas
V. F.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė turto bankas, J. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9184-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01063-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 3 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant vertėjai R. B.,dalyvaujant pareiškėjui V. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė turto bankas ir J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G. mirties jis faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jo palikimą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis tiek po P. G. mirties, tiek prieš jo mirtį rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone. Nurodo, kad A. G., tai yra P. G. mama ir pats P. G. jam buvo žadėję palikti ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nes jis padėdavo tvarkytis ir prižiūrėti šį nekilnojamąjį turtą, tačiau jokio testamento nebuvo. Mirus P. G., dėl nežinojimo ir dėl savo amžiaus jis laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ir toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėjo kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nei testamentinis, nei įstatyminis įpėdinis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo pareiškimo.

Suinteresuotas asmuo J. A. teismui pateikė atsiliepimą, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad pareiškėjas po P. G. mirties, priimtą turtą valdė kaip savo, rūpinosi juo ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą, tvartą, bei mokėjo mokesčius ir tvarkė aplinką.

Suinteresuotas asmuo J. A. apklausta 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra P. G. teta, o P. G. yra jos sesers sūnus, kuris mirė 2011 m. Paaiškino, kad pareiškėjas yra jos kitos sesers sūnus. Nurodė, kad pareiškėjas padėjo palaidoti P. G.. Paaiškino, kad pareiškėjas padėdavo jos sesei A. G., kai ši įgijo nekilnojamąjį turtą ir po P. G. mirties prižiūrėjo turtą bei juo rūpinosi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jo teta įgijo dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone ir paprašė jo jai padėti tvarkytis ten. Jis dirbo bei padėjo tetai ir už tai teta jam buvo žadėjusi palikti tą nekilnojamąjį turtą. P. G. yra jo pusbrolis. Po P. G. mirties jis rūpinasi turtu ir prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius už elektrą. Pas notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes yra senyvo amžiaus ir nežinojo, kad reikia kreiptis. Paaiškino, kad testamento nebuvo, tačiau buvo žodinis susitarimas, kad po A. G. mirties, jam atiteks ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, o P. G. atiteks garažas ir butas. Paaiškino, kad jis padėjo ir prisidėjo tiek prie tetos laidotuvių, tiek prie P. G. laidotuvių, nes daugiau nebėra jokių paveldėtojų. Nurodė, kad jis iš karto po P. G. mirties pradėjo rūpintis jo turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. G., kuris neturėjo nei vaikų, nei sutuoktinės (b.l. 6, 12). P. G. motina A. G. gimusi (duomenys neskelbtini) (iki 2005 m. kovo 3d. N. G.) (71-72), o tėvas P. G.. A. K. 1946 m. liepos 28 d. susituokė su P. G. (b.l. 82). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad P. G., pagal 2005 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NGP-1878, nuosavybės teise priklauso ½ pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – garažo ir ½ dalis pastato – tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kita ½ dalis anksčiau išvardyto nekilnojamojo turto, pagal 1993 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7303, yra įregistruota suinteresuoto asmens J. A. vardu (b.l. 55-57). Nustatyta, kad P. G. jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą paveldėjo po savo motinos A. G. mirties, kurį turtą paveldėjo pagal 1993 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7303, tai yra po U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), kartu su suinteresuotu asmeniu J. A. ( b.l. 55-57). 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo J. A. nurodė, kad P. G. buvo pareiškėjo pusbrolis. Nustatyta, kad pareiškėjo motina buvo A. F., gimusi 1922 m. gruodžio 18 d. (b.l. 73-74). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. spalio 31 d. pažyma apie gimimą Nr. (P1-6920) P2-10924 patvirtina, kad ji buvo Uljanos ir A. K. dukra (b.l. 76). Mirties akto įrašas patvirtina, kad pareiškėjo motina A. L. (pavardė iki santuokos F.) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-78), tai yra jos motinai U. K. esant gyvai.

Nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po P. G. mirties, nes šiuo metu jau praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. A. duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas V. F. yra P. G., mirusio 2011 m. balandžio 11 d. pusbrolis, nes pareiškėjo motina A. F. (pavardė po santuokos L.) buvo U.ir A. K. dukra, o A. G. tai pat buvo U. K. dukra. Pareiškėjas yra šeštos eilės įstatyminis įpėdinis, o suinteresuotas asmuo J. A. yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po P. G. mirties (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalis 5 punktas ir 6 punktas). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2018 m. birželio 14 d. liudijimas patvirtina, kad po P. G. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 7). Tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą po pusbrolio P. G. mirties patvirtina suinteresuoto asmens J. A. teismo posėdžio metu duoti paraiškinimai, nes ji parodė, kad pareiškėjas tiek iki P. G. mirties, tiek ir po jo mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, be to, jis padėjo palaidoti P. G. ir iš karto pradėjo rūpintis palikimu kaip savo turtu. Suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus patvirtina ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Teismas neturi pagrindo abejoti nei pareiškėjo, nei suinteresuoto asmens J. A. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes būtent J. A. yra suinteresuotas asmuo ir pagal įstatymą ji turėtų pirmumo teisę paveldėti P. G. palikimą prieš pareiškėją, tačiau ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, be to, jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – garažo ir ½ dalis pastato – tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, o kita dalis yra įregistruota P. G. vardu, tai yra asmeniui dėl kurio palikimo priėmimo ir kreipėsi pareiškėjas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teismo posėdžio duotus paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipės pas notarą dėl palikimo priėmimo po P. G. mirties, tačiau jis iš karto po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė mirusiojo palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 tr., 2011-11-07 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė